Norint, kad žmogus su negalia saugiai pasiektų savo kelionės tikslą ar patektų į tam tikras patalpas, reikia užtikrinti, jog statiniai būtų pritaikyti jų poreikiams. Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Neįgalieji gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama.
Būsto pritaikymo reikalavimai neįgaliesiems
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Taip pat, būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau). Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Būsto pritaikymo darbų organizavimas
Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
Techniniai reikalavimai pandusams
2019 m. lapkričio 4 d. Aplinkos ministras įsakymu patvirtino Statybos techninį reglamentą „STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ ir pripažino netekusiais galios senesnės redakcijos įsakymus. Tačiau naujame Statybos techniniame reglamente nėra užsimenama, kokie yra tikslūs panduso neįgaliesiems reikalavimai, o tiesiog paliekama nuoroda į senesnio STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos“ reikalavimus.
Svarbūs panduso įrengimo reikalavimai:
- Panduso juosta turi būti tiesi.
- Panduso juostos išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6,0 %, kai neįmanoma įrengti kitaip, gali būti taikomas išilginis nuolydis ne didesnis kaip 8,3 %.
- Vienos ištisinės panduso juostos ilgis turi būti ne didesnis kaip 9 000 mm ir pakilimo aukštis ne didesnis kaip 750 mm.
- Neįgaliesiems pritaikyto panduso pradžioje bei pabaigoje ir ten, kur panduso juosta keičia kryptį, turi būti įrengta poilsio aikštelė ne mažesnė kaip 1 500 x 1 500 mm.
- Kai panduso juosta nekeičia krypties, ne rečiau kaip kas 9 000 mm panduso juostos ilgio ir ne rečiau kaip kas 750 mm vertikalaus pakilimo turi būti įrengta poilsio aikštelė, kurios ilgis būtų ne mažesnis nei 1 500 mm, o plotis ne mažesnis už panduso juostos plotį.
- Panduso ir kiekvienos jo juostos viršuje ir apačioje turi būti įrengti įspėjamieji paviršiai.
- Abiejose panduso juostos ir aikštelių pusėse turi būti įrengti ištisiniai turėklai.
- Abipus kiekvienos panduso juostos ir aplink aikšteles, jei jos yra ne prie sienos, turi būti įrengti ne žemesni kaip 50 mm borteliai.
Neįgaliesiems pritaikytos laiptų pakopos turi būti ne žemesnės kaip 75 mm ir ne aukštesnės kaip 150 mm, pakopų plotis - ne mažesnis kaip 300 mm. Visos to paties laiptatakio pakopos turi būti vienodo aukščio ir vienodo pločio. Nedengtų lauko laiptų pakopos turi būti ne aukštesnės kaip 120 mm ir ne siauresnės kaip 400 mm.
Turėklai turi būti įrengti abiejose kiekvieno laiptatakio pusėse. Turėklai iš vidinės laiptų ar panduso pusės turi būti ištisiniai. Jei turėklai iš laiptų ar panduso išorinės pusės nėra ištisiniai, būtina 300 mm pratęsti juos į viršutinę ir 300 mm į apatinę laiptų ar panduso aikštelę. Turėklai turi būti lygiagretūs su laiptų ar panduso pakilimo plokštuma, o pratęstos jų dalys - lygiagrečios su aikštelės paviršiumi.
Turėklų paviršius turi būti lygus, ištisinis ir be išsikišimų. Turėklų stveriamajai konstrukcijai turi būti naudojamos 30-50 mm skersmens elipsės, ovalo ar apskritimo skerspjūvio turėklai arba ne platesni kaip 40 mm stačiakampio skerspjūvio turėklai. Tarp turėklo ir sienos paviršiaus turi būti paliktas ne siauresnis kaip 50 mm tarpas. Jame negali būti šiurkščių paviršių, aštrių elementų ar kyšančių konstrukcijų.
Statybos taisyklės nurodo, kad visos saugos priemonės turi būti kiekviename pastate. Be to, jeigu jų nebus, jos nebus tinkamai įrengtos ar neveiks, pastato nepavyks priduoti Valstybinei statybos inspekcijai. Pastato savininkas yra atsakingas už pastato priežiūrą arba jo atnaujinimą. Pagal įstatymą, pastato saugos priemonės turi egzistuoti ir visada veikti.