Renkantis būstą, vienas iš svarbių aspektų yra lubų aukštis. Jis ne tik veikia erdvės pojūtį, bet ir interjero galimybes bei netgi šildymo išlaidas. Aptarsime, kokie yra buto sienų aukščio standartai, kokie jų privalumai ir trūkumai, ir kaip pritaikyti interjerą prie skirtingo aukščio lubų.
Važiuojant pro individualius gyvenamuosius kvartalus akis vis dar užkliūva už trijų aukštų mūrinių pilaičių, primenančių prieš kelis dešimtmečius vyravusias statybos madas. Yra besistatančių ir iki 80 kv.m. individualius namus, kuriuose patalpos itin kompaktiškos, tačiau ar tai išties ekonomiška, nes mažo namelio vieno kvadratinio metro kaina yra sąlyginai didesnė.
Taigi, egzistuoja tam tikri standartai, kurių privalu laikytis ir ne tik todėl, kad priešingu atveju, namas neatitiktų reikalavimų, bet ir iš praktinės pusės, kadangi šie orientaciniai dydžiai užtikrina minimalų komfortą. Siekiant geresnės gyvenimo kokybės ir patogumo, patalpos atitinkamai didinamos.
Pavyzdžiui, vonios kambarys kartu su tualetu neturėtų būti mažesnis nei 4 kv. m, bent vieno kambario plotas turėtų būti 16 kv. m., minimalus gyvenamųjų patalpų aukštis - 2,5 m, o miegamojo plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 2,6 m.
Žinoma, namas statomas nebūtinai dėl dydžio, bet ir kai norisi privatumo, erdvės aplink namus. Tačiau jei jau statome, turime laikytis ir tam tikrų taisyklių.
STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ sako, kad name turi būti sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai.
Įtempiamos lubos - interjero dizainas
Lubų Aukštis: Subjektyvus Kriterijus ir Ekonominiai Motyvai
Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus.
Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis.
Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai - didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu.
„Do Architects“ studijos partnerė Andrė Baldišiūtė komentuoja, kad aukštos lubos visais laikais buvo prabanga, kurią sau galėjo leisti tik pasiturintys žmonės.
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos.
Lietuvoje optimalus gyvenamasis namas, priklausomai nuo šeimos dydžio svyruoja nuo 150 iki 250 kv. m. Ankstesniais laikais gyvenamojo namo dydis buvo vienas iš rodiklių, nusakančių žmogaus socialinį statusą - kuo daugiau pinigų, tuo didesnis namas. Šiais laikais iš namo dydžio spręsti apie žmogaus pragyvenimo lygį nebūtų tikslu - egzistuoja nedidukai, bet išmanūs, aukštos energinio efektyvumo klasės namai, kuriuose įdiegtos naujausios technologijos.
Lyginant namą su butu, gali pasirodyti paradoksalu, kad 90 kv.m. ploto gyvenamasis namas laikomas kukliu palyginus su tokios pačios kvadratūros, bet jau prabangiu butu. Tad renkantis gyvenamąjį namą, svarbu neapsigauti dėl šių skaičių. Priešingai nei bute, į namo plotą įsiskaičiuoja ir pagalbinis plotas - koridoriai, tambūras, esant poreikiui, ir garažas, o kur dar laiptinės užimama erdvė. Individualiame gyvenamajame name, turinčiame ir privačią aplinką, reikia numatyti patalpas sklypo tvarkymo rakandams sandėliuoti. Bute pagalbinės patalpos apsiriboja sandėliuku ar sienine spinta, kurios „suvalgo“ nepalyginamai mažiau ploto.
Pradžioje buvo užsiminta, kad mažo namo 1 kv. m statybos kaina yra sąlyginai didesnė. Taip atsitinka todėl, kad namui, kad ir kokio dydžio jis bebūtų, bus reikalingas ir stogas, ir sienos, ir langai, ir pamatai, ir inžinerinės sistemos. Sakykim, jums bet kuriuo atveju reikės pirkti židinį arba boilerį, tačiau jo kaina, priklausomai nuo įrenginio dydžio svyruoja palyginti nedaug, kita vertus, kai kurie įrenginiai net nepriklauso nuo namo dydžio, jiems kur kas svarbesnis vartotojų skaičius.
Kalbant apie medžiagų išeigą, tai pastatyti 80 kv. m ar 160 kv. m. ploto tokio paties aukščio namą, plytų kiekis skirsis tik 1,5 karto. Be abejo, bendroje sumoje mažesnio namo statybos kaina bus mažesnė, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į komforto, gyvenimo kokybės kriterijus. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti, kokio dydžio svetainę ar miegamąjį projektuoti, statybos techniniame reglamente „Gyvenamieji pastatai“ yra pateikiami orientaciniai kai kurių patalpų plotai, aukščiai ir kiti matmenys.
Namo statyba šeimai yra itin svarbus įvykis, nes ji dažnai būna tik kartą gyvenime, tad norima ir bandoma apgalvoti menkiausias smulkmenas, numatyti bet kokius ateities pokyčius. Mąstydami apie tokius dalykus, žmonės laužo galvą, ieško to optimalaus sprendimo, kaip sutalpinti šeimą name, kuris šiuo metu lyg ir mažokas, bet vėliau vaikams užaugus ir palikus tėvų namus, netaptų per didelis. Ateitį numatyti išties sunku, o gal ir neverta. Visais gyvenimo laikotarpiais viename name niekada nesijausite patogiai, todėl namas turėtų keistis kartu su jumis.
Parduoti ar pirkti jau pastatytą gyvenamąjį namą pas mus dar nėra labai populiaru, tačiau kylant pragyvenimo lygiui, augant komfortui ir supratimui apie gyvenimo kokybę, tokia nuomonė turėtų keistis. Vakarų šalyse šeimos per gyvenimą pakeičia 6-8 būstus, galbūt panaši praktika ateis ir pas mus. Be abejo, lietuviai, ypač vyresnioji karta, yra sėslesni, labiau prisirišę prie gyvenamosios vietos, jiems namai - tai tvirtovė, už kurios sienų saugu, o kuo tos sienos aukštesnės, tuo geriau. Jaunoji karta - kur kas mobilesnė, laisviau keičia gyvenamąją aplinką ir kartu lengviau prisitaiko naujoje. Kad ir kuriai kategorijai priklausytume, besikurdami naujame būste turėtume atsižvelgti į pasaulines tvarumo tendencijas, t.y.
Istorinė Perspektyva: Lubų Aukštis Skirtingais Laikotarpiais
Net Vilniaus Senamiestyje yra puikiai išlikęs algoritmas: pirmas aukštas buvo skirtas prekybai ar paslaugoms ir turėjo žemas lubas, antruose aukštuose gyveno ponai su aukštomis lubomis, o trečias bei kiti aukštai buvo skirti tarnams ir būdavo su žemesnėmis lubomis. Tad stereotipas, kad visi senesni daugiabučiai turi aukštas lubas, yra teisingas tik iš dalies, - jų geriausia ieškoti antrame aukšte.
„Lubų aukščio standartai pasaulyje išryškėjo industrializacijos ir modernizmo laikotarpiais, o mūsų regione - labiau Chruščiovo laikais. Buvo suskaičiuoti minimalūs žmogaus poreikiai ir atitinkamai maksimaliai suefektyvintos erdvės. Bet daugumai žmonių tai nekėlė diskomforto. Net priešingai - po karo žmonės iš provincijos patraukė į miestus, o persikėlimas iš trobelės aprūkusiomis žemomis lubomis į naują daugiabutį su elektra, tualetu ir kriaukle buvo milžiniškas kokybinis šuolis. Didikams ir ponams modernizmo ar pokario žemų lubų standartai buvo ar būtų regresas, bet apskritai visuomenė per pusę amžiaus prie jų priprato. Būtent todėl vos keliais sprindžiais už sovietinį standartą aukštesnės lubos daugumai šiandien atrodo aukštos“, - sako A.
Kalbėdama jau apie šiuos laikus ji atkreipia dėmesį, kad mūsų teisinė bazė neleidžia statyti žemesnių nei 2,7 m lubų gyvenamuosiuose pastatuose, bet ekonominė logika diktuoja tai, kad praktiškai niekas neplėtoja daugiabučių su aukštesnėmis lubomis. Tik pavieniuose premium segmento daugiabučiuose galima rasti 3 metrų lubas, kurios pripratusiems prie sovietinio 2,45 m standarto atrodo įspūdingai aukštos.
Visgi, A. Ji net nebando itin aukštų lubų sieti su praktiniais aspektais - pagrindinis jų efektas yra erdvės ir prabangos pojūtis, kurį suteikia didesni šviesos kiekiai.
Ten, kur aukštos lubos, paprastai būna aukštesni langai ir ilgesnės, romantiką kuriančios užuolaidos. Kartais aukštos lubos praktikoje panaudojamos stambiems paveikslams, tačiau A.
„Nors erdvės poreikis sovietmečiu buvo užgniaužtas, o dabar pasirinkimus daugeliui diktuoja finansai, žmonės vis vien svajoja apie tą aukštį ir laisvę. Tai įrodo loftai: be abejo, pigesnio būsto ieškantys žmonės juose pasidaro antresoles, bet beveik niekad neišnaudoja viso ploto. Juk būtų galima lofte tiesiog pasidaryti du aukštus, bet dauguma vis vien antresolei skiria tik apie pusę grindų ploto, o kitur išlaikoma didžiulė, aukšta, įkvepianti erdvė.
Tai, kad aukštos lubos visais laikais buvo būdingos tik didikams, patvirtina ir architektas, architektūros istorikas ir paveldo ekspertas dr. Marius Daraškevičius. Jo skaičiavimais, XVIII a. antroje pusėje statytų Lietuvos dvarų vienos svarbiausios patalpos - valgomojo - lubų aukštis vidutiniškai siekė 4,36 m. XIX a. pradžioje dvaruose padaugėjus specializuotų patalpų ir įsitvirtinus klasicizmo skleidžiamai paprastumo estetikai, lubų vidurkis smuktelėjo iki 4,04 m, bet nuo XIX a. antros pusės iki pat XX a. pradžios, atsiradus centriniam šildymui, aristokratų namų lubos vėl pakyla vidutiniškai iki 4,37 m.
Pavieniai Lietuvos dvarai valgomuosiuose turėjo išskirtinio aukščio lubas: XVIII a. išsiskyrė Vilniaus Sapiegų rūmų Antakalnyje salė su net 7,29 m aukščio lubomis ar Nesvyžiaus rūmų salė dabartinėje Baltarusijoje su 6,42 m lubomis - šie italų architektų statyti rūmai buvo projektuojami mėgdžiojant itališkas sales, nors Italijoje tokį lubų aukštį leisdavo palankesnis klimatas. Net ir kuklesniuose mediniuose lietuviškuose dvaruose, kuriuose būta vieno aukšto salės, pvz., XVIII a.
Pasak M. Daraškevičiaus, didelis dėmesys lubų aukščiui Europos, visų pirma, Italijos, rūmų architektūroje buvo skiriamas jau Renesanso periodu. Jau tuomet idealios lubos buvo apskaičiuojamos pagal architektūros teoretikų siūlytas formules ieškant tobulų grožio proporcijų, harmonijos, o praktikoje tai - kvadrato ar stačiakampio formos kambariai. Lubų aukštis buvo ypač svarbus pagrindinėse, reprezentacinėse rūmų salėse, kuriose iki XVIII a.
„Situacija visiškai kinta XVIII a. pabaigoje, kai ėmė keistis šildymo, efektyvumo ir gyvensenos sampratos. Vietoje vienos milžiniškos salės atsirado daug specializuotų mažesnių patalpų - tik valgyti, tik miegoti, tik šokti ar pan. Mažesnėse patalpose milžiniškos lubos sukurtų šulinio efektą, todėl jos šiuo laikotarpiu natūraliai nusileido - neretai net iki 3 ar 3,5 m. Šiuo laikotarpiu ant lubų nebeliko puošybos - angelų, dievų ir kt., tačiau atsirado melsva ar balta lubų spalva, pradėta vengti atvirų sijų. Visa tai optiškai pakeldavo net fiziškai pažemėjusias lubas, atsirado daugiau jaukumo“, - pasakoja M.
Pasak jo, lubos vėl pradeda stiebtis nuo maždaug XIX a. pradžios ir ypač vidurio - šiuo laikotarpiu patobulėja šildymo technologijos, atsiranda efektyvesnės krosnys, mažos suskaldytos malkutės, vėl keičiasi mados. Tam įtakos turėjo ir sugrąžintų praeities stilių - gotikos, renesanso - estetika, reikalavusi gana aukštų lubų, kurių skliaute buvo sutelkiamas puošnus dekoras. Kylant luboms, vėl sunkėja jų dekoras, vėl atsiranda spalvotos lipdybos, tapybos.
Tiesa, tuo metu dvaruose dar nebuvo elektros, erdves apšviesdavo žvakės, kurios su sietynais turėdavo būti nuleidžiamos gana žemai, kad neišdegintų medinių perdangų, - vien tai diktavo bent 3-4, o neretai ir 5 m lubų aukštį.
„Apskritai, mes šiandien aukštas lubas suprantam kaip prabangą, bet iki tarpukario tai buvo suvokiama kaip decorum - tinkamumas pagal šeimininko vietą visuomenėje ir užimamas pareigas. Tai - rašytos ir nerašytos taisyklės, apibrėždavusios, kas derėdavo pagal žmogaus socialinį statusą. Decorum principai buvo svarbūs ir architektūroje, nes vidaus ar išorės puošyba turėdavo atspindėti ir informuoti apie pastato naudotoją bei jo statusą. Galiausiai, didikų namai reprezentuodavo ne tik juos pačius, bet ir valstybę. Jei didikas yra karo vadas, vadinasi, jo namai - karo ministerija. Tad patalpos, jų puošyba turėdavo detalius aprašymus architektūros ir interjero puošybos traktatuose, o savo asmeninį skonį savininkai galėdavo demonstruoti nebent privačiuose kabinetuose“, - pasakoja M.
Istorikas taip pat atkreipia dėmesį, kad lubos visais laikais būdavo savotiška „architekto drobė“ - vienintelė vieta, kurios neužstoja baldai, gobelenai ar įvairūs buities rakandai. Dėl šios priežasties lubose buvo sutelkiama meniškiausia pastato dalis - tapyba, lipdyba, įvairūs tekstai.
Svarstydamas apie šių laikų lubas, M. „Senamiesčiuose lubų apskritai nelabai išauginsi, bet galią galima pabrėžti per plotą, medžiagas, technologijas. Tam tikri principai nekinta šimtmečiais - statusui pabrėžti tiek anksčiau, tiek dabar kviečiami, pvz., architektai iš užsienio, pasitelkiamas marmuras ar kitas akmuo iš tolimų kraštų, diegiami pažangūs inžineriniai sprendimai. Tiesa, anksčiau inžinerines sistemas dažniausiai slėpdavo sienose ar grindyse, o dabar jų labai daug suslepiama lubose - dėl šios priežasties net senuose namuose lubos pažeminamos. Žinoma, kad lubų aukštis išlieka statuso simboliu ir šiuolaikinėje architektūroje, tačiau, ko gero, jis jau ne vienintelis“, - kalba M.
Vienu nedaugelio naujos statybos projektų su išskirtinai aukštomis lubomis netrukus taps Vilniaus senamiestyje planuojamas „Vilniaus džiazas“. „Pliaterių rūmų“ projektas buvo atkūrimas ant pamatų, turėjome nemažai laisvės, todėl pirmą pastato aukštą padarėme su 4,5 m lubomis. Ir man tuomet suvirpėjo širdis, kad tai yra kažkas vertingo ir gero. Pasirodo, tokie butai buvo patys paklausiausi, gyventojai iki šiol dėkoja. Žinoma, tai visų pirma ne praktiškumas, o jausmas, emocija, erdvė svajoti, didybė. Kažkuo primena bažnyčią - juk jos visos aukštos. Aš tiesiog tuo tikiu ir manau, kad aukštos lubos pamažu sugrįš.
„Vilniaus džiazo“ projektas bus visiškai nauja statyba, bet net neturėjau minties taupyti lubų sąskaita. Netgi priešingai - ieškojome išskirtinumų, o 4,5 m lubų naujuose daugiabučiuose Vilniuje, ko gero, iki šiol nebuvo“, - sako G. Jis atskleidžia, kad, augant luboms, statybų sąmatos auga ne proporciškai, o geometrine progresija. Pavyzdžiui, su 4,5 m aukščio lubomis reikia daryti gerokai storesnes sienas, - tai ne tik didina medžiagų ir darbų sąmatas, bet ir kiek sumažina komercinę būsto kvadratūrą.
Aukštos lubos suteikia galimybę įrengti antresolę. Šaltinis: aruodas.lt
„Be abejo, tokių butų pirkėjai skaičiuoja kitaip, o pastabų apie keliasdešimties eurų šildymo kainų skirtumus šioje kategorijoje nesu girdėjęs. Manau, šie žmonės galvoja, kad turėdami daugiau erdvės svajonėms ir idėjoms gali uždirbti daugiau. Tad nebijokime svajoti“, - linki G.
Interjero Dizaino Patarimai
Dažnam aukštos lubos asocijuojasi su šalta, nejaukia aplinka. Kaip esant tokioms luboms išsaugoti namų šilumą ir jaukumą? Jaukumą suteikti gali kabantys nuo lubų šviestuvai. Paveikslai ant sienų (dideli, nes maži išnyks ant aukštos sienos). Įdomesnė sienų apdaila negu paprastas dažymas (medis visada atrodo jaukiai). Svarbi langų forma, dydis, kiekis ir net langų rėmai - priklausomai nuo interjero, reiktų priderinti ir šiuos elementus. Jeigu langai nėra ypač aukšti, jaukumo suteiks ir užuolaidos.
Jeigu namų lubos itin žemos, erdvė atrodo mažesnė, tarsi spaudžianti. Kaip spręsti šią problemą ir vizualiai praplėsti erdves? Pirmiausia, tai nenaudoti tamsių spalvų luboms dažyti - jos dar labiau slėgs, labiausiai tiktų balta spalva. Paslėptas švelnus apšvietimas, apšviečiantis ir lubas arba sieniniai šviestuvai, kurių dalis šviesos nukreipta link lubų taip pat vizualiai praplės erdvę. Reiktų stengtis nenaudoti horizontalių detalių, pavyzdžiui, geriau rinktis vertikalios formos paveikslus. Spintelių forma taip pat turėtų būti labiau vertikali negu horizontali. Dar vienas visiems jau žinomas būdas praplėsti erdves yra atspindžiai ir veidrodžiai. Galite rinktis įtempiamas blizgias lubas - efektas garantuotas. Na, o jeigu patalpoje yra daug natūralios dienos šviesos - erdvės automatiškai atrodys didesnės, todėl bent jau dienos metus stenkitės nedengti langų ir leisti dienos šviesai patekti į patalpą.
Dabar populiaru įsigijus būstą su itin aukštomis lubomis įsirengti pusantrinį aukštą. Ką reikėtų žinoti prieš priimant tokį sprendimą? Ar tai tinka visiems būstams? Kokią erdvę geriausiai įsirengti tame naujai sukonstruotame aukšte? Jeigu aukštis leidžia įrengti antresolę, būtina įvertinti, kaip ji bus pritvirtinta, kokių konstrukcinių sprendimų tam reikės. Taip pat reiktų nepamiršti, jog į ją reikės užlipti, todėl būtina suplanuoti vietą kopėčioms ar laiptams. Apskritai, antresolės įrengimas reikalauja daug planavimo ir nusiteikimo kiekvieną dieną laipioti aukštyn žemyn, kartais ir nelabai patogiu būdu. Dažniausiai antresolėje įrengiamas miegamasis ar darbo erdvė, tik vėlgi, siūlyčiau ypač apgalvoti, ar jums bus patogu nesant normaliam aukščiui ir dažnu atveju negalint net atsistoti, įlipti į lovą, persirengti ir pan. Toks sprendimas neturėtų būti daromas visam gyvenimui ar dėl mados - tai turi tikti žmogaus gyvenimo būdui ir įpročiams.
Kaip skiriasi pačių lubų dekoracijos priklausomai nuo jų aukščio (tinkamiausios spalvos, reljefai ir pan.) Kuo aukštesnės lubos, tuo aukštesnis ir gausesnis dekoras gali būti. Jeigu lubos žemos - nesiūlyčiau aplink jas montuoti dekoratyvinių karnizų ar dirbtinai bandyti išgauti kažkokį reljefą - tai apsunkins erdvę ir ne tik vizualiai, bet ir fiziškai ją sumažins. Aukštoms luboms spalvų apribojimų nėra - galima nors ir juodai dažyti, jeigu tik yra poreikis vizualiai sumažinti erdvę. Žemoms luboms labiausiai tiks standartinė, bet tikrai tinkama balta spalva.
Kaip tinkamai pasirinkti šviestuvą pagal lubų aukštį? Faktas, kad aukštos lubos reikalauja kruopštesnio apšvietimo planavimo ir paprastais šviestuvais nuo 4 metrų aukščio neapšviesi erdvės taip, kaip nuo 2,5 metro, bet juk neprikabinsi pakabinamų šviestuvų visose vietose, kur reikia apšvietimo. Tokiu atveju reikia būti kūrybiškiems - ten, kur reikia ir įmanoma, nuleisti lubas (pavyzdžiui virš virtuvės zonos), kad būtų galima sumontuoti halogenus ar tiesiog nedidelio aukščio lubinius šviestuvus. Svetainė yra labiau ekspozicinė erdvė, todėl čia galima palikti didelį lubų aukštį ir rinktis pakabinamus šviestuvus. Sieninių šviestuvų įvairovė dabar taip pat labai didelė, todėl su sieniniu šviestuvu galima apšviesti zoną ir už kelių metrų. Dar labai padėtų pastatomi šviestuvai - toršerai. Miegamasis, koridorius, vonia - tai patalpos, kuriose tikrai nebūtinas didelis aukštis, bet norintys išlaikyti tą aukštį, gaus ypatingai apgalvoti apšvietimo sprendimus.
Ką reikėtų žinoti apie langų dekoravimą esant aukštoms ir žemoms luboms (dažniausiai pagal tai skiriasi ir langų aukštis)? Kuo jis skiriasi? Jeigu aukštoje patalpoje yra ištisiniai nuo žemės iki beveik lubų langai, faktas, kad netiks nei užuolaidos, nei roletai, nei kiti įprasti langų dengimo būdai. Vis tik, tikiu, kad statantys namą su ypatingai dideliais langais žmonės, supranta, jog greičiausiai langus reikės palikti nedengtus ir renkasi tokią vietą, kur bus mažiau aplinkinių žvilgsnių ir ypatingai graži gamta - juk tame ir yra didelių langų privalumas. Esant žemoms luboms, galima rinktis tai, kas labiausiai patinka šeimininkui, tik reiktų atsižvelgti ir į langų dydį. Vitrininis langas dažniausiai dengiamas užuolaidomis, o žemas pailgas langas - roletais ar romanetėmis, o ne atvirkščiai.
Aukštos lubos suteikia būstui daugiau erdvės ir išskirtinumo, galimybių, sako NT vystymo bendrovės „Unique Properties“ įkūrėjas Gediminas Tursa.
Štai keletas patarimų, kaip išnaudoti skirtingą lubų aukštį senos statybos bute ir sukurti jaukią, funkcionalią ir stilingą erdvę:
Aukštos lubos suteikia interjerui erdvės ir prabangos pojūtį. Šaltinis: interjeras.lt