Stoginės Bendrojo Ploto Skaičiavimas Lietuvoje: Reikalavimai ir Metodai

Planuojant statybas, vienas svarbiausių aspektų yra maksimalaus sklypo užstatymo ploto nustatymas. Šis rodiklis tiesiogiai veikia galimą pastato dydį ir jo išdėstymą sklype. Lietuvoje šį procesą reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir statybos techniniai reglamentai. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus, skaičiavimo metodus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su maksimaliu sklypo užstatymo plotu.

Pagrindiniai Sklypo Rodikliai ir Jų Apibrėžimai

Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nurodomi sklypo ir statinių (techniniai ir paskirties) rodikliai bendruoju atveju. Teritorijų tvarkymas ir statinių projektavimas apibrėžiami šių rodiklių ribose. Todėl ne visi sklypai gali atitikti turimus lūkesčius.

• Sklypo plotas: Jį galima rasti nuosavybės dokumentuose: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ar sklypo ribų plane.
• Užstatymo aukštis: Vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos vyraujantis pastatų aukštis (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Teritorijų planavimo dokumentuose nustatomas teritorijos užstatymo aukštingumas, formuojamos žemaukščių ir daugiaukščių pastatų teritorijos. Šis aukštis nustatomas metrais arba pastato aukštais. Priklausomai nuo planavimo dokumentuose nurodytų dydžių teritorijoms taikomi skirtingi aukštingumo apribojimai.
• Užstatymo intensyvumas: Visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Užstatymo intensyvumas tiesiogiai susijęs su leistinu užstatymo aukščiu. Jei teritorijoje aukštingumas leidžiamas didesnis - galima suprojektuoti daugiau aukštų, tuo pačiu ir daugiau bendrojo pastato ploto.
• Užstatymo tankis: Pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (Lietuvos Respublikos „Teritorijų planavimo įstatymas“). Šis parametras apibūdina sklypo dalį, kurią galima užstatyti. Kuo leidžiamas didesnis užstatymo tankumas, tuo didesnę sklypo dalį galima užstatyti.
• Apželdinama teritorijos dalis: Apželdinti planuojamos sklypo dalies ploto santykis su žemės sklypo plotu. Tai parametras saugantis teritorijas nuo visiško užstatymo pastatais bei kietomis dangomis.

Leistinas rodiklių vertes nustato planavimo dokumentai: Bendrieji, specialieji ir detalieji planai. Rengiant pastatų projektus vadovaujamasi išduotomis projektavimo sąlygomis, specialiaisiais architektūriniais reikalavimais bei šiais planais. Planavimo dokumentai negali prieštarauti aukštesnio lygmens dokumentams. Pagal bendruosius ir specialiuosius planus rengiami detaliųjų planų projektai. Maksimalius rodiklius naudinga žinoti prieš perkant sklypą ar planuojant veiklą jau įsigytame.

Pagrindiniai Reikalavimai Užstatymo Tankiui

Planuojant statybas, vienas svarbiausių aspektų yra sklypo užstatymo tankumas. Šis rodiklis nustato, kokią dalį sklypo galima užstatyti pastatais ir kitomis konstrukcijomis. Lietuvoje sklypo užstatymo tankumas reglamentuojamas Statybos techniniu reglamentu (STR).

Maksimalus sklypo užstatymo tankis nustatytas lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai“. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedo 1 punkte nurodyta, kad maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.

Nauji gyvenamieji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 m² sklypuose.

Svarbu: Gyvenamasis namas ir jo priklausiniai nuo gatvių raudonųjų linijų turi būti statomi ne arčiau kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Sklypuose, didesniuose kaip 2500 m², maksimalus sklypo užstatymo tankumas nustatomas pagal formulę: 50000/F, %, kur F - sklypo plotas, m².

Projektuojant pastatus ir skaičiuojant sklypo leistiną ir faktinį užstatymo plotą, jei nėra teritorijų planavimo dokumentų, kurie iš karto numato galimą sklypo užstatymo plotą, vadovaujamasi STR 2.02.09:2005 9 priedu. Kuo sklypas didesnis, tuo mažesnis užstatymo plotas (tankis).

Agnė Peikštenienė, Žemės ekspertai, atkreipia dėmesį, kad leistinas užstatymo tankis priklauso nuo sklypo ploto.

Štai keli pavyzdžiai:

Taigi, nuo sklypo ploto yra suskirstyta, kiek leidžiama sklypą užstatyti, kaip ir minėjau - kuo sklypas didesnis, tuo užstatymo tankio procentas yra mažesnis.

Kas Įeina Į Užstatymo Plotą?

Į užstatymo plotą įskaičiuojami visi statiniai, esantys ant žemės, įskaitant:

• Pastatai
• Priestatai
• Terasos
• Ūkiniai ir kitokios paskirties pastatai ir pastatėliai
• Įėjimų laiptai

Taip pat įskaičiuojamos ir kabančios konstrukcijos:

• Pastogės
• Balkonų išsikišimai
• Stoginės

Pastato užstatymo ploto skaičiavimas

Pastato užstatymo plotas - tai aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas.

Į šį plotą įskaičiuojami:

• Po pastatu padarytų įvažų plotai
• Erdvės žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms
• Portikai
• Terasos
• Įėjimo į pastatą laiptai (aikštelės)
• Įvažiavimai į garažus
• Šviesduobės
• Krovinių nuleidimo duobės

Kai pirmojo aukšto horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ribų, plotas.

Kaip matininkai nustato užstatymo plotą?

Dažnai matininkai užstatymo plotą nustato keliais būdais:

• Rašo visą plotą.
• Išmatuoja viską, kas užstatyta su trinkelėmis ir pan.
• Nustato tik namo kampus ir kiek užima rašo.

Žemės Ūkio Paskirties Sklypai

Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).

Žemės ūkio paskirties sklype ūkininko sodyboje namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m², o bendras užstatymo tankis - 50 %.

Užstatymo tankio žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, skaičiavimas nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje.

Svarbu: Atkreipkite dėmesį, kad dauguma pusė sklypo būna užstatyta, bet pagal įstatymą tik apie 20% galima užstatyti.

Atstumai Iki Sklypo Ribos

Minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai.

Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai (žr. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles) ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose.

Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu.

Namo ir jo priklausinių, inžinerinių tinklų statyba, rekonstravimas ir remontas neturi daryti neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams. Šių statinių esminis reikalavimas „mechaninis atsparumas ir pastovumas" turi būti užtikrintas pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.

Svarbu: Sodų bendrijoje atstumas iki sklypo ribos skaičiuojasi nuo pamato ar nuo stogo?

Kiti Svarbūs Aspektai

Planuojant statybas, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus aspektus, kurie gali turėti įtakos maksimaliam sklypo užstatymo plotui:

• Teritorijų planavimo dokumentai (detalieji planai, bendrieji planai).
• Specialūs reikalavimai saugomoms teritorijoms.
• Gaisrinės saugos reikalavimai.
• Sanitarinės apsaugos zonos.

Taip pat svarbu žinoti, kaip skaičiuojamas pastato tūris (ūkinės paskirties pastatas). Ar pagal išorinį pastato kontūrą? Ar naudingas plotas dauginamas iš naudingo ploto aukščio?

Planuojant sodo namo statybą mieste, svarbu žinoti, kaip skaičiuojamas sodo namo plotas miesto teritorijoje? Planuojama statyti iki 80m2, tačiau vieni teigia, kad skaičiuojamas namo užstatymo plotas neturi viršyti 80kv., kiti, kad vidaus gyvenamasis plotas. Taip pat bus kasamas šulinys ir nuotėkų valymo įrenginys, kokie reikalavimai ir reikalingi dokumentai?

Prieš pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais - architektais, inžinieriais, teisininkais - ir išsiaiškinti visus galiojančius reikalavimus bei apribojimus.

Šis straipsnis suteikia tik bendrą informaciją apie maksimalų sklypo užstatymo plotą.

Žemės Įstatymo Pakeitimai ir Atlyginimo Skaičiavimo Problemos

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, numatantys atlyginimą už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui.

Aplinkos ministerijos suburta darbo grupė parengė planuojamus teisinio reguliavimo pokyčius, kuriuos ketinama įgyvendinti dar šiais metais.

Nors Žemės įstatymas leidžia atlyginimą skaičiuoti nuo sklypo dalies vertės, pastatų savininkai susiduria su neadekvačiu atlyginimo dydžiu. Taip yra tais atvejais, kai sklype yra daug esamų statinių ir plėtros projektas vykdomas ne visų esamų statinių teritorijoje.

Pavyzdžiui, kai didelio ploto ir aukštos vertės sklype yra tik vienas didelis esamas pastatas, o tame pačiame sklype jo nuomininkas nori pastatyti papildomą nedidelį pastatėlį ar priestatą. Atlyginimas už teisę statyti tokį nedidelį objektą sudarytų 10 proc. viso sklypo vertės.

Su nepagrįstai dideliu valstybės apetitu susiduria ir tie valstybinės žemės nuomininkai, kurie nori nusigriauti priestatus, stogines ar kitas nebereikalingas statinių dalis arba perstatyti juos nedidinant užstatyto ploto ir bendrojo ploto. Tokiu atveju atlyginimas valstybei sudaro 5 proc. viso sklypo vertės.

Pavyzdžiui, jei 4 ha pramoninis sklypas Kauno centrinėje dalyje yra įvertintas 2 mln. eurų, tai atlyginimas valstybei siektų 100 tūkst. eurų.

Tarifų „laiptai“ skatina statytojus skaičiuoti kiekvieną objekto kvadratinį centimetrą, jei plotų pokytis yra iki 40 proc.

Pati atlyginimo formulė, pagal kurią numatyti didėjantys tarifų laipteliai - 10, 20, 30, 40 proc., už statinių plotų pokyčius iki 10, 20, 30, 40 proc., verčia plėtotojus dirbtinai reguliuoti naujo ar rekonstruojamo statinio plotus, kad nebūtų peržengta didesnio tarifo riba.

Užimto Žemės Ploto Skaičiavimas

2022 m. vasaros pabaigoje Žemės ūkio ministerija paskelbė išaiškinimą, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles užimtas (užstatytas) žemės plotas skaičiuojamas tik pastatams ir stogą turintiems inžinieriniams statiniams ir nenustatomas inžinieriniams statiniams, neturintiems stogo.

Tačiau statytojai, vengdami siurprizinių didelio masto išlaidų, turėtų būti itin atidūs ir už padidėjusius plotus atlyginimą susimokėti prieš statybos užbaigimo procedūras.

Turint omenyje, kad plotų pokyčiai iki 5 proc. neapmokestinami, statytojai turėtų atidžiai planuoti statybos darbus, kad išvengtų papildomų mokesčių.

Atlyginimo tarifai už statinių plotų pokyčius

Patalpų Paskirties Apribojimai ir Detalieji Planai

Aplinkos ministerija siūlo, kad tik iki 10% patalpų galėtų būti skirta kitai paskirčiai nei projektuojamo pastato paskirtis.

Iki šiol detalieji planai rengiami vertinant, kad iki 49 % patalpų tokiame daugiabučiame name galės būti kitos paskirties (prekybos, paslaugų, maitinimo, gydymo, administracinės ir pan.). Įsigaliojus numatytam pakeitimui, šios laisvės liktų gerokai mažiau.

Jeigu centrinėje miesto dalyje statant 4 aukštų daugiabutį pirmasis pastato aukštas bus skirtas komercinei veiklai, tai įprastai reikš, kad toks pastatas tampa „mišriu“ ir tuomet reikės koreguoti detalųjį planą. Iki šiol dėl įvairių biurokratinių procedūrų detaliojo plano koregavimas trunka apie metus laiko.

Kita problema, kad esamas reguliavimas reikalauja bei detalieji planai buvo ir tebėra rengiami taip, kad skirtingi žemės naudojimo būdai būtų numatyti atskiroms žemės sklypo dalims.

Tai pačiai žemės sklypo daliai, kurioje yra statomas daugiabutis gyvenamasis namas, negali būti nustatyti du skirtingi naudojimo būdai.

Net jeigu šis draudimas bus panaikintas, ką tuomet daryti su tais detaliaisiais planais, kurie skirtingoms žemės sklypo dalims numato skirtingus naudojimo būdus?

Be to, Aplinkos ministerija siekia, kad „mišrios“ paskirties pastatus reikėtų planuoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentu (įprastai detaliuoju planu). Tačiau miestų savivaldybių bendrieji planai teritorijoms numato pakankamai detalius galimų naudojimo būdų reglamentus.

„Mišraus“ pastato statybos atveju taip pat numatoma taikyti griežčiausios patalpų paskirties gaisrinės saugos, energetinio naudingumo ir kiti normatyvus. Tai reiškia, kad jei vienas pastato korpusas yra administracinės (biurų) paskirties, o kitas gyvenamosios paskirties, tai administracinės paskirties pastato daliai bus taikomi gyvenamajai paskirčiai keliami insoliacijos reikalavimai. Tokie reikalavimai kelia daug abejonių, kadangi dažnai skirtingus to paties pastato korpusus lengva atskirti funkciškai.

Multifunkcinių Teritorijų Vystymo Iššūkiai

Apibendrinant, multifunckinių teritorijų vystymas gali tapti tikru iššūkiu ir dėl to vystytojai gali būti suinteresuoti rinktis monofunkcinius pastatus, o tai tikrai nėra geriausias pasirinkimas urbanistine prasme.

Daugelis didesnių miestų savivaldybių pirmuosiuose pastatų aukštuose skatina ir net reikalauja įrengti patalpas, tinkamas naudoti įvairioms komercinėms, socialinėms, visuomeninėms ir kitoms paslaugoms.

Ir tai yra sveikintina, nes tokiu būdu siekiama aktyvių „miestietiškų“ gatvių, kad nebūtų įrengiami gyvybę naikinantys aklini fasadai, parkingai ir garažai.

Turtinių Vienetų Formavimo Apribojimai

Aplinkos ministerija siūlomais pakeitimais užsibrėžė taikyti vieno turtinio vieneto reikalavimą, kuris reiškia, kad NT vystytojai negalės tam tikros paskirties pastatų dalinti į atskiras patalpas.

Toks reguliavimas būtų taikomas vienbučiams gyvenamiesiems pastatams, pagalbinio ūkio pastatams, viešbučiams, kitiems laikinojo apgyvendinimo pastatams.

Tokiais pokyčiais siekiama atskirti pastatus, kurie įprastai priklauso daugeliui savininkų ir pastatus, kurie įprastai turėtų priklausyti vienam savininkui.

Draudimą formuoti atskirus turtinius vienetus (patalpas) galima pagrįsti vienbučiams gyvenamiesiems namams, laikinojo apgyvendinimo pastatams, tačiau kita vertus, toks draudimas abejotinas pagalbinio ūkio ir viešbučių pastatams.

Pagalbinio ūkio pastatas („sandėliukas“), skirtas aptarnauti pagrindinį pastatą, gali būti išdalinamas atskirais turtiniais vienetais to pagrindinio pastato savininkams.

Taip pat kalbant apie viešbučius reikia nepamiršti, kad juose dažnai teikiamos sveikatinimo (gydymo), vandens pramogų paslaugos ar veikia lošimų namai.

Reikia nepamiršti, kad bendroji nuosavybė gali susiklostyti dėl įvairiausių priežasčių - sandorių pagrindu, paveldėjimo atveju, priverstinio ieškojimo vieno iš sutuoktinių turto atveju ir t.t.

Šiuo atveju pageidaujamą tikslą - patalpų naudojimą pagal paskirtį - galima pasiekti kitomis priemonėmis.

Pati Aplinkos ministerija siūlymo stambinti pastatų naudojimo tikrinimą pagal pastatų paskirčių pogrupius (visuomeniniai, komerciniai, gamybiniai, gyvenamieji). Tai yra teisingas kelias.

Projektavimo Apribojimai ir Patalpų Sujungimas

Planuojamu reguliavimu numatoma, kad turtinių vienetų skaičius būtų esminis projekto sprendinys. Tačiau nepagalvota, kas nutiktų tuo atveju, jeigu tos pačios paskirties patalpas būtų norima sujungti.

Tai ypač aktualu statant komercines (maitinimo, paslaugų) ar visuomenines (gydymo, kultūros) patalpas pirmuosiuose pastatų aukštuose.

Projektavimo metu ir gavus statybos leidimą dažnai tokios patalpos dar neturi šeimininkų, jos parduodamos prasidėjus statyboms.

Jeigu tokias patalpas reikėtų apjungti pagal konkretaus pirkėjo poreikius, būtų reikalaujama iš naujo viešinti projektinius pasiūlymus, gauti naują statybos leidimą.

Kūrybinių Dirbtuvių ir Poilsio Patalpų Paskirties Atsisakymas

Siūloma atsisakyti kūrybinių dirbtuvių (vadinamųjų „loftų“), poilsio patalpų paskirčių.

Kyla klausimas, kas nutiks su teritorijomis Kuršių nerijoje, Palangoje, kituose kurortuose ir saugomose teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus leidžiama tik poilsio paskirties pastatų statyba?

Nors ir sunku atriboti poilsio ir gyvenamąją paskirtį, tačiau jas suvienodinti nėra korektiška. Matyt ne veltui rekreacinių teritorijų naudojimo būdui, kuriame galima poilsio paskirties pastatų statyba, yra numatytos net 10% didesnės priklausomųjų želdynų normos nei daugiabučiams gyvenamiesiems namams.

Savivaldybių Įgaliojimai ir Parkavimo Vietų Skaičiaus Mažinimas

Siekiant išvengti paskatų planuoti apsimestines paskirties patalpas, planuojama suteikti savivaldybėms galimybę nustatyti mažesnį automobilių parkavimo vietų skaičių ne tik miesto zonoms, bet ir atskiriems pastatams.

Taip pat svarstoma suteikti galimybę vystytojams prie daugiabučio neįrengti vaikų žaidimo aikštelių, jei netoliese (400 m spinduliu) yra arba planuojama įrengti vieša (savivaldybės) vaikų žaidimų aikštelė.

Svarstoma sudaryti individualias galimybes mažinti priklausomų želdynų plotą, kai atskirasis želdynas yra įrengtas 300 m spinduliu.

Teismų Praktika Nekilnojamojo Turto ir Statybos Sektoriuje

Per pirmąjį 2023 m. ketvirtį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo keletą nekilnojamojo turto ir statybos sektoriui aktualių bylų, kurių sprendimai suformavo reikšmingą precedentą panašių situacijų vertinimui ateityje.

Dar 2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) nutarė pripažinti paslaugų parką „Gariūnai“ valstybinės svarbos projektu. 2019 m. LRV panaikino „Gariūnams“ priskirtą valstybei svarbaus projekto statusą. Toks LRV sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad planuotas projektas jau yra įgyvendintas. Tačiau tikėtina galutinis taškas šioje istorijoje dar nepadėtas.

LAT taip pat konstatavo, kad nutraukus nuomos sutartis, valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai toliau naudojasi žeme neįteisinusios žemės naudojimo jokiu teisiniu pagrindu.

LAT nagrinėtoje byloje susiklostė situacija, kai vienam daugiabučiam namui buvo suformuoti atskiri žemės sklypai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą namo rekonstravimui. Statybos darbai buvo susiję su vienu konkrečiu butu.

LAT konstatavo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kai teritorija, nors ir suformuota atskirais sklypais, yra skirtas vienam daugiabučiam gyvenamajam namui eksploatuoti.

tags: #stogines #bendrasis #plotas