Statistikos departamentas remdamasis 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša, kad Lietuvoje 2011 m. kovo 1 d. užfiksuota 1 mln. 389 tūkst. būstų. Per dešimtmetį tarp surašymų būstų skaičius išaugo 7,4 proc.
Būstų tipai
Surašymo duomenimis, tradicinių būstų (vieno buto ar dviejų butų namuose, butų daugiabučiuose namuose ar negyvenamuosiuose pastatuose) buvo 1 mln. 374 tūkst., arba 98,9 proc. visų būstų (2001 m. - 1 mln. 275 tūkst., arba 98,6 proc.), bendro naudojimo gyvenamųjų būstų (būstų bendrabutyje, viešbutyje) - 14,6 tūkst., arba 1,1 proc. (2001 m. - 17,4 tūkst., arba 1,4 proc.). Netradicinių būstų (nepritaikytų gyventi ištisus metus sodo namų, vagonėlių, kitokių statinių ar pan.) buvo 257, arba 0,02 proc. visų būstų (2001 m. - 554, arba 0,04 proc.).
Tradiciniai būstai
Didžiausią tradicinių būstų dalį sudarė butai (59,8 proc.), kas trečias būstas buvo vieno buto namas (36,2 proc.). 56,9 proc. šalies gyventojų gyveno butuose, 38,4 proc. - vieno buto namuose.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sparčiai daugėja vieno buto namų. Palyginti su 2001 m. surašymo duomenimis, jų skaičius padidėjo 25,7 proc. (nuo 2011 m. iki 2021 m. - 6,9 proc.), būstų dviejų butų namuose, trijų butų daugiabučiuose namuose ir butų negyvenamosiose patalpose (toliau - butas) skaičius išaugo 6,3 proc. (nuo 2011 m. iki 2021 m. Mieste vyravo butai (82,7 proc.), kaime - vieno buto namai (78,8 proc.).
Būstų statybos metai
13,4 proc. būstų buvo pastatyti iki 1945 m. Daugiau nei du trečdaliai visų būstų (71,5 proc.) buvo pastatyti 1946-1990 metais. Nuo 1991 m. iki 2000 m. pastatyta 7 proc. būstų: mieste - 8,1, kaime - 4,8 proc. Būstai, pastatyti nuo 2001 m. iki 2011 m. kovo 1 d., sudarė 6,2 proc. visų būstų: mieste - 6,7, kaime - 5,2 proc.. 1,9 proc. būstų pastatymo metai nebuvo nurodyti.
Surašymo duomenimis, 146,5 tūkst. būstų, arba 10,2 proc., buvo pastatyti iki 1945 m. Du trečdaliai visų būstų (970,1 tūkst., arba 67,5 proc.) buvo pastatyti 1946-1990 m. 1991-2020 m. pastatyta 321 tūkst., arba 22,3 proc., būstų: iš jų mieste - 69,8 proc. (224 tūkst.), kaime - 30,2 proc. 66,2 proc.
Beveik pusė (45,5 proc.) 2011-2020 m. statytų būstų buvo pastatyta penkiuose didžiuose miestuose, ketvirtadalis (25,2 proc.) - šių miestų rajonuose.
Būstų apgyvendinimas
2011 m. 1 mln. 169 tūkst. (85,1 proc.) būstų buvo gyvenama nuolat, 46,8 tūkst. (3,4 proc.) būstų buvo naudojami kaip antrieji būstai arba gyvenami sezono metu, 151,5 tūkst. (11 proc.) būstų buvo neapgyvendinti. 7 tūkst. (0,5 proc.) būstų apgyvendinimas nebuvo nurodytas.
Surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 1,213 mln. (84,4 proc.) būstų, kuriuose buvo gyvenama nuolat, 224,3 tūkst. (15,6 proc.) būstų buvo neapgyvendinti. Kaime kas penktas būstas buvo neapgyvendintas, mieste tokių būstų buvo 13,5 proc. Mieste 91,6 proc. vieno buto namuose ir 85,5 proc. butuose buvo nuolat gyvenama.
Didžiuosiuose miestuose neapgyvendinti būstai sudarė nuo 11,5 proc. visų būstų Šiauliuose iki 16,2 proc.
Būsto dydis ir patogumai
Daugiausia Lietuvoje buvo dviejų (33 proc.) ir trijų (27,3 proc.) kambarių būstų, juose gyveno 63,2 proc. gyventojų. Vidutinis vieno būsto naudingasis plotas buvo 63,1 m2 (2001 m. - 59,6 m2). Vienam gyventojui vidutiniškai teko 26,2 m2 naudingojo ploto (2001 m. - 22,6 m2).
Anot Statistikos departamento, surašymų nepriklausomybės metais rezultatai rodo, kad Lietuvoje nuolat auga didesnių būstų skaičius. 2021 m. vidutinis vieno būsto naudingasis plotas buvo 66,7 kv. m (2001 m. - 59,6 kv. m, 2011 m. - 63,1 kv. m): mieste - 60,7 kv. m (2001 m. - 55,3 kv. m, 2011 m. - 59,6 kv. m), kaime - 79,4 kv. m (2001 m. - 68,5 kv. m, 2011 m. - 70,3 kv.
Vidutiniškai vienam gyventojui teko 29,6 kv. m naudingojo ploto (2001 m. - 22,6 kv. m, 2011 m. - 26,2 kv. m). Daugiausia naudingojo ploto vidutiniškai vienam gyventojui teko Alytaus (35,7 kv. m), Molėtų (34,3 kv. m), Biržų (34,1 kv. m) ir Kupiškio (34 kv. m) rajonų savivaldybėse, mažiausiai - Elektrėnų, Klaipėdos rajono, Neringos, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybėse - mažiau nei 27 kv.
Surašymo metu buvo teiraujamasi, ar būste buvo karštas vanduo, vonia, dušas, tualetas su nutekamuoju vandeniu, vandentiekis, kanalizacija, virtuvė. Surašymo duomenimis, 74,8 proc. būstų buvo karštas vanduo, 76,2 proc. - vonia, dušas, 76 proc. - tualetas su nutekamuoju vandeniu, 87,9 proc. - vandentiekis, 84,7 proc. - kanalizacija. Daugiausia padidėjo būstų, turinčių vandentiekį ir kanalizaciją, lyginamoji dalis (daugiau nei 10 procentinių punktų).
974,7 tūkst. būstų (70,9 proc. visų būstų) buvo įrengti visi patogumai, juose gyveno 2 mln. 264 tūkst. gyventojų (75,6 proc. visų būstuose gyvenusių asmenų). 723,1 tūkst. (52,6 proc.) būstų buvo įrengtas centrinis šildymas iš šilumos tinklų, 332,4 tūkst. (24,2 proc.) - centrinis šildymas iš vietinio šilumos šaltinio, 292,9 tūkst. (21,3 proc.) būstų buvo šildomi krosnimi, židiniu ar kitu šildymo būdu. 1,9 tūkst. (0,1 proc.) būstų buvo be šildymo.
2021 m. surašymo metu buvo fiksuojama, kokie patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas) įrengti būste. 1,325 mln. būstų (92,1 proc.) buvo įrengtas centrinis šildymas (2011 m. 1,305 mln. būstų (90,8 proc. visų įprastinių būstų) buvo įrengti visi patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas), juose gyveno 2,589 mln. gyventojų (93 proc.
| Rodiklis | 2001 m. | 2011 m. | 2021 m. |
|---|---|---|---|
| Vidutinis būsto plotas (kv. m) | 59,6 | 63,1 | 66,7 |
| Plotas vienam gyventojui (kv. m) | 22,6 | 26,2 | 29,6 |
Nuosavybės forma
Būstai, kuriuose gyveno jų savininkai, sudarė 91,3 proc. visų apgyvendintų būstų. 3 proc. būstų buvo nuomojami (nuomos sutartys užregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre). Kitokia nuosavybės forma turimi būstai sudarė 5,7 proc. Daugiausia nuomojamų būstų buvo Neringos (15,7 proc.
Gyventojų požiūris į būstą
Baltijos šalių gyventojams svarbu gyventi nuosavame būste, o ketvirtadalis jų ketina būsto nekeisti visą gyvenimą. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Latvijos ir Lietuvos gyventojai norėtų gyvenamąją vietą keisti kuo rečiau, o estai šiuo klausimu šiek tiek lankstesni. Tačiau visi Baltijos šalių gyventojai prioritetu laiko nuosavą būstą - taip mano daugiau nei 80 proc. apklaustųjų ir čia vėl išsiskiria Estijos gyventojai - savi namai svarbūs net 86 proc. apklaustųjų.
Kuo vyresni respondentai, tuo labiau vertina gyvenimą nuosavame būste. Apklausos rezultatai rodo, kad estai dažniau nei Latvijos ir Lietuvos gyventojai keičia savo gyvenamąją vietą - du, tris ar daugiau kartų, jei to reikia. Už dažnesnį gyvenamosios vietos keitimą pasisako šiek tiek daugiau nei trečdalis latvių ir lietuvių bei pusė estų.
„Žmones dažniausiai gąsdina tai, kad, keičiant gyvenamąją vietą, gali atsirasti nepatogumų - vaikams gali tekti keisti mokyklą, pailgėti kelionė į darbą, bet nereikia pamiršti, kad gyvenamosios vietos keitimas gali atnešti ir daug teigiamų pokyčių - tai gaivesnis oras ar didesnės erdvės, jei persikeliama gyventi į užmiestį.
„Luminor“ banko užsakyta apklausa buvo atlikta 2022 m. balandį bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat Latvia“.
tags: #statistikos #departamentas #gyventoju #skaicius #bustuose