Statyba yra svarbi valstybės nacionalinio ūkio šaka. Ją turi kiekviena šalis nepriklausomai nuo jos bendrojo išsivystymo lygio, ūkio struktūros, geopolitinės padėties, gamtinių išteklių ir kitų veiksnių. Statyba atspindi nacionalinio ūkio ekonominę būklę. Nė viena pramonės šaka negali augti ir klestėti be išvystytos statybinių medžiagų ir statybos pramonės. Todėl yra svarbu visiems žinoti, kaip dirba statybos įmonės.
Šiame straipsnyje aptarsime visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų skirtumus, energetinio efektyvumo reikalavimus ir naujausias statybos tendencijas Lietuvoje.
Gyvybingam miestui būdinga įvairovė. Svarbiausia šio projekto sėkmės prielaida - iš esmės sustiprintas teritorijos pasiekiamumas pėstiesiems ir bemotoriu transportu, kuo natūraliau ir betarpiškiau susijungiant su Pakalnės, J.
Sena ir nauja statyba: privalumai ir trūkumai
Energetinis efektyvumas ir A klasės pastatai
Lietuva kaip Europos Sąjungos narė yra priėmusi įsipareigojimus įvairiose srityse, kartu ir dėl pastatų energetinio efektyvumo didinimo.
Į Lietuvos nacionalinę teisę yra perkelti reikalavimai, kad iki 2020 metų visuomeniniai pastatai ir iki 2021 metų visi statomi pastatai, tiek komerciniai, tiek gyvenamieji, pasiektų beveik nulinį energijos naudojimo efektyvumą - A++ klasę. Lietuva yra nusistačiusi kas dvejus metus pereiti vis į aukštesnę energetinę klasę, dėl to nuo 2014 metų pas mus statomi tik B klasės energetiniai namai, o nuo 2016 metų bus statomi A klasės pastatai.
Tai reiškia, kad namai bus sandaresni, bus storesnės pertvaros, bus reikalavimas naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip geoterminis šildymas arba saulės kolektoriai.
Vis dėlto investavus į naujos gamybos pastatus vėliau sutaupoma lėšų ir nebereikia daug mokėti, pavyzdžiui, už šildymo paslaugas. Todėl šis reikalavimas gyventojams puiki proga pamąstyti, ar geriau sumokėti daugiau pinigų iš anksto įsigyjant butą, ar toliau mokėti milžiniškus pinigus už šildymą.
Šildymo produktų grupės vadovas Lietuvoje Stasys Malinauskas teigia, kad toks reikalavimas leis žmonėms gyventi komfortiškai su daug mažesnėmis išlaidomis sunaudojamai energijai.
Anot jo, pagrindiniai A klasės pastatai naudingi tiek gamtai, tiek eiliniams piliečiams. Dėl to padidėja komfortas, sumažėja išlaidos, kurias skiriame iš šeimos biudžeto apie 200 dienų per metus.
Pašnekovas atsako, kad toks reikalavimas kyla iš Europos Sąjungos normų ir priklauso nuo bendro mūsų pasirengimo. Jo teigimu, vienu žingsniu pereiti iš gryčios į pasyvų namą praktiškai neįmanoma. Tačiau dabar po truputį šia linkme jau einama. Kaip žinia, nuo 2020 m. pastatai jau turės atitikti A++ klasę, kuri jau netoli nuo pasyviems namams keliamų reikalavimų.
Energetinio naudingumo klasės
Naujos statybos pastatų tendencijos
Projektų vadovo nuomone, dėl tokio reikalavimo neturėtų sumažėti ir naujos statybos namų. Esą jų reikia tiek, kiek reikia, o jų kainų kilimui įtakos turi kiti faktoriai: infliacija, poreikio pakilimas, euro įvedimas ir t. t. Anot jo, naujos statybos namų skaičius vis didėja, o žmonės juos vis tiek perka nepaisant to, kad jie tapo brangesni.
Vis dėlto A klasės pastatų statyba dar iki šiol nėra paplitusi. Pašnekovas sako, kad taip yra, nes rinkos dalyviai kol kas nemoka už pridėtinę vertę. Kaip žinia, pagrindinis atrankos kriterijus yra pirminė būsto kaina, o A klasės pastatas gali būti brangesnis nei nesertifikuotas.
Šiauliečių požiūris į energetinį efektyvumą
Nekilnojamojo turto brokeris Raimundas Korsakas sako, kad šiauliečius nelabai domina, kokiai klasei priklauso siūlomas pastatas. Vietą, kur gyventi, gyventojai dažniau renkasi pagal kainą.
„Šiauliuose žmonės, kurie ieško naujos statybos namo, konkrečiai neklausia, koks yra pastato energetinio sertifikato lygis. Aišku, mes tai būtinai akcentuojame, bet jiems svarbiausia kaina“, - išskiria R. Korsakas.
Architektūriniai sprendimai ir darnioji plėtra
Architektūrinė idėja apjungia marinistinius, Vilniaus senamiesčiui bei Naujamiesčiui būdingus ir konvertuotai industrinei teritorijai būdingus architektūrinės raiškos motyvus. Administraciniai pastatai projektuojami švarių formų su išreikštomis konsolėmis (industrinio charakterio motyvas).
Taip pat suplanuotų biurų patalpos racionalios, lengvai įvairaus tipo planavimui pasiduodančios geometrijos. Viešbučio, su inkarine komercine funkcija (maisto turgus), tūris suprojektuotas atriuminio tipo, lakoniškų formų savo mase dominuoja kompozicijose.
Mokyklos ir darželio pastatas taipogi lakoniškų formų savo masteliu dera su aplinkiniu Pakalnės gatvės užstatymu. Sukurta aiškiai suartikuliuota viešųjų ir privačių erdvių hierarchija užtikrina aukštą gyvenimo kokybę teritorijoje.
Verslo trikampio koncepcija
Statybos įmonės ir jų veikla
Daugumoje vadovėlių įmonė apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba tiekianti paslaugas techninė, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema. Nuo jos organizuotumo, pasirinktos sistemos bei išorinių aplinkybių turi priklausyti įmonės rezultatai, dažniausiai vertinami materialiuoju pelnu.
tags: #str #visuomeniniai #ar #gyvenamieji #pastatai