Turto vertinimas yra svarbus procesas, ypač kai kalbama apie vykdomąsias bylas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turto vertinimo paslaugos yra taikomos ir kokią reikšmę jos turi vykdymo procese Lietuvoje.
Teisinis reglamentavimas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras yra priėmęs keletą įsakymų, reglamentuojančių sprendimų vykdymo instrukcijas, kurios apibrėžia turto vertinimo procesą vykdomosiose bylose. Štai keletas svarbiausių teisės aktų:
- 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 "Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo".
- 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1R-383, įsigaliojęs 2015 m. sausio 1 d.
- Kiti teisingumo ministro įsakymai, keičiantys ir papildantys sprendimų vykdymo instrukcijas.
Sprendimų vykdymo instrukcija nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įgyvendinimo tvarką. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta.
Iaškovas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą antstoliui, pateikia prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prašyme aptariamas vykdymo išlaidų apmokėjimas: kada ir kokias vykdymo išlaidas apmoka ieškovas.
Jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, ieškovas ar jo įgaliotas atstovas prašyme taip pat privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ar perdavimo ieškovui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą nevykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo.
Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje.
Tais atvejais, kai antstolis vykdo elektroninį vykdomąjį dokumentą, įrašą apie raginimo išsiuntimą ar įteikimą skolininkui, taip pat kitus CPK 614 straipsnyje nurodytus vykdomajame dokumente darytinus įrašus užbaigdamas vykdomąją bylą antstolis padaro patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.
Turto vertintojo vaidmuo
Turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, yra esminis dalyvis vykdomosiose bylose. Antstolis išieškant pinigines sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, areštuodamas skolininko butą ar gyvenamąjį namą, kuriame jis gyvena, privalo raštu išaiškinti skolininkui teisę prašyti teismo taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje.
Kai turtas yra areštuotas vykdomojoje byloje dėl piniginių sumų išieškojimo, vėliau šis turtas aprašomas vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmesnės reikalavimų eilės ieškovo reikalavimams užtikrinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones pirmesnės eilės ieškovo reikalavimams užtikrinti, aprašyti turtą, kuris jau yra areštuotas vykdant piniginio pobūdžio išieškojimus, leidžiama tais atvejais, kai teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta aprašyti būtent šį turtą, taip pat tais atvejais, kai skolininkas kito turto neturi ar kito turto nepakanka teismo nutartyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti arba aprašant kitą skolininko turtą būtų pažeista teismo nutartyje nurodyta skolininko turto arešto tvarka ar CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatyta išieškojimo iš skolininko turto eilė.
Išieškant pinigines sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, antstolis, areštuodamas skolininko butą ar gyvenamąjį namą, kuriame jis gyvena, privalo raštu išaiškinti skolininkui teisę prašyti teismo taikyti apribojimą, nustatytą CPK 663 straipsnio 4 dalyje.
Antstolis, vykdantis vykdomąją bylą dėl vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis, priteisto teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi, išieškojimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-371.
Atsižvelgdamas į ieškovo fizinio asmens turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Ieškovui fiziniam asmeniui, gaunančiam socialinę pašalpą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, jeigu vykdymo išlaidų sumokėjimas jam buvo atidėtas, antstolis gali iš viso ar iš dalies.
Skundas dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą pateikiamas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Jeigu skundžiami pavaduojančio antstolio ar antstolio atstovo veiksmai arba atsisakymas juos atlikti, skundas pateikiamas pavaduojamo ar atstovaujamo antstolio kontorai. Skundas paduodamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Turto vertinimo metodai ir jų taikymas
Turto vertinimo metodų taikymo procedūros ir tvarka vertinant turtą yra nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikos IV dalyje „Turto vertinimo metodai ir jų taikymas“.
Be to, turto vertinimas atliekamas vadovaujantis turto ir verslo vertinimo metodais, nustatytais Tarptautinės vertinimo standartų tarybos parengtuose Tarptautiniuose vertinimo standartuose (2020) ir Europos vertinimo standartuose 2016.
105-ojo TVS „Vertinimo požiūriai ir metodai“ 10.3 punkte nustatyta, kad „Renkantis turto vertinimo požiūrius ir metodus, tikslas yra rasti tinkamiausią metodą konkrečioms aplinkybėms. Nė vienas metodas nebus tinkamas visoms įmanomoms situacijoms."
Atkreiptinas dėmesys, kad vertintojas, pasirinkdamas vertinimo metodus, atlieka tam tikrus veiksmus, dėl kurių daro pagrįstą ir argumentuotą išvadą apie tinkamiausio (-ių) metodo (-ų) ar jų derinių pasirinkimą. Taigi, kiekvienu individualiu atveju vertintojas, išanalizavęs visumą aplinkybių, turi priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl vertinimo metodo (-ų) pasirinkimo.
Metodikos 57 punkte nustatyta, kad „Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.“.
Vadovaujantis Metodikos 63 punktu, tais atvejais, „Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama.
Vadovaujantis Metodikos 58.2 punktu, taikant lyginamąjį metodą, „įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu“.
105-ojo TVS 30.8 punkte įtvirtinta, kad „Vertintojas turėtų išanalizuoti ir koreguoti bet kokius lyginamųjų sandorių ir vertinamo turto reikšmingus skirtumus.
Teisminė praktika
Teismų praktika rodo, kad turto vertinimas yra būtina sprendimo dėl paskolos suteikimo priėmimo sąlyga. Kredito unijos paskolos komiteto narių ir valdybos narių netinkamas pareigų vykdymas neeliminuoja profesionalaus turto vertintojo atlikto vertinimo reikšmės paskolos suteikimo procese.
Žalą lėmė ne tik tai, jog skolininkas dėl savo prastos finansinės padėties, kurios tinkamai neįvertino atsakingi unijos asmenys, negalėjo grąžinti paskolos, bet ir tai, kad grąžintinos sumos unija negalėjo išsiieškoti iš įkeisto turto, nes jo vertė neatitiko vertintojo parengtoje ataskaitoje nurodyto dydžio.
Apibendrinant šį teisminės praktikos precedentą, taip pat įvertinus ir kitą pastarųjų metų teismų praktiką profesionalių konsultantų atžvilgiu, matyti, kad atsakomybės kartelė įvairias paslaugas teikiantiems asmenims didėja ir už žalą atsakingų asmenų ratas plečiasi.
[1] LAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-687/2021.
Išvados
Turto vertinimas vykdomosiose bylose yra kompleksinis procesas, reikalaujantis specialių žinių ir patirties. Teisinis reglamentavimas ir teismų praktika pabrėžia turto vertintojo atsakomybę ir svarbą užtikrinant teisingą ir objektyvų turto vertės nustatymą.