Kadastriniai matavimai yra svarbi nekilnojamojo turto valdymo dalis, užtikrinanti tikslų sklypų ribų nustatymą ir dokumentavimą. Šie matavimai yra būtini tiek privačioms, tiek viešosioms įstaigoms, siekiant užtikrinti teisėtą ir efektyvų žemės ir statinių naudojimą bei valdymą. Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypų ribų nustatymo, statinių vertės ir jų faktinių parametrų nustatymo, bei dokumentavimo procesas, kurio metu atliekami matavimai ypatingai tiksliais specializuotais matavimo prietaisais ir surašomi duomenys apie žemės ir statinių charakteristikas ir naudojimą. Šie matavimai yra esminiai norint tiksliai apibrėžti sklypo ir statinių ribas, plotą bei kitas fizines savybes.
Kadastriniai matavimai - tai veiksmai, kuriais identifikuojama nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys bei techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai. Vykdant sklypo kadastrinius matavimus, svarbiausias uždavinys yra tiksliai nustatyti jo ribas ir apskaičiuoti naudmenų plotus. Tokiu būdu parengiamas tiek sklypo planas, tiek kiti kadastro duomenys, reikalingi įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę.
Veiksmų eiga ir reikalavimai atliekant sklypų bei nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus skiriasi, tad šias sritis privalu išskirti. Kadastrinių matavimų paslauga yra aktuali tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, norintiems tiksliai žinoti žemės nuosavybės plotą bei ribas. Pavyzdžiui, jei turite žemės sklypą ir įtariate, kad gretimo sklypo savininkas naudojasi Jūsų žemės sklypo dalimi, kadastriniai matavimai padės nustatyti tikslias ribas.
Kodėl reikalingi kadastriniai matavimai?
Kadastriniai matavimai reikalingi įvairiose situacijose. Pirmiausia, jie yra būtini perkant arba parduodant žemės sklypus, nes padeda pirkėjui ir pardavėjui tiksliai suprasti, ką jie perka arba parduoda (miesto teritorijoje dažniausiai notarai nevykdo sandorio). Sklypo kadastriniai matavimai yra svarbūs vystant statybos projektus, nes leidžia architektams ir inžinieriams tiksliai planuoti pastatų vietą ir išdėstymą sklype, išvengiant pastato suprojektavimo ar pastatymo už sklypo ribos. Taip pat kadastriniai matavimai svarbūs ne tik atliekant žemės sklypų pardavimą, pirkimą ar nuomą, bet ir projektuojant statinius, formuojant infrastruktūrą bei sprendžiant teisinius ginčus dėl nuosavybės ribų.
Kada atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai?
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami šiais atvejais:
- Norint sklypą parduoti, padalinti, atidalinti ar atlikti jo pertvarkymą.
- Siekiant sujungti atskirus sklypus ar keisti tikslinę žemės paskirtį.
- Formuojant valstybinės žemės sklypus bei perleidžiant privačius sklypus kitų asmenų nuosavybėn, kai jų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.
- Kitais atvejais, kai to pageidauja sklypo savininkas, norintis tiksliai žinoti nuosavybės plotą bei ribas.
- Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
- Nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.
Atliekant žemės sklypų geodezinius matavimus vykdomi šie veiksmai:
- Išmatuojamos sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės.
- Apskaičiuojami sklypų plotai.
- Kartografuojami žemės naudmenų kontūrai.
- Pažymimi žemės naudojimo apribojimai ir servitutai.
- Paruošiamas sklypo planas.
- Parengiama nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.
- Atliekami statinių kampų žymėjimo darbai.
- Parengiamas pastato pririšimo žemės sklype planas.
Pastatų kadastriniai matavimai
Pastatų kadastriniai matavimai - veiksmai, padedantys nustatyti nekilnojamojo daikto tapatybę. Vykdant matavimus fiksuojamas nekilnojamojo daikto dydis, vertė, fizinė būklė, pakitimai. Šie veiksmai atliekami norint pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę. Statinių kadastriniai matavimai atliekami, kai norima užfiksuoti nekilnojamojo daikto dydžio, vertės, fizinės būklės, pakitimų rodiklius. Jie reikalingi, kai formuojamas nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektas, dalijantis nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto objekto dalį, kuri formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, sujungiant kelis nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamojo turto objektus į vieną nekilnojamojo turto objektą, atliekant nekilnojamojo turto objektų amalgamaciją. Taip pat tokie matavimai atliekami nebaigtiems statyti statiniams, kai pageidaujama juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip nebaigtus statyti.
Kada reikalinga atlikti pastatų kadastrinius matavimus?
Pastatų kadastriniai matavimai turi būti atliekami šiais atvejais:
- Kai reikia suformuoti naujus turto objektus.
- Norint rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar kitaip pertvarkyti pastatą.
- Norint pastatą, statinį ar patalpą įkeisti bankui.
- Kai reikia padalyti, atidalyti statinius.
Statant naują pastatą ir norint gauti paskolą, matavimai yra vykdomi šia eiga:
- Pirmas etapas - pamatų kadastriniai matavimai. Jis vykdomas tik tuo atveju, jei įmanoma apskaičiuoti pamatų tūrį. Atlikus pamatų kadastrinius matavimus namo baigtumas būna mažesnis nei 10%.
- Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas, kai namas jau yra po stogu, tačiau dar neįrengtas.
Žemės sklypo paskirties keitimas
Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.
Kaip sužinoti žemės sklypo paskirtį prieš perkant?
Prieš perkant žemės sklypą, būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis. Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.
Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.
Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.
Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?
Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:
- žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
- žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
- pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
- įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį).
Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.
Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.
Kas atlieka kadastrinius matavimus?
Žemės sklypų kadastrinius matavimus gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai, turintys Nacionalinės žemės tarnybos, išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą. Išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre.
Kadastrinių matavimų eiga
Sutarus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, yra pasirašoma paslaugų sutartis. Pirmiausiai matininkai surenka visą įmanomą informaciją apie matuojamo sklypo ir visų kaimyninių sklypų ribas. Tam, kad išvengti netikslumų ir sklypo ribas paženklinti labai tiksliai, matininkas atlieka teritorijos apmatavimus.
Kai visi duomenys yra parengti, matininkas sutaria su užsakovu dėl žemės sklypo ženklinimo dienos, ir yra išsiunčiami informaciniai pranešimai žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų saaininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys) apie numatomą sklypo ženklinimą. Šie pranešimai turi būti išsiųsti likus nemažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki žemės sklypo ženklinimo dienos.
Į žemės sklypo ženklinimą atvykusiems kviestiniams asmenims teikiama pasirašyti ant matininko parengto žemės sklypo paženklinimo akto, kuriuos patvirtina, kad sutinka su pažymėtomis ribomis. Būna, jog į matavimus gali ir neatvykti visi kviesti asmenys.
Atlikęs visus matavimus lauke, matininkas toliau savo darbą atlieka ofise. Remdamasis specializuota programine įranga, padedančia apdoroti lauko matavimus, kvalifikuotas specialistas parengia žemės sklypo planą ir pateikia tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Paskutinis žingsnį Sklypo kadastrinių matavimų procese atlieka pats užsakovas. Kai matininko suformuota skaitmeninė žemės kadastro bylą pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų Centras padalinį, sklypo savininkas pateikia prašymą į V. Į. Registrų centrą įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.
Teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje kadastriniai matavimai yra griežtai reguliuojami teisės aktų, užtikrinančių, kad visi matavimai būtų atliekami tiksliai ir laikantis nustatytų standartų. Tokią tvarką užtikrina Nacionalinė žemės tarnyba ir Registrų centras, kurie prižiūri matininkų veiklą, duomenų pateikimą ir registravimą.
Teisės aktai, reguliuojantys kadastrinius matavimus Lietuvoje, nustato reikalavimus matavimų atlikimo procesui, matavimo tikslumui ir rezultatų pateikimui.
Sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 2 straipsnis.
Kiti teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, 2000 m. birželio 27 d. Nr.
- Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas, 2001 m. birželio 21 d. Nr.
- Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.
- Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.
- Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 09 14 įsakymas Nr. 310 "Dėl reglamento STR. 1.14.01:1999 "Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" patvirtinimo" (Žin., 1999.10.08, Nr.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 16 įsakymas Nr. 184 "Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai" ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 43 - 1639; 2002, Nr. 80 - 3474; 2003, Nr.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymas Nr. 218 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 55 - 2203; 2003, Nr.
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 05 14 įsakymas Nr. 242 "Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 60 - 2475; 2003, Nr.
Registrų Centro vaidmuo
Registrų centras atlieka kadastrinių duomenų registravimą, vadovaudamasis ne tik teisės aktais, bet ir patvirtintomis vidinėmis taisyklėmis, kurios užtikrina procesų skaidrumą, duomenų patikimumą bei atitikimą standartams.
Reikalavimai Matininkams
Be to, matininkai privalo turėti galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, užtikrinančius jų kompetenciją ir teisę vykdyti kadastrinius matavimus. Taisyklėse taip pat numatyta, kad visi kadastriniai matavimai turi būti atliekami naudojant sertifikuotą įrangą ir laikantis nustatytų procedūrų. Atsakingas požiūris į šiuos reikalavimus yra būtinas siekiant užtikrinti sklypų ribų tikslumą, teisinį aiškumą ir galimų ginčų prevenciją.
Kadastro vietovė - pagrindinis Nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui. Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus.
Nekilnojamojo turto kadastras - susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose.
Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis - Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje, vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje.
Kadastrinių matavimų kaina
Kadastrinių matavimų kaina, paprastai priklauso nuo daugelio veiksnių (pvz: sklypo ploto, užstatymo tankumo, sklypo vietovės, sklypo sudėtingumo).
tags: #str #kadastriniai #matavimai