Stogo šiltinimas B klasei: medžiagos ir įrengimo ypatumai

Šiltinant stogą svarbu ne tik pasirinkti tinkamas medžiagas, bet ir užtikrinti kokybišką įrengimą, kad būstas atitiktų energinio naudingumo klasę. Paskutiniu metu kreipiasi vis nauji ir nauji žmonės susidūrę su nemalonia, tačiau jau tampančia tendencija, problema, vata apšiltintas stogas šlampa, palubėse atsiranda pelėsis, per sienas bėga vanduo, greitai dingsta šiluma - atšąla patalpos, didelė drėgmė patalpose (drėgmės ištraukėjas ištraukia, nepatikėsite, iki 1000 litrų vandens ir daugiau per savaitę).

Problema išryškėja, kai žmonės nesilaikydami sandaraus šiltinimo reikalavimų, apsišiltina (tai yra, užsisako, šiltinimo vata paslaugą pas „meistrus“) arba nusiperka namą su vata apšiltintu stogu. Visos bėdos atsiranda vėliau. O tada reikia taisyti padėtį įsikėlus į naują namą, iš naujo „išsikraustyti“ nusiimti lubas ir sandarinti stogo šiltinimą. Todėl vata nekalta, kad mūsų „meistreliai“ dirba sovietiniais metodais ir pridaro žmonėms košmariškų bėdų.

Šiuo metu padidėjus šiluminės varžos reikalavimams, atsiradus B, A ir aukštesnėms klasėms, vatos reikia sudėti atitinkamai daugiau B klasei 25 cm., A klasei 38-40 cm., ir daugiau (storis gali keistis dėl medžiagos λ (lambda)). Dabartiniai STR (statybos techninis reglamentas) reikalauja statyti namus ir šiltinti stogus pagal B klasę (~25 cm vatos) arba A klasę (~37-40 cm vatos), arba nuo 2018 m. jau ir A+ klasę (dar daugiau centimetrų). Tai tam, kad jūsų šildymo kaštai būtų iki 0,30 euro centų 1 m2 per mėnesį.

Stogo varžos reikalavimai pagal klases:

Šiuo metu yra privalomas sandarumo testas, todėl norėdami neturėti bereikalingų ir labai nemalonių išlaidų ateityje, būtinai pasidarykite.

Jei jau sumanėte šiltintis vata, pasitaupykite geroms plėvelėms ir geriems meistrams. Kraštus perimetruose su lauku, tarpusavyje ir visas prikabinimo vietas reikia IDEALIAI suklijuoti. Jau yra pavyzdžių, kai žmonės iš nežinojimo arba dėl kitų priežasčių vėliau, pasidžiaugę namo privalumais vasarą, buvo priversti lupti lubas ir sandarintis jas žiemos metu, kai padaryta pilna apdaila ir suvežti baldai.

Tarp kitko Norvegijoje, sumažinti klaidos tikimybę, tempiami du sluoksniai garo izoliacinių plėvelių. O gi, jei netyčia viena kažkur pasidarė nesandari, kita tikrai priklijuota sandariai.

Apie kainą. Manau neprotinga taupyti nekokybiškai ir netinkamai atliktų darbų sąskaita. Nebent turite noro ilgai bylinėtis teismuose. Jei nerandate meistrų teisingai ir tvarkingai šiltinančių vata, pagalvokite apie šiltinimą poliuretano putomis. Skaičiuokite visus variantus, bendraukite, kreipkitės patarimo.

Sandariai ne taip, kaip parodyta nuotraukose. Agro plėvelė (juodas polietilenas) tikrai nėra garo izoliacinė plėvelė.

Pagrindiniai faktoriai renkantis šiltinimo medžiagas

Kas šiltinimo sluoksniui svarbiausia?

• Sandarumas - neturėtų būti tarpų tarp šiltinimo sluoksnių, taip pat plyšių ar neužbaigtų vietų - visa tai sukels viso šiltinimo sluoksnio efektyvumo nuostolius.
• Tinkamas apšiltinimas kritinėse vietose - šiluma per visus plyšius keliauja į išorę. Taip netinkamas šilumos izoliacijos įrengimas kritinėse vietose, t.y. ties angokraščiais, kampais, perdangų susijungimais gali lemti šalčio tiltelius ir didelius šilumos nuostolius, nors visas šiltinimo sluoksnis būtų įrengtas ir tinkamai.
• Plyšių užsandarinimas - oro tarpai tarp šiltinimo medžiagų turi būti panaikinami arba izoliuojami, kad oras neturėtų nė menkiausio vaikščiojimo.
• Ilgaamžiškumas - šiltinimo sluoksniui susitraukus, sukritus, sudrėkus ar kitaip pakitus galimi dideli šilumos nuostoliai arba finansiniai nuostoliai remontuojantis - todėl reiktų atsižvelgti į eksploatacijos pobūdį ir pasirinkti kuo ilgiau savybes išlaikančias medžiagas.
• Kokybiškas įrengimas - meistrai gali net geriausią šiltinimo medžiagą įrengti su tarpais, nekokybiškai pritvirtinti -kas visiškai sumažintų medžiagos efektyvumą.

5 svarbūs veiksniai apie šiltininimo medžiagas:

1. Šiais laikais, labai tobulėjant medžiagoms, pastato sandarumą užtikrina jau nebe 3 plytų siena. Dabar šią funkciją atlieka kokybiškos šiltinimo medžiagos, kurios tampa tas nematomas veiksnys, lemiantis ilgamečius šilumos nuostolius pastate. Pati namo konstrukcija paprastėja, kaip pvz. karkasiniai namai, visą sandarumą paliekant šiltinimo sluoksniui - vėjo, garso, gaisro, šilumos izoliacijai.
2. Kasmet šildymo sezono metu kuro sąnaudos priklauso nuo to, kaip izoliuotas namas. Langai, šiltinimo medžiagų sandarumas - lemia kainą, kurią kasmet mokate ir mokėsite už šildymą, nepriklausomai nuo šildymo būdo. Todėl norint sutaupyti - reikia šiltinimo medžiagų storį pasirinkti tokį, kad patirtumėte kuo mažesnius šilumos nuostolius.
3. Ankščiau žmonės buvo įpratę į tai, kas slepiasi po apdaila, per daug nekreipti dėmesio, visgi situacija keičiasi. Paslėptos namo detalės tampa ypač svarbiu veiksniu, norint išvengti problemų ateityje. Santechnika, elektros laidai ir šilumos izoliacija, tai užslėptos medžiagos, kurių tvarkymo kaina ateityje yra dviguba, nes kartu nukenčia ir visa apdaila.
4. Atsižvelgiant į besikeičiančias statybų tendencijas, keičiasi ir šiltinimo medžiagų sandara, gaminimo technologijos. Įprastos šiltinimo medžiagos tobulinamos, į rinką ateina naujos kartos šiltinimo medžiagos, kurios gaminamos atsižvelgiant į poreikius, ištaisant įprastų šiltinimo medžiagų trūkumus.
5. Didėjant šiltinimo medžiagų poreikiui, didėja ir norinčių į šią rinką įeiti, bandant kopijuoti gaminius. Taip atsiranda didelė galimybė produktus gauti nekokybiškus. Ilgus metus dirbantys šioje srityje gamintojai yra išsprendę visus gamybos proceso trūkumus, gali pritaikyti patirtį naujų geresnių produktų gamybai.

Šiltinimo medžiagos: vata ar poliuretanas?

Asmeniškai prieš maždaug 10 metų pradėjau dirbti su poliuretano putomis, bet galiu vienareikšmiai pasakyti, kad nesu nusistatęs prieš vatą (kokia ji bebūtų akmens, stiklo, dembliai ar eko popierius). Vata apšiltintas pirmasis Lietuvoje „Passive hause“ namo stogas (prie šio namo konstrukcijų (sienų) esu ženkliai prisidėjęs).

Vatoje yra oras, todėl jei garo izoliacinė plėvelė suklijuota teisingai, vatoje susidaro tik lengva rasa, kuri išgaruoja per garo difuzinę plėvelę (didelio garų kiekio garo difuzinė nepraleidžia). Tačiau jei yra nors ir mažiausias nesandarumas ir į vatą patenka pastovus šilumos srautas (fizikoje šiluma kyla į viršų) vatoje pradeda kauptis ne be rasa, o vanduo. Vata sušlampa, nes kai vatos sluoksnis pastorėjo, rasos taškas (šalčio tiltas) randasi ne virš vatos ore, o vatoje. Kas dar nežinojo, šlapia vata džiūna be proto ilgai, ji šilumoje su laiku pradeda dar ir pelyti.

PIR/PUR plokštės - tai poliuretano arba poliizocianurato šiltinimo plokštės, kurios jau seniai populiarios išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Šiltinimo sprendimai naudojant poliuretano plokštes taip pat sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Tai kietų poliuretano putų plokštės, kurios iš abiejų pusių yra padengtos atitinkama danga, pritaikyta pagal plokštės panaudojimo sritį.

Lietuvoje populiarus šiltinimo būdas poliuretano putas purškiant tiesiog ant šiltinamo paviršiaus statybvietėje, tačiau mūsų poliuretano plokštės skiriasi tuo, kad jos gaminamos idealiomis aplinkos sąlygomis (optimaliausia aplinkos ir žaliavos laikymo temperatūra, oro drėgnumas, jokių skersvėjų), taip pat idealiai sureguliuoti gamybos įrengimai, sertifikuotos ir garantuotos kokybės žaliavos, taip pat griežtai kontroliuojama jau paruošto tiekimui gaminio kokybė.

Pagal šį rodiklį poliuretanas nusileidžia tik dar mažiau drėgmės įgeriančiam ekstruziniam poliestireniniam putplasčiui XPS. Bet palyginus su mineraline vata, putų polistirenu - PIR/PUR plokštė lenkia šias medžiagas savo savybėmis. Kai termoizoliacinė medžiaga priima daug drėgmės, jos šilumos perdavimo koeficientas suprastėja labai ženkliai, pastatuose atsiranda dideli šiluminiai nuostoliai.

Dėl drėgmės termoizoliacinės medžiagos (tai itin aktualu mineralinei vatai) pasunkėja, dėl svorio deformuojasi ir susmunka, atsiranda plyšiai konstrukcijose, pati medžiaga tampa laidi išeinančiai šilumai, o užsilaikiusi drėgmė gadina pastatų konstrukcijas. PIR/PUR tuo tarpu ir toliau funkcionuoja nepraradusi savo šiluminių savybių.

Nors vienintelė visiškai nedegi šiltinimo medžiaga yra mineralinė vata, bet PIR savybės konstrukcijoje beveik nenusileidžia vatai. Sutapdinto stogo konstrukcijoje atitinka Broof t1 priešgaisrinę klasę. Ši savybė ypatingai aktuali stogų konstrukcijoms. PIR plokštės mažina apkrovas, tenkančias stogo atramoms. Gamintojai garantuoja, kad 25 metus plokštės nekeis savybių.

Pasyvaus namo pavyzdys

Šioje grafoje pateikiame pasyvaus namo pavyzdį ir mazgus nuo pamatų iki pilnos apdailos. Matysite, kokios konstrukcijos gali būti tinkamos.

Šiltinimas iš vidaus - pliusai ir minusai

Šiltinimas geriausias ir rekomenduotinas yra iš pastato išorinės pusės, taip sutaupant vidinę erdvę pastate, išvengiama rasos taško susidarymo, peršalusios sienos. Bet ką daryti, jei šiltinti iš išorės nėra galimybių? Ar senas šiltinimo sluoksnis nebeatlieka savo funkcijos? Yra labai daug šalčio tiltų? Kaip išeitis, šiltinimas iš vidaus yra galimas.

Šiltinimo sluoksnis turi “palikti” įšalą sienoje, arba įšalas turi atkeliauti į šiltinimo sluoksnį. T.y. arba šiltinimo sluoksnis turi būti ne per storas, arba jau storesnis. Pvz. įprasto blokinio daugiabučio šiltinimui iš vidaus turėtų būti naudojama 5 cm EPS arba 2,3 ar 4 cm PIR medžiagų.

Garo izoliacijai reikia skirti tikrai nemažą dėmesį, nes kokybiškas jos įrengimas užtikrins drėgmės nepatekimą į konstrukciją, taip neleidžiant jai sudrėkti, susidaryti pelėsiui. Šiltinimo medžiagos turi būti sandariai priklijuotos, nepaliekant tarpų orui cirkuliuoti tarp šiltinimo medžiagos ir šiltinamos sienos. Taip pat kuo didesnės plokštės, mažiau sujungimų - tuo sandarumas yra užtikrintesnis.

Šiltinimo medžiagų gamintojai, suprasdami tokių medžiagų naudą, pateikia kombinuotas šiltinimo plokštes kartu su gipso kartono apdaila. Jose kokybiškai įrengta garo izoliacija, suspausta tarp medžiagų ir taip pilnai atliekanti savo funkciją, sumažinama tikimybė jai suplyšti. Rinkdamiesi poliuretano plokštes, jūs dar labiau sutaupysite vidinės erdvės dėl šių plokščių gerų termoizoliacinių savybių.

Prastai įrengtas gipso kartonas karkasiniame name, šiltinimas vata jau buvo nesandarus.

Stogo šiltinimo skaičiuoklė

„Saint-Gobain“ pristato naują bendrą prekių ženklų „ISOVER“ ir „GYPROC“ projektą - stogo šiltinimo skaičiuoklę skaiciuokstoga.lt. Ši skaičiuoklė skirta norintiems žinoti, kiek kainuos apšiltinti stogą, pasirinkus vienus ar kitus apšiltinimo sprendimus. Keliais pelės paspaudimais galima paskaičiuoti B, A ar A+ energinės klasės stogo komplektą: pateikiamas kompleksinis apšiltinimo, sandarumo ir apdailos sprendimas.

Atidarius pirmąjį skaičiuoklės langą, reikia įrašyti šiltinamo stogo plotą ir siekiamą energinio efektyvumo klasę. Antrame lange - pasirinkti gegnių aukštį. Suvedęs reikiamus duomenis, skaičiuoklės naudotojas greitai suskaičiuos viso stogo komplekto kainą, kurioje bus difuzinė plėvelė arba priešvėjinė plokštė, apšiltinimo medžiaga, garo izoliacija, gipsas, glaistas, profiliai ir varžtai.

Nors skaičiuoklė sukurta naudotis savarankiškai, čia pat pateikiami kontaktai specialistų, kurie suteiks būtiną informaciją ir atsakys į klausimus.

tags: #stogo #siltinimas #b #klases #namui