Nuomininko pareigos: Santechnika, Remontas ir Teisės

Būsto nuoma yra abipusė atsakomybė tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Nors nuomininkai paprastai turi atsakyti už tai, kad tinkamai naudotų nuomojamą turtą, dažnai kyla klausimų dėl būsto remonto ir jo finansavimo. Ypač dažnai pasitaiko situacijų, kai nuomininkas nori, kad nuomotojas atliktų būsto remontą, tačiau ar tai galima reikalauti pagal įstatymus?

Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar nuomininkas turi teisę reikalauti remonto, kokios yra nuomininko ir nuomotojo atsakomybės ir kokius žingsnius galima žengti, kad užtikrinti, jog būstas būtų tinkamas gyventi.

Nuomotojo atsakomybė dėl būsto remonto

Pagal Lietuvos įstatymus, nuomotojas privalo užtikrinti, kad nuomojamas būstas būtų tinkamas gyventi. Tai apima įvairius techninius ir higieninius standartus, kurie turi būti laikomasi. Jeigu būstas tampa nepatogus ar nesaugus dėl įrenginių gedimų ar nusidėvėjimo, nuomotojas privalo atlikti remontą, kad grąžintų būstą į tinkamą būvį.

Patarimai:

• Remontas dėl nusidėvėjimo: Jei gedimai atsiranda dėl įprasto nusidėvėjimo (pvz., santechnikos ar elektros sistemos gedimai), nuomotojas privalo juos pašalinti.
• Saugi ir tinkama gyvenamoji aplinka: Nuomotojas turi užtikrinti, kad būstas atitiktų gyvenimo sąlygas, tokias kaip šildymas, vandens tiekimas, kanalizacija ir kiti esminiai patogumai.

Kas neapima remonto: Nuomotojas nėra atsakingas už remonto darbus, kurie kyla dėl nuomininko netinkamo elgesio (pvz., sugadintos buitinės technikos ar pažeisti sienų paviršiai).

Ar nuomininkas gali reikalauti būsto remonto? Teisiniai niuansai

Nuomininko teisės ir pareigos

Nuomininkas, žinoma, taip pat turi atsakyti už būsto priežiūrą ir saugojimą. Jei nuomininkas pastebi defektus, jis turi nedelsdamas informuoti nuomotoją apie gedimus, kad šis galėtų imtis reikiamų veiksmų.

Teisiniai niuansai:

• Pareiškimas nuomotojui: Nuomininkas turi teisę informuoti nuomotoją apie pastebėtus gedimus ar defektus. Jei nuomotojas nesiima veiksmų per priimtiną laikotarpį, nuomininkas gali imtis remontuoti pažeistas vietas savo lėšomis ir vėliau reikalauti kompensacijos.
• Sutartis ir sąlygos: Kai kuriais atvejais nuomotojas gali prisiimti atsakomybę tik už tam tikrus remonto darbus, pavyzdžiui, tik už pagrindinių įrenginių (santechnikos, šildymo sistemos) taisymą.

Ką daryti, jei nuomotojas atsisako atlikti remontą?

Pirmas žingsnis - susisiekite su nuomotoju

Jei nuomotojas atsisako atlikti būtino remonto, nuomininkas turėtų pirmiausia pabandyti išspręsti situaciją taikiai, aiškiai nurodydamas, kokie gedimai turi būti pašalinti ir kodėl jie trukdo tinkamai gyventi būste.

Patarimai:

• Raštiškas pranešimas: Geriausia situaciją pateikti raštu, kad būtų išvengta nesusipratimų. Aprašykite gedimus ir prašykite, kad nuomotojas atliktų remontą per tam tikrą laikotarpį.
• Aiški komunikacija: Jei nuomotojas nenori atlikti remonto, pabandykite susitarti dėl sąlygų, kiek laiko jis turi atlikti reikiamus darbus.

Antras žingsnis - teisėtos priemonės

Jei nuomotojas neatsako arba nesutinka atlikti remonto, nuomininkas gali kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties pažeidimo. Pagal įstatymus, nuomininkas turi teisę išsireikalauti remonto arba netgi atitinkamos kompensacijos, jei gyventi būste tapo neįmanoma.

Patarimai:

• Teisinė pagalba: Jei situacija negerėja, galite kreiptis į teisininką, kuris padės pasiruošti bylai ir pateikti oficialią pretenziją nuomotojui.
• Pretenzija nuomotojui: Teismui gali būti pateikta pretenzija, kad nuomotojas nesilaiko savo atsakomybių, ir prašoma teismo sprendimo dėl remonto atlikimo arba nuomos sutarties nutraukimo.

Ką daryti, jei nuomininkas nesutinka su nuomotojo atliktu remontu?

Jei nuomotojas atliko remontą, tačiau nuomininkas mano, kad jis nebuvo atliktas kokybiškai arba nepatenkino poreikių, nuomininkas gali reikalauti patikslinimo arba papildomų darbų.

Patarimai:

• Bendradarbiavimas su nuomotoju: Visada geriausia išspręsti šią situaciją susitariant su nuomotoju dėl papildomo remonto ar papildomų darbų.
• Teisiniai žingsniai: Jei susitarimas nepavyksta, nuomininkas gali kreiptis į teismą ir ginčyti atliktą remontą, kad būtų užtikrinta, jog gyvenimo sąlygos atitinka pagrindinius standartus.

Nuomojamo turto nusidėvėjimas

Natūralus ir nenatūralus nusidėvėjimas: skirtumai

Svarbu atskirti natūralų ir nenatūralų nusidėvėjimą, kad būtų aišku, kas atsakingas už remonto išlaidas:

• Natūralus nusidėvėjimas - sienų spalvos išblukimas, grindų paviršiaus nusitrynimas dėl ilgalaikio naudojimo ar smulkūs įbrėžimai.
• Nenatūralus nusidėvėjimas - sienų įlenkimai, ryškios dėmės ar sugadintos apdailos elementai dėl netinkamo nuomininko elgesio.

NT agentūros „Capital“ brokerė Justina Zabarauskienė atkreipė dėmesį, kad turto nusidėvėjimo neįmanoma išvengti, net jei butas ir nėra naudojamas: „Pvz., buvo atvejis, kai butą nusprendė nuomoti tik po to, kai jis apie 3 metus stovėjo tuščias. Net „stovint tuščiai“ sugedo unitazo bakelis, nors juo niekas nesinaudojo. Daiktai bute (sienos, grindys, baldai, įranga) su laiku tampa senesni, gali atsirasti įbrėžimų, dėmių, spalvos išblunka. Tai nėra kažkas, sukeliama specialiai, o tiesiog natūralaus naudojimosi pasekmė.“

Anot J. Zabarauskienės, normaliu nusidėvėjimu būtų laikomi:

• Pažeidimai, atsiradę dėl normalaus daiktų naudojimo pagal tikslinę paskirtį (pvz., rankenėlių ar turėklų nusitrynimai). Netaikoma, jei, pvz., siena nusitrynė dėl nuomininko pomėgio atremti pėdą į sieną;
• Santechnikos prietaisų lašėjimas, klibėjimas;
• Smulkūs, negilūs įbrėžimai ant sienų, kuriuos galima nuvalyti;
• Pageltęs šaldytuvas ar kita buitinė technika;
• Rūdys ant radiatoriaus;
• Pelėsis (individualiai žiūrima, nes gali būti nuomininko nepriežiūra, nevėdinimas);

O, pasak brokerės, nenormalus nusidėvėjimas (kurį nuomininkui tektų tvarkyti iš savo kišenės) būtų:

• Žymės, paviršių įbrėžimai, kurių negalima nuvalyti;
• Sulaužymai, mechaniniai pažeidimai (pvz., sofos kojelės iškrypo dėl šokinėjimo);
• Dėmės ant tekstilės (sofų, čiužinių, kėdžių);
• Užuolaidų suplėšymas prie darinėjamo lango;
• Sulaužytos lovos grotelės (dažnai pasitaikantis pažeidimas);

Anot kontoros „Vilys, Meškys ir partneriai“ advokato dr. Edvino Meškio, natūralus buto nusidėvėjimas - tai daikto (lovos), įrangos (viryklės, televizoriaus) ar paties buto sienų, grindų ar lubų natūralus pasikeitimas dėl įprastinio jo naudojimo per tam tikrą laiką.

„Pvz., odinę sofą naudojant 5 metus jos paviršius gali nusitrinti ar įplyšti, nes paviršių veikia trintis su rūbais. Tačiau, jeigu ant tokios sofos matosi nuo cigaretės išdegintos skylės, katės nagų įbrėžimai, tokio daikto būklės pasikeitimo nebus galima laikyti natūraliu ir nuomininkas turės atlyginti žalą“, - aiškino teisininkas.

Kaip tinkamai paskirstyti atsakomybes nuomos sutartyje?

Norint išvengti ginčų dėl buto būklės, labai svarbu tinkamai paskirstyti atsakomybes nuomos sutartyje:

• Tinkamai paskirstyti atsakomybes. Sutartyje turėtų būti nurodyta, kurie darbai yra nuomotojo, o kurie - nuomininko atsakomybė. Pavyzdžiui, numatyti, kad už patalpų ir jose esančių daiktų tinkamumą naudoti visą nuomos laikotarpį atsako nuomotojas, mat įprastai susidėvinčių daiktų ar jų dalių atstatymas yra nuomotojo pareiga, tuo tarpu sugadintų apdailos elementų atstatymas dėl netinkamo nuomininko elgesio jau yra nuomininko atsakomybės apimtyje.
• Fiksuoti būsto būklę. Prieš perduodant būstą nuomininkui, prie būsto perdavimo akto rekomenduotina pridėti būsto nuotraukų su jo trūkumų aprašymu. Pasibaigus sutarčiai toks būklės užfiksavimas padės objektyviai įvertinti būklės pokyčius ir išvengti skirtingų versijų „atmintyje“.
• Nusimatyti ginčų sprendimo procedūrą. Sutartyje rekomenduojama numatyti galimybę kreiptis į nepriklausomus būsto žalos vertinimo ekspertus, jeigu ateityje kiltų nesutarimų, kur yra natūralus, o kur - jau ar nenatūralus nusidėvėjimas Taip ginčas bus išspręstas konstruktyviau ir objektyviau.

Nuomininko pareigos prižiūrint butą

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai (įskaitant ir nuomininkus) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).

Kas Yra Naudingas Plotas?

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Patarimai Nuomininkams ir Nuomotojams:

• Sudarykite išsamią nuomos sutartį, kurioje aiškiai apibrėžtos nuomininko pareigos ir atsakomybė už turto priežiūrą.
• Prieš pasirašant sutartį, kruopščiai apžiūrėkite būstą ir užfiksuokite visus esamus defektus bei nusidėvėjimo požymius.
• Reguliariai bendraukite su nuomotoju dėl būsto priežiūros klausimų ir nedelsdami praneškite apie bet kokius gedimus ar problemas.

Dažniausiai Užduodami Klausimai

Kaip skaičiuojami mokesčiai daugiabučiame name?

Mokesčiai priskaitomi butų ir (arba) kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai pastate - pagal įregistruotus naudinguosius plotus (negyvenamųjų patalpų bendras plotas laikomas naudinguoju).

Ar gali bendrijos visuotinis susirinkimas nutarti, kad gyventojai, kurie savavališkai užėmė bendro naudojimo patalpas, privalo papildomai mokėti mokesčius?

Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų. Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas.

Laikydamiesi šių patarimų, galėsite užtikrinti sklandžią nuomos patirtį ir išvengti nereikalingų ginčų.

tags: #sugedo #santechnika #nuomininko #pareiga #teismas