Šuns laikymas sodyboje reikalauja atsakomybės ir žinių, kaip užtikrinti gyvūno gerovę. Svarbu ne tik suteikti jam tinkamą vietą, bet ir pasirūpinti priežiūra, higiena bei socializacija. Aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos reikia žinoti norint tinkamai laikyti šunį sodyboje.
Šuns būda turi būti patogi ir apsaugoti nuo oro sąlygų.
Šuns Poveikis Aplinkai ir Klimatui
Klimatas turi didelę įtaką šuns organizmui. Jei žiemos ilgos ir šaltos, tos pačios veislės šuns kailis bus ilgesnis, su tankia pavilne, o karšto ir sauso klimato zonoje - trumpesnis, kartais net be pavilnės. Atsiminkime, kad šaltu ir drėgnu oru šuo netenka daug šilumos. Saulėtą dieną šuo gali gauti saulės smūgį, o karštyje, jei nejudės - šiluminį.
Šuns Laikymo Būdai Lauke
Laikant šunį lauke, galima pasirinkti vieną iš keturių būdų:
- Palaidas kieme: Jei sodyba aptverta gera aukšta tvora su betoniniais pamatais, tokiame kieme šuo gali bėgioti palaidas. Būtina sąlyga - rakinami ir naktį apšviesti vartai.
- Pririštas prie būdos: Tai labai įprastas šuns laikymo būdas. Būda turi būti medinė, pagaminta iš dviejų sluoksnių lentų su šiltu užpildu ir apkalta skarda.
- Prie lyno: Tarp dviejų medžių ar pastatų, stulpų ištempiamas lynas ar stora viela. Lyno ilgis negali būti ilgesnis kaip 80 metrų, nes jo svoris būna labai didelis.
- Voljere: Dvi gretimos voljero sienos daromos iš medžio ar mūro, o priešingos - iš metalinio tinklo ar armatūros strypų. Būdą dedame uždarų sienų kampe taip, kad šuo laisvai galėtų apibėgti apie būdą. Voljerą geriausia gaminti su stogu ir medinėmis grindimis.
Kaip įsirengti pakeltas lysves: instrukcija pradedantiesiems
Voljero Įrengimas ir Reikalavimai
Voljeras turėtų būti nuolat valomas ir, prireikus, dezinfekuojamas. Taip pat svarbu, kad šuniui voljere būtų įrengta būda. Konkrečių reikalavimų, kokio dydžio turėtų būti voljeras, nėra, tačiau labai svarbu pakankamas plotas, kad šuo jame galėtų laisvai judėti. Kuo didesnis šuo, tuo daugiau erdvės jam reikia, todėl vietos voljerui reiktų nepagailėti. Svarbu įrengti tinkamą grindų dangą, geriausiai tam tinka medis ar, pavyzdžiui, trinkelės. Svarbus ir stogas, kad šuo būtų apsaugotas nuo kaitros, kritulių ir skersvėjų.
Voljero aptvaras turėtų būti įrengtas taip, kad šuo matytų aplinką (naudojamas permatomas tinklas ar grotos), negali būti uždengiamas daiktais ar statybinėmis medžiagomis. Voljero tvoros aukštis turėtų būti ne mažesnis kaip 1,8-2 metrai.
Būdos Įrengimas
Būda turi būti medinė, pagaminta iš dviejų sluoksnių lentų su šiltu užpildu ir apkalta skarda. Vidutinio dydžio šuniui daroma ovalo formos, 50x30 cm dydžio, 20 cm pakelta nuo grindų lygio landa. Vokiečių aviganio dydžio šuns būdos ilgis - apie 120 cm, plotis - apie 80 cm, aukštis - apie 90 cm. Būdos stogas daromas dvišlaitis ar vienšlaitis, apkalamas skarda. Žiemą į būdą reikia dėti šiaudų ar šieno, kad šuneliui būtų šilčiau.
Šuns Priežiūrai Reikalingas Inventorius
Laikant šunį, reikia turėti jo priežiūrai reikalingą inventorių: antkaklio dirželį, antsnukį, ilgą ir trumpą pavadėlius, grandinę. Antkaklis turi būti stiprus (odos, odos pakaitalų ar brezento). Jei šuo yra agresyvus, reikia stipraus antsnukio iš odos ir metalinio tinklelio. Žiemą rekomenduojamas odinis antsnukis, o vasarą - metalinis.
- Šepetys ir šukos: Kasdieniniam šukavimui ir valymui.
- Grandiklis: Šepečio valymui.
- Kempinė ir skudurėliai: Kailio valymui.
Šuns Maudymas
Šukuojant ir valant šunį, neįmanoma visiškai pašalinti dulkių ir pleiskanų, todėl jį reikia maudyti. Tačiau reikia nepamiršti, kad negalima per dažnai maudyti šuns su cheminėmis priemonėmis, nes išsiplauna riebalai, kurie tepa odą ir plaukus (oda tampa sausa, o plaukai pradeda lūžinėti). Todėl maudyti šunį su šampūnu ar vaikišku muilu galima ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Lauke laikomus šunis maudome tik šiltu oru, kai vandens temperatūra pasiekia 13 laipsnių. Ką benaudotume, muilą ar šampūną, reikia švariai nuplauti putas, kad cheminės medžiagos nesuerzintų odos. Jauną šuniuką su cheminėmis priemonėmis pradedame maudyti nuo šešių mėnesių amžiaus.
Šuns Vedžiojimas ir Socializacija
Bute ar voljere laikomus šunis reikia ne mažiau kaip du kartus per dieną išvesti pabėgioti ir išsituštinti. Šunį paleisti pabėgioti galima tik tada, kai jis po pirmos komandos „Pas mane!“ tuoj pat ateina pas šeimininką. Jei šuo sunkiai prisišaukiamas, tokį šunį vedžiojame su ilgu (10-12metrų) pavadėliu. Žmonių susibūrimo vietose šuo turi būti su antsnukiu.
Agresyvesni tie augintiniai, kurie nuo mažens nėra socializuojami. Geriausia vedžioti šunis į dresūros mokyklas, kur jie matytų kitus šunis ir su jais bendrautų. Rišamas šuo bus agresyvesnis nei voljere laikomas augintinis. Šuo, kuris negauna progos išsilakstyti, taip pat gali urgzti ar pulti ant kito šuns.
Gyvūnų Laikymo Taisyklės ir Reikalavimai
Lietuvoje galioja "Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas", pagal kurį visos savivaldybės privalo patvirtinti savo gyvūnų laikymo taisykles. Šios taisyklės gali skirtis skirtingose savivaldybėse, tačiau pagrindiniai reikalavimai išlieka panašūs. Svarbu laikytis šių taisyklių, kad būtų užtikrinta gyvūno gerovė ir aplinkinių saugumas.
Pavyzdžiui, Panevėžio rajono savivaldybė yra patvirtinusi naujas gyvūnų laikymo taisykles, kurios numato: šunis bus galima vedžioti tik su pavadėliu, bet be antsnukio (mieste socializuoti šunys galės būti be antsnukio). Sodininkų bendrijose, vienkiemiuose, prie bendrų ūkinių pastatų ir kitose individualiose valdose leidžiama laikyti šunis tik pririštus arba uždarytus voljere. Uždaroje savininko valdoje, iš kurios šunys negali pabėgti, jie gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti skambutis šeimininkui iškviesti ir perspėjamasis ženklas.
Pagrindiniai reikalavimai šunų savininkams:
- Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui.
- Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
- Gyvūnai turi būti paženklinti.
Šuns Sveikata ir Priežiūra
Norint, kad šuo būtų sveikas ir darbingas, reikia žinoti, kas jam naudinga ir žalinga. Visi šunys ir katės (nepriklausomai nuo veislės) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Vaistus nuo kirmėlių suaugusiems šunims ir katėms reikia skirti du kartus per metus, prieaugliui iki pusės metų - vieną kartą per mėnesį. Pageidautina šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, leptospirozės, o katės - nuo joms specifinių ligų.
| Veikla | Dažnumas |
|---|---|
| Skiepai nuo pasiutligės | Kasmet |
| Vaistai nuo kirmėlių (suaugusiems) | 2 kartus per metus |
| Vaistai nuo kirmėlių (iki 6 mėn.) | 1 kartą per mėnesį |
| Šukavimas ir valymas | Kasdien |
| Maudymas su šampūnu | Ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį |
Taip pat, svarbu reguliariai šukuoti ir valyti šuns kailį, kad būtų pašalintos dulkės ir pleiskanos, pagerinama kraujo apytaka. Jei šuo pasivaikščiojimo ar darbo metu labai išsitepa, šukuojamas ir valomas dar kartą.