Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vertinama studentų gyvenamoji aplinka, kokie metodai naudojami ir kokie principai taikomi, siekiant užtikrinti kokybę ir objektyvumą.
Vertinimo Samprata ir Jos Kaita
Vertinimas - tai įvairių faktų apie mokymąsi rinkimas, mokymosi rezultatų nustatymas arba matavimas. Tai gali būti individo gabumai ar mokymosi rezultatai. Šiuo metu populiarėja įvairių matavimo būdų ir metodų taikymas švietime.
Vertinimas - tai pasiekimų kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas, o įvertinimas - vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą. Tai pažinimo procesas, kuriuo nusprendžiama apie vertinamojo objekto vertingumą.
Tikrinimas - tai mokymosi rezultatų apskaita ir šių rezultatų lygio nustatymas. Kontrolė - tai vertinamasis procesas, kurio metu nustatoma, kiek atliktoji veikla atitiko laukiamus rezultatus.
Vertinimo Apibrėžtis
Įsivertinimas, ipsatyvinis vertinimas (lot. ipsum - savęs), savęs vertinimas - visos trys sąvokos yra vartojamos sinonimiškai. Jo metu daromi vertinamieji sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus. Tai atlieka mokytojas, dėstytojas, ugdymo įstaigos ir jos padalinio vadovai.
Vertinimas kaip Kokybės Laidavimas
Tradicinis žodis „kontrolė“ yra siejamas su autoritariniu, daugiausiai išoriniu vertinimu, stebėsena (monitoringas).
Kokybės Laidavimo Sistemos
Inspektavimas - viena seniausių kokybės užtikrinimo būdų. Tai išorinės kontrolės sistema, kuri skirtingose šalyse yra įvairi. Šis organizacijų vertinimas yra priežiūra. Iš šio inspektavimo pereinama prie ugdomojo inspektavimo, kurio tikslas yra ne tik tikrinti, bet ir patarti, konsultuoti, nurodyti efektyviausius organizacijos tobulinimo(si) būdus.
Akreditavimas - LR švietimo ir mokslo ministerija turi švietimo priežiūros padalinius ir pavaldžias švietimo institucijas, kurių funkcijos - prižiūrėti ir rūpintis institucijų veiklos kokybe. Atestavimas nustato darbuotojų ir ugdymo įstaigų vadovų kvalifikacinėms kategorijoms ir atestacijos vykdymo tvarką. Aukštojo mokslo darbuotojų atestacijos tvarka skiriasi, ją reglamentuoja aukštojo mokslo dokumentai.
Auditas dažnai vartojamas kalbant apie organizacijų ar institucijų vertinimą. Jis gali būti vidinis arba išorinis. Vidinis auditas - tai plataus masto organizacijos būklės patikrinimas, kurį atlieka pati organizacija užbaigusi vieną plėtros planavimo ciklą ir pereinanti į naują plėtros planavimo etapą. Auditas gali būti išsamus, kai mėginama įvertinti visas organizacijos veiklos sritis, ir dalinis, kai vertinamas vienas veiklos aspektas.
Šiuo metu yra sukurtos bendrojo lavinimo mokyklų, neuniversitetinių aukštųjų mokyklų audito metodikos. Universitetinės mokyklos Lietuvoje taip pat pradėjo kurti kokybės laidavimo sistemas.
Švietimo stebėsena (monitoringas) - tai nuolatinis švietimo būklės stebėjimas, analizė ir raidos vertinimas pagal nuolatinius ir laikinuosius nacionalinius ir tarptautinius rodiklius, paremtas pirminiais ir išvestiniais statistikos duomenimis, mokyklų savianalize ir ekspertų vertinimu, mokinių mokymosi rezultatais, edukologiniais tyrimais ir sociologiniais apklausų duomenimis.
Lietuvos Švietimo Stebėsena
Lietuvoje švietimo stebėsenos sistema yra kūrimosi būsenoje, kuriami šalies švietimo indikatoriai. Tarptautinių indikatorių (pvz., OECD/EBPO, ES) vaidmuo integracijos į ES švietimą kontekste auga, todėl jie yra bendros švietimo stebėsenos sistemos sudedamoji dalis.
Vertinimo objektas gali būti pats įvairiausias. Jei vertinimas nėra fiksuojamas, jis vadinamas neformaliu vertinimu.
Vertinimas Ugdymo Procese ir Pabaigus Studijas
Pradėjus visuomenei rūpintis žmogaus ugdymu, atsirado formali švietimo sistema. Šiose institucijose dažnai naudojamas formalusis vertinimas. Tokio vertinimo rezultatai turi būti fiksuojami formaliuose dokumentuose pasitelkus tam tikras vertinimo sistemas. Tai gali būti žodiniai įvertinimai (įskaityta/neįskaityta, puikiai, labai gerai ir pan.).
Diagnostinis vertinimas leidžia įvertinti studento pasiekimų lygmenį, turimas žinias ir įgūdžius prieš mokymosi pradžią. Tokio vertinimo rezultate gauta vertinimo informacija leidžia tiksliau suplanuoti individo mokymąsi (pvz., diagnostinis vertinimas leidžia nustatyti užsienio kalbos mokėjimo lygį). Diagnostinis vertinimas taip pat atliekamas studijų proceso metu norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį.
Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis vertinimas, atliekamas ugdymo proceso metu. Jis padeda mokytis vertinimo: suprasti vertinimo kriterijus, analizuoti savo daromą pažangą, pasiekimus, mokymosi sunkumus, bendradarbiauti su dėstytojais, dalyvauti priimant vertinamuosius sprendimus. Formuojamasis vertinimas dažnai yra neformalus vertinimas, dar vadinamas instruktyviu vertinimu - tai vertinimas mokant, ugdytojo ir ugdytinio sąveikos metu.
Apibendrinamasis vertinimas atliekamas baigus kursą ar mokymosi, studijų pakopą, t.y. pabaigus dalyką (ar jo modulį), semestrą, kursą, studijų programą, todėl dar vadinamas baigiamuoju vertinimu. Apibendrinamojo vertinimo rezultatai formaliai patvirtina studento pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Jis parodo ugdymo programos veiksmingumą ir matuoja studentų pasiekimus: įgytas žinias, gebėjimus, nuostatas ir kvalifikacijas. Labiausiai paplitusi apibendrinamojo vertinimo forma aukštojoje mokykloje - egzaminas.
Pastaruoju metu aukštosiose mokyklose populiarėja kaupiamasis (kumuliatyvinis) vertinimas. Tai apibendrinamojo vertinimo tipas. Kaupiamasis vertinimas leidžia dėstytojui ugdymo proceso metu surinkti daugiau informacijos apie studentų padarytą pažangą, ją matuoti pasitelkus įvairius vertinimo metodus. Paprastai egzaminas sudaro tik vieną kaupiamojo vertinimo segmentą.
Normomis grįstas vertinimas lygina studentų vertinimo rezultatus ir leidžia studentus sustatyti į vieną eilę, suskirstyti pagal pasiekimų lygį, nustatyti ar jų pasiekimai atitinka nustatytas normas. Šiuo metu populiarėja kriterijais grįstas vertinimas. Prieš vertinimo pradžią vertintojas formuluoja vertinimo kriterijus, vėliau atliekant vertinimą vertinamojo asmens mokymosi rezultatai yra lyginami su iš anksto apibrėžtais kriterijais. Visi ugdytiniai gali gauti gerą įvertinimą, jei jų pasiekimai atitinka visus kriterijus. Tai padeda pritaikyti mokymo programas ir užduotis, ypač aktualu ugdant žmones su negalia.
Kriterijais Grįstas Vertinimas
Kriterinis vertinimas teikia daugiau informacijos apie studentų pažangą, padeda išryškinti spragas ir mokymosi problemas. Jis taip pat leidžia įgyvendinti idiografinio vertinimo principą, t.y. vertinimas turi būti tikslingas, individualus, konstruktyvus, informatyvus ir visapusiškas.
Vertinimas turi būti individualus, idiografinis vertinimas t.y. jo metu individualūs pasiekimai yra lyginami su ankstesniais tam, kad nustatytume padarytą pažangą, ir todėl yra vengiama jo pasiekimus lyginti su kitų žmonių pasiekimais. Vertinimas turi būti konstruktyvus - teikti grįžtamąją informaciją, reikalingą konstruktyviai spręsti iškilusias mokymosi ar studijų problemas.
| Vertinimo aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Tikslingumas | Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese. |
| Individualumas | Pasiekimai lyginami su ankstesniais, o ne su kitų asmenų. |
| Konstruktyvumas | Teikia grįžtamąją informaciją problemų sprendimui. |
| Informatyvumas | Teikia išsamią informaciją apie vertinamus dalykus. |
| Visapusiškumas | Atliekamas įvairiais etapais ir metodais. |
| Ekonomiškumas | Efektyvus išteklių naudojimas. |
| Objektyvumas | Užtikrinamas vertinimo bešališkumas. |
Vertinimo Nuostatos
Vertinimas turi būti informatyvus, visapusiškas ir ekonomiškas. Ši nuostata reikalauja organizuojamo vertinimo bešališkumo. Uždaroje autoritarinėje visuomenėje vyravęs išorinis vertinimas pasižymėjo uždarumu ir neskaidrumu. Demokratinėje visuomenėje švietimo vertinimas reikalingas atsiskaitomumui.
Pagrindinės vertinimo funkcijos: formuojamoji, apibendrinamoji, sociopolitinė ir administracinė. Vertinimas turi būti siejamas su studijų programos ir dėstomo dalyko tikslais ir turi matuoti mokymosi rezultatus. Taikomi vertinimo metodai turi tapti integruota viso mokymo dalimi ir neturėtų kelti studentams baimės.
Vertinimo principai: pagrįstumas, patikimumas, veiksmingumas ir vertingumas. Nešališkumas yra būtinas.
Vertinimo Objektyvumo Problema
Tarpusavyje persipynusių vertinimo būdų įvairovėje kyla daug įtampų ir problemų. Vertinimo teorijos ir praktikos raida rodo, kad svarbiausiu stimulu naujoms vertinimo formoms atsirasti buvo noras įveikti vertinimo bešališkumo, subjektyvumo problemą. Jai spręsti buvo ieškoma tokių vertinimo formų, kurios padėtų sumažinti vertintojo neobjektyvumą arba patį vertintoją eliminuotų iš vertinimo proceso. Tai taikoma ir formuojamajam, ir apibendrinamajam vertinimui atlikti.
Vertinimas turi atitikti kokybės kriterijus, sutampančius su klientų poreikių patenkinimu.
tags: #studentu #gyvenamosios #aplinkos #vertinimas