Lietuva - tai kraštas, kuriame gausu istorinio paveldo, gamtos grožio ir unikalių patirčių, laukiančių kiekvieno keliautojo. Šiame straipsnyje kviečiame leistis į kelionę po įvairius Lietuvos regionus, aplankant įdomias sodybas, dvarus ir kitas lankytinas vietas.
Lietuvos regionai
Veiviržėnai: Istorija Ir Gamta Vienoje Vietoje
Veiviržo upės vingiai, nuostabus slėnis, piliakalniai, vaizdinga gamta yra tai, kuo gali pasigirti Veiviržėnų miestelis, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a.
Klaipėdos Rajono Amatų Centras
Ne tik išsikepti savo pasigamintos duonos, bet ir išbandyti įvairiausius kitus tradicinius amatus siūlome atvykus į šį amatų centrą. O išbandyti yra ką! Audimas, molio lipdymas, pynimas iš vytelių, muilo virimas - tai tik maža dalis, ką galite nuveikti šiame centre.
Klaipėdos rajono amatų centras - atgaivina, išsaugo ir perduoda ateinančioms kartoms šio krašto amatus, tradicijas ir papročius, vienija Klaipėdos rajono amatininkus, organizuoja parodas, muges ir temines vakarones.
Klaipėdos rajono amatų centras
Veiviržo Upės Slėnis
Atnaujintas miestelio slėnis yra puiki vieta pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru bei atitrūkti nuo miesto šurmulio. Čia iš senų durų, molio ir kitų medžiagų sumeistrauta miestelio legendą pasakojanti įspūdinga instaliacija.
Vasaros laiku Veiviržo upės slėnyje yra organizuojamos kino naktys, kurios pritraukia didelį skaičių dalyvių ne tik iš Veiviržėnų, bet ir iš viso Klaipėdos rajono. Išskirtinio vasaros festivalio „Filmų naktys slėnyje“ metu galima žiūrėti filmus po atviru dangumi, tiesiog iš savo automobilio.
Šv. Apaštalo Evangelisto Mato Bažnyčia
Aplankyti atnaujintą Šv. Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia - ryškus XVIII a. Žemaitijos liaudies tradicijų sakralinėje pastatų statyboje pavyzdys, kurį būtina aplankyti. Bažnyčios interjere išsaugoti XVIII-XIX a. įrangos elementai, sukurti profesionalių menininkų: altoriai, kilnojamieji altorėliai, dailės vertybės.
Pirmoji medinė bažnyčia 1639 m. pastatyta Rietavo seniūno, o darbartinė Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia atstatyta 1882 m. Nepraleiskite progos vasarą apsilankyti didžiausioje Veiviržėnų šventėje - Šv. Marijos Magdalenos atlaiduose.
Šventė anaiptol neapsiriboja iškilmingomis apeigomis bažnyčioje. Jau nuo seno šventė suburia ir įtraukia visus vietinius gyventojus ir jų artimuosius, gimines. Atlaidai tradiciškai švenčiami sekmadienį, po liepos 20 dienos.
Gongų Terapija Veiviržėnuose
Muzika ne tik padeda atsipalaiduoti, bet ir harmonizuoti žmonių savijautą. Tad puiki idėja rudens vakarą praleisti gongų garsų apsuptyje. Veiviržėnų kultūros centras rugsėjo 15 ir 29 d. bei spalio 13 ir 27 d. 19.00 val. kviečia į gongų relaksacinį-meditacinį užsiėmimą. Užsiėmimai nemokami.
Veiviržėnų Piliakalniai
Veiviržo kairiajame krante, tiesiai priešais Veiviržėnus esantis Veiviržėnų piliakalnis įprastai laikomas Veiviržėnų miestelio pradžia. Jis vienintelis iš rajono piliakalnių turi įtvirtintą papilį, esantį į rytus nuo piliakalnio. Jo aikštelė nuo aukštumos pusės juosiama griovio, pietinėje pusėje - dar ir pylimų liekanų.
Veiviržėnų piliakalnis 1905 m. buvo tyrinėtas Liudviko Kšivickio, kuris aikštelėje fiksavo 45 cm storio kultūrinį sluoksnį. O ji turėtų būti vėliausiai iš I tūkstantmečio - XIII a. Romantikos piliakalniui suteikia čia augantys seni ąžuolai ir pasakojimai apie čia buvusią pagonių kulto vietą, degusią amžiną ugnį, deivės Mildos garbei aukojamas aukas.
Mažiausiai žinomas, tačiau ne ką mažiau įdomus Mockaičių piliakalnis (dar žinomas ir Šiuraičių vardu) datuojamas I tūkst. - XIII a. Pile vadinamas piliakalnis slepiasi iškart už čia esančios sodybos, Veiviržo pakrantės miško krašte.
Ovali 65×45 m dydžio aikštelė nuo lauko pusės lanku apjuosta 80 m ilgio, 1 m aukščio, 8 m pločio pylimu, kurio išorėje buvęs griovys. Nuo slėnio ją saugojo tik statūs iki 20 m aukščio šlaitai. Pasakojama, kad piliakalnyje kažkada buvusi šventykla ir kartais čia matomi degantys pinigai.
Veiviržėnų-Pėžaičių plentu pasiekiamas Vyskupiškių piliakalnis yra Veiviržo dešiniajame krante, ties santaka su Juodupiu esančiame kranto kyšulyje. Siauras, bet sraunus Juodupio upelis dar iki XX a. vingiuodamas padalijo piliakalnį į dvi nelygias dalis ir dabar teka per buvusią aikštelę.
Skomantų piliakalnis, vadinamas Ragokalniu, būtų pats įspūdingiausias rajono piliakalnis, jeigu jo neslėptų tankūs lapuočių želdiniai. Piliakalnis buvo riba tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos. Užkopus į kalną, jau būdavo matyti Mažosios Lietuvos kaimeliai ir didelės ūkininkų sodybos. Todėl 1928 m. čia iškilo paminklas Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susivienijimui atminti, išlikęs nesunaikintas net per visą sovietmečio laikotarpį.
Apie piliakalnį žinomi net 22 įvairūs pasakojimai, daugiausia apie visokias jame ar aplinkoje pasirodančias būtybes. Tikrosios savo istorijos piliakalnis dar neatskleidė.
Šilalės Kraštas: Praeities Atradimai
Šilalės kraštas - neatsiejama Žemaitijos dalis, kurios šaknys siekia XIV amžių. Archeologiniai radiniai liudija, kad jau tuomet pradėjo formuotis pirmieji miestelio kontūrai, o kartu su aplinkiniais kaimais jis priklausė istorinei Karšuvos žemei.
Šiandien Šilalė keliautojus vilioja atrasti savo praeitį piliakalniuose, muziejuose, kultūros paveldo objektuose, bendruomeninėse iniciatyvose bei gamtos grožyje. Tai, kas buvo sukurta prieš šimtmečius, šiandien tampa naujais atradimais tiek vietos žmonėms, tiek svečiams.
Šios vasaros pradžioje mieste pristatyta meninė instaliacija, įkvėpta klasikinės Luiso Kerolio pasakos „Alisa stebuklų šalyje“. Parke įrengtos šokio teatro „Alisa įstrigusi laike“ dekoracijos tapo kūrybine lauko ekspozicija. Medžiuose kabo šachmatai, puodeliai, laikrodžiai, o takus puošia originalios žaidimų kortos.
Nuo balandžio pradžios Laukuvos miestelyje lankytojus pasitinka Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija. Ruduo primena, kad metas apžvelgti vasaros rezultatus. Svarbus kiekvienas lankytojas - ar tai vienas žmogus, ar šimtas. Vieno turisto patirtis gali tapti gražia rekomendacija kitiems.
Kaip jau minėta rašytojos, tremtinės ir gydytojos Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija per keturis mėnesius sulaukė tūkstančio lankytojų, tarp jų lankytojai iš Izraelio, Suomijos ir Lenkijos. Upynos etnografijos muziejus, įkurtas 1973 m., šiemet taip pat pasitiko daugiau kaip 1000 svečių, tarp jų - net iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Į Dionizo Poškos Baublius, pirmąjį muziejų Lietuvoje, šią vasarą atkeliavo keliautojai iš Australijos ir Meksikos. O Stasio Girėno gimtinės-muziejuje sausio-rugpjūčio mėnesiais lankėsi net 2528 svečiai.
Šilalės rajone netrūksta pramogų ir vandens turizmo. Keliautojai rinkosi Kukučio stovyklavietę („JO JO“ baidares), „Turistauk.lt“, Dobilų slėnį, Plaukiam stovyklavietę, Palaivio poilsiavietę ir kitus paslaugų teikėjus.
Pasak Dženetos ir Artūro Dobilų („Turistauk.lt“, Dobilų slėnis), jų veikla nesibaigia pasibaigus vasarai - jie dirba visus metus, kol tik neužšąla upės. Keliautojai kviečiami leistis į nuotykius baidarėmis natūraliomis, mažai urbanizuotomis Jūros ir Akmenos upėmis.
Kukučio stovyklavietės šeimininkė Jolanta Kasiliauskienė džiaugiasi, kad grupės vis sugrįžta. Įsimintiniausi tampa tie irkluotojai, kurie kruopščiai ruošiasi kelionei - atsiveža dekoracijas, vėliavas, pasirūpina įvairiais atributais.
Kaimo turizmo sezonu savininkai taip pat džiaugiasi. Bilionių etnografinės sodybos „Gȳvenėms“ šeimininkė Edita Navardauskienė džiaugiasi svečiais iš Nyderlandų, Norvegijos, Liuksemburgo, Didžiosios Britanijos bei tolimųjų žemynų - Azijos ir Afrikos. Jie maloniai nustemba atradę Žemaitijos gamtos grožį ir XIX a. sodybos autentiškumą. Keliautojai čia pasilieka net po kelias savaites.
Autentiškų patirčių ieškojo ir svečiai kaimo turizmo sodyboje „2RestPlace“. Kaip pasakoja šeimininkė Vaida Zimkienė, šią vasarą dauguma keliautojų rinkosi poilsį, ramybę, gamtą ir atokvėpį nuo miesto šurmulio. Sodyboje juos traukė poilsio zona su laužaviete po šimtamečiais ąžuolais. Čia lankytojai ne tik maloniai leido laiką, bet ir galėjo pajusti senųjų medžių didybę bei ramybės galią.
Nepaisant lietingos ir vėsios vasaros, turizmo paslaugų teikėjai šypsojosi - kiekvienas atvykęs keliautojas paliko dalelę savo istorijos.
Turizmo sezonas Šilalės krašte nenutrūksta - jis tik keičia savo formą. Vasaros pramogas gamtoje natūraliai pakeičia uždaros erdvės, kuriose netrūksta veiklų tiek vietos gyventojams, tiek svečiams.
Keliautojų laukia Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus su filialais, Stasio Girėno gimtinės muziejus bei Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija, siūlantys įvairias edukacijas, parodas ir galimybę prisiliesti prie krašto istorijos. Šilalės kultūros centras kviečia išbandyti originalius pabėgimo kambarius „Duonkepio skylė“ ir „Etno“. Šilalės viešoji biblioteka tampa erdve turiningam laisvalaikiui - čia galima pasinerti į knygų pasaulį ar apžiūrėti parodas. Tuo tarpu Šilalės laisvalaikio ir sporto centras siūlo aktyvaus poilsio galimybes ir leidžia atsipalaiduoti bei sušilti darganotais rudens vakarais.
Šaltuoju metų laiku Šilalės kraštas gyvena koncertų, parodų, susitikimų su kūrėjais, įvairių švenčių bei bendruomeninių iniciatyvų ritmu.
Rokiškio Kraštas: Dvarų Istorijos Ir Nenuobodi Gamta
Susipažinti su Rokiškiu galima keliaujant per 12 išlikusių Rokiškio krašto dvarų. Be to, čia jus pasitiks ir nenuobodi gamta: kalvoti Obeliai ir žemdirbiams palankios Pandėlio lygumos, tyrinėti ir netyrinėti piliakalniai. Maršrutas po Rokiškio krašto dvarus tęsiasi daugiau kaip 210 km.
Kad keliauti būtų paprasčiau, galite įsigyti dvarų žemėlapį su dviračių ir automobilių maršrutu. Važiuodami „Savo Rokiškio“ siūlomu maršrutu apžiūrėsite Petrošiškio, Salų, Tarnavos, Gačionių, Bagdoniškio, Antanašės, Kraštų, Ignotiškio (palivarkas), Onuškio, Ilzenbergo, Panemunio ir Rokiškio dvarų sodybas. Vienos jų išpuoselėtos ir prikeltos naujam gyvenimui, kitos - sunykusios, apgriuvusios.
Dvarų maršruto lankytinos vietos:
- Petrošiškio dvaras
- Salų dvaras
- Tarnavos dvaras
- Gačionių dvaras
- Bagdoniškio dvaras
- Antanašės dvaras
- Kraštų dvaras
- Ignotiškio palivarkas
- Onuškio dvaras
- Ilzenbergo dvaras
- Panemunio dvaras
- Rokiškio dvaras
Maršrutą pradėkite nuo Petrošiškio dvaro sodybos (atstumas nuo Rokiškio - 23 km). Istoriniai dvarininkai: Tyzenhauzai, Pšezdieckiai, Putrimai, dabartiniai - verslininko ir politiko Irmanto Tarvydžio šeima.
Vos už kelių kilometrų jus pasitiks unikalus Salų miestelis, esantis 73 ha ploto saloje Dviragio ežere. Salų dvaro sodyba - valstybės saugomas XVIII-XX a. pr. buvusios dvaro sodybos pastatų ansamblis su rūmais, bažnyčia ir dar 7 buvusiais dvaro pastatais bei dideliu parku. Šį dvarą yra valdę Kęsgailos, Radvilos, Marikoniai, Tyzenhauzai, Pšezdzieckiai.
Trečiasis maršruto dvaras - Tarnava. Tarnavos rūmai yra virtę griuvėsiais, bet šiandieniniai jų savininkai verslininkai Vaškeliai turi ryžto juos atgaivinti. Buvusio dvaro sodyba su parku užima 12 ha. Kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Istoriniai dvaro savininkai - Krošinskiai, Tyzenhauzai, Veisenhofai, Juozas Vėbra, Jonas Vėgėlis.
Pavažiavę šešis kilometrus į Rokiškio pusę, prisiliesite prie kitos išlikusių dvarų pusės. Pakelėje pasitiks savo amžių skaičiuojantis ir nauju apdaru besididžiuojantis medinis Gačionių dvaras su klasicizmo formų imitacija. Dvaras statytas XIX a. 2001 m. dvarą grąžinus baronui Antanui Rozenui, dvaro rūmai buvo restauruoti.
Nuo Kriaunų nutolęs 9 km, seno parko apsuptyje istoriją mena Bagdoniškis - profesoriaus, kurio vardu pavadintas Mykolo Romerio universitetas, gimtinė ir vasaros rezidencija. Tai - valstybės saugomas XVIII-XIX a. pr. kompleksas, kurį sudaro 12 statinių. Bagdoniškio dvaras sugrąžintas trims profesoriaus dukroms. Senąją sodybą paveldėtojos pardavė vietos ūkininkui, o tėčio statytą vasarnamį puoselėja ir saugo.
Antanašės dvaro kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Svarbiausi čia buvę dvarininkai - Bilevičiai, Marikoniai, Romeriai. Netoliese esanti paplūdimio vieta gražiai sutvarkyta. Tie, kurie nenusigąs atvėsusio oro, galės nusimaudyti Našio ežere.
Padarę šešių kilometrų lankstą, galite išvysti tarp medžių stūksantį Kraštų dvarą. Rūmai pastatyti 1892 m. Kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Dvaro statytojas - Juozas Tupalskis. Dabartiniai dvaro savininkai - Agnė ir Mykolas Zobovai, Ąžuolyno meškučių cirko įkūrėjai. Jų svajonė - dvaro parke įkurdinti cirko augintinius ir sukurti patrauklų kampelį gyvūnų mylėtojams.
Grįžkite atgal į Antanašę ir siekite Obelius. Čia galite aplankyti Laisvės kovų istorijos muziejų. Jei jūsų kelionė trunka ne vieną dieną, Obeliuose jau galite ieškoti nakvynės.
Atsipūtus kelionė iš Obelių krypsta pro Rokiškį į Bajorus. Šalia kelio išvysite nuorodą į „Lėlių namus“. Tai - privatus Dalios Ziemelienės muziejus Bajorų kaimo kultūros namuose. Kolekcija pradėta eksponuoti 1999 metų sausį. Dabar muziejuje - apie 700 lėlių.
Už kelių kilometrų siekite Ignotiškio palivarką, Tyzenhauzų medžioklės namą. Ant senosios sodybos pamatų XX a. pabaigoje iškilęs naujas statinys neprimena XIX a. pr. buvusių rūmų, bet vieta - istorinė ir leidžia pamatyti dar kelis štrichus apie Rokiškį ir jo valdytojus Tyzenhauzus.
Toliau keliaukite šiaurės kryptimi, pro Juodupės miestelį iki Onuškio dvaro. Dvaro kompleksas - valstybės saugomas paminklas, kurio teritorijos plotas - 13,58 hektaro. Pasienyje su Latvija stovintis Onuškio dvaras savo istoriją pradėjo skaičiuoti kartu su rajono centro - Rokiškio - dvaru. Abu dvarai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti dar 1499 m. Onuškio dvaro liekanos turistams paliks neišdildomą įspūdį. Čia tarp griuvėsių auga medžiai, o patys griuvėsiai byloja apie buvusio dvaro didybę, čia juntama kūrybinė dvasia - todėl vieta neabejotinai yra ypatinga.
Iš Ilzenbergo vykite į Panemunio dvarą. Tai - valstybės saugomas XIX a. vid. - XX a. pirmos pusės paminklinis kompleksas, kurį sudaro 13 dvaro laikotarpio pastatų, želdynai, vandens telkiniai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dvaras buvo grąžintas Lauciškio vaikams ir yra labai blogos būklės.
Pono Osvaldo Lauciškio buvo sukaupta gausybė paukščių iškamšų. Neskubėkite palikti šio kaimelio, aplankykite paminklą rezistencijos aukoms atminti - Panemunio angelą. Tai - 5 metrų aukščio angelas, o atstumas tarp jo išskleistų sparnų - 8 metrai.
Pakeliui pravažiuosite naujai sutvarkytą Moškėnų piliakalnį, apsilankysite Degenių kaime pas medžio drožėją, daugelio konkursų laureatą, režisierės Janinos Lapinskaitės filmo „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis“ išgarsintą Venecijų Jočį.
Į kelionės pabaigą sustokite Rokiškio dvaro sodybos komplekse. Tai XVI a. vid. - XX a. pirmos pusės valstybės saugomas kultūros paminklas. Kompleksą sudaro 16 statinių. Jie yra priklausę dvarininkams Astikams, Krošinskiams, Tyzenhauzams, Pšezdzieckiams. Dvaro lankytojo bilietas kainuoja 2 eurus, studentams, senjorams - eurą.
Rokiškyje susiraskite Respublikos gatvę - ją puošia gatvės langinių galerija. Jei norėsite užsisakyti gidą po senamiestį, tai kainuos 10 eurų. Gidas po garsiausio XX a. dievdirbio Liongino Šepkos parką atsieis 4 eurus.
Jei nemėgstate sukti galvos dėl kelionės planavimo, už jus tai gali padaryti viešoji įstaiga „Savas Rokiškis“, kuri pagal individualius poreikius organizuoja dvarų maršrutą dviračiais ir automobiliais, parduoda maršruto žemėlapius, nuomoja kiekvieno dvaro istorijos audiogidus, teikia tarpininkavimo ir organizacines paslaugas, kurių gali prireikti turistui, pvz.: parinkti nakvynės ir maitinimo vietas, užsakyti įvairias edukacines programas.
Kitų Lietuvos Regionų Įžymybės
Lietuva didžiuojasi ne tik Žemaitija ir Aukštaitija, bet ir kitais istoriniais regionais, kuriuose gausu lankytinų vietų. Štai keletas pavyzdžių:
- Burbiškio dvaras: garsus tulpių žydėjimo švente ir įspūdingu parku.
- Pakruojo dvaras: didžiausia Lietuvoje dvaro sodyba su gyvuoju istorijos muziejumi.
- Biržų kraštas: Biržų pilis, Širvėnos ežeras ir senovinės aludarystės tradicijos.
- Trakų rajonas: Trakų pilis, Galvės ežeras ir karaimų kultūros paveldas.
- Kelmės kraštas: Kelmės dvaras ir Amerikos indėnų etnografijos ekspozicija.
- Panevėžio kraštas: Adomynės dvaras su išskirtine medine bažnyčia.
- Rokiškio kraštas: Ilzenbergo dvaras su biodinaminiu ūkiu ir Meilės sala.
Pakruojo dvaras
Pavasario Gėlės Lietuvoje: Gidas Šeimoms
Pavasaris - tai metas, kai visa Lietuva atgyja. Norisi daugiau laiko praleisti lauke, keliauti, pažinti ir kartu su vaikais tyrinėti pražydusius Lietuvos kampelius.
Štai keletas vietų, kur galite pasigrožėti pavasarinėmis gėlėmis:
- Pakruojo dvaras: Tulpių ir pavasario gėlių festivalis.
- Burbiškio dvaras: Tulpių žydėjimo šventė.
- Vilniaus universiteto Botanikos sodas: Tulpių kolekcija.
- Rokiškio rajonas, šalia Salų dvaro: Laukinės tulpės.
- Vainagių miškas Kelmės rajone: Rododendrai.
- Birutės parkas Palangoje: Dekoratyvinių rododendrų kiemelis.
- Dubravos arboretumas, Vaišvydavoje: Įspūdingo dydžio rododendrai.
- Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode Kaune: Rododendrai.
- Šiaulių universiteto botanikos sode: Rododendrai.
- Ilzenbergo dvaro parkas: Mažosios ramunėlės.
- Klaipėdos Skulptūrų parkas: Hiacintai.
- Eko sodyba „Visas dangus“ Panevėžio rajone: Hortenzijos.
- Druskininkų Vijūnėlės parkas: Narcizai.
- Gargždų miesto parkas: Narcizai.
- Kelmės dvaras: Bijūnai.
- Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose: Alyvos.
- Šalia Labės ežero, Tauragnų miestelyje: „Gesės vyšnių sodas“.
- Raudonės pilies parke: Svyrančiosios paukštapienės.
- Renavo dvaro sodybos parke: Žibutės.
- Getautės piliakalnis Telšių rajone: Rožinės žibuoklės.
- Panemunio senovės gynybinis pylimas Rokiškio rajone: Žibuoklės.
- Metelių regioniniame parke: Triskiaučių žibuoklių pievos.
- Kryžių kalnas: Neužmirštuolės.
- Rokiškio dvaro parkas: Neužmirštuolių žiedai.
- Šilutėje: Magnolijos.
- Skinderiškio dendrologinis parkas: Magnolijos.
- Klaipėdos universiteto Botanikos sode: Magnolijos.
- Tervydžių dendrologiniame parke: Obelys.
- Obelynė: Profesoriaus Tado Ivanausko sodyba su obelimis.
- Plungės dvaro parke: Senasis vaismedžių sodas.
- Rojus Ignalinos rajone: Ananasiniai obuoliai.
- Šalia Užugirio dvaro: Didelis vaismedžių sodas.
- Jonavos slėnis: Krokai.
- Topolio parkas Kupiškio rajone: Krokai.
- Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne: Ąžuolai.
- Dūkštų ąžuolyne: Plukės.
- Metelių regioniniame parke: Lieknoji plukė.
- Moškėnų piliakalnis Rokiškio rajone: Paprastieji rūteniai.
- Vainežerio parkas: Paprastieji rūteniai.
- Nevėžio slėnyje, Šeteniuose: Raktažolės.
- Bernardinų kapinės Vilniuje: Įvairios gėlės.
- Dubysos regioninio parko pievose: Smaliukai.
Gėlės Lietuvoje
Apibendrinimas
Lietuva - tai kraštas, kuris gali pasiūlyti įvairių maršrutų ir patirčių kiekvienam keliautojui. Nuo istorinių dvarų iki gamtos grožio ir pavasarinių gėlių žiedų - atraskite Lietuvą iš naujo!