Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, teismas nuosprendžiu paskiria bausmę. Neretai tai būna bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, tačiau ne visada visa nuosprendžiu paskirta bausmė atliekama kalėjime, tenka girdėti terminą „paleistas lygtinai“.
Kas yra lygtinis paleidimas, koks jo tikslas bei taikymo galimybės, vertė visuomenei, paaiškinti paprašėme Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėją Audronę ŠIUPŠINSKAITĘ.
Kas yra lygtinis paleidimas ir koks jo tikslas?
Lygtinis paleidimas yra tarpinė grandis tarp nuteisto laisvės atėmimu už nusikalstamą veiką asmens bausmės atlikimo kalėjime ir tolesnio jo gyvenimo be elgesio kontrolės. Taip siekiama padėti nuteistiesiems pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo visuomenėje laikantis įstatymų.
Lygtinio paleidimo tikslai susiję tiek su pačiu nuteistuoju, tiek su valstybės interesais. Suteikiant galimybę anksčiau išeiti į laisvę, skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys bausmės atlikimo vietoje, jų socialinė integracija, kartu taupomi ir valstybės kaštai, skiriami bausmių vykdymo sistemai: mažinamas kalinių skaičius, taip sprendžiamos įkalinimo įstaigų perpildymo problemos.
Vienas iš tikslų yra ir neigiamos kalinimo įtakos mažinimas, nes dėl dabartinės bausmių atlikimo vietų infrastruktūros, nuteistųjų skaičiaus, bausmės atlikimo vietose vis dar egzistuojančių nerašytų nuteistųjų bendravimo taisyklių, hierarchijos bausmės atlikimo vieta ne visada turi teigiamą poveikį.
Lygtinis paleidimas palieka valstybei galimybę prižiūrėti paleistuosius ir teikti jiems intensyvesnę socialinę pagalbą. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia asmens atleidimo nuo bausmės. Tokiam asmeniui nustatomi draudimai ir pareigos, už kurių nevykdymą asmuo teismo nutartimi gali būti grąžintas į bausmės atlikimo vietą atlikti visą bausmės laiką. O jeigu padaromas naujas nusikaltimas, neatlikta bausmės dalis pridedama prie naujos bausmės.

Kas gali kreiptis į teismą ir kokia lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos tvarka?
Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik atlikus tam tikrą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri priklauso nuo nusikalstamos veikos sunkumo, paskirtos bausmės dydžio. Bausmių vykdymo kodekse numatyta trejopa lygtinio paleidimo tvarka: lygtinis paleidimas įforminamas bausmės atlikimo vietos administracijos įsakymu („automatinis paleidimas“), lygtinio paleidimo komisijos nutarimu, teismo nutartimi.
Lygtinis paleidimas bausmės atlikimo vietos administracijos įsakymu automatiškai taikomas asmenims, atlikusiems tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokiems asmenims taikoma padidinta elgesio kontrolė - intensyvi priežiūra. Tačiau tokia tvarka negali būti paleidžiami asmenys, atliekantys bausmę už labai sunkius nusikaltimus (nužudymą, disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir kt.).
Lygtinio paleidimo komisijos nutarimu lygtinai gali būti paleisti asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.
Visais kitais atvejais lygtinį paleidimą taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas. Lygtinio paleidimo procese dalyvauja ir prokuroras, kuris turi teisę skųsti tiek lygtinio paleidimo komisijos nutarimus, tiek teismo nutartis.
Svarbus vaidmuo priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo skirtas bausmės atlikimo vietos administracijai, kuri nuteistuosius pažįsta, stebi jų elgesio pasikeitimus, pastangas. Administracija yra įpareigota pateikti lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodo informaciją apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu.
Lygtinio paleidimo tvarkos etapai
- Bausmės atlikimo vietos administracija pateikia socialinio tyrimo išvadą.
- Lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą.
- Teismas priima nutartį (jei taikoma).
- Prokuroras gali skųsti nutarimus.
Ar yra numatyti atvejai, kuomet lygtinis paleidimas negali būti taikomas?
Bausmių vykdymo kodeksas numato atvejus, kuriais lygtinis paleidimas iš viso negali būti taikomas. Tarp jų - nusikaltimai valstybei, žmoniškumui, karo nusikaltimai. Lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
Ar asmuo gali būti iš įkalinimo įstaigos lygtinai paleistas susiklosčius ypatingoms sąlygoms - dėl šeiminių aplinkybių, sveikatos ar pan.?
Lygtinis paleidimas nesiejamas išimtinai su nuteistojo sveikatos būkle, šeiminėmis aplinkybėmis ar kokiomis nors kitomis su nuteistuoju susijusiomis aplinkybėmis. Nuteistojo šeiminės aplinkybės, šeiminių ryšių tvarumas gali būti vienas iš veiksnių, kai vertinama rizika dėl galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Tvirti šeiminiai ryšiai, artimųjų palaikymas svarbūs nuteistojo socialinei integracijai po bausmės atlikimo.
Sveikatos būklė taip pat gali turėti įtakos nuteistojo elgesiui lygtinio paleidimo metu ir po jo. Įstatymai numato galimybę atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, tačiau tai ne lygtinis paleidimas, o atleidimas nuo bausmės.

Ar nuteistojo lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos neprieštarauja nukentėjusiojo asmens lūkesčiams dėl teisingos bausmės, ar turi įtakos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui?
Įstatymas numato būtiną laisvės atėmimo vietoje atlikti bausmės dalį. Lygtinis paleidimas nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės, jam ir toliau taikomi suvaržymai. Be to, lygtinai paleistas nuteistasis, būdamas laisvėje, susiradęs darbą ir gaudamas pastovias pajamas, turi daugiau galimybių atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Kokią vertę visuomenei sukuria lygtinio paleidimo taikymas?
Atlikti tyrimai rodo, kad pakartotinis nusikalstamumas po lygtinio paleidimo mažesnis negu atlikus visą bausmę. Jau vien tai rodo, kad ne tik nuteistajam, bet ir visuomenei lygtinis paleidimas naudingas.
Svarbu, kad patys nuteistieji lygtinio paleidimo nevertintų kaip bausmės sumenkinimo ir visiškos laisvės, o priimtų tai kaip galimybę lengviau integruotis, įrodyti, kad jie gali gyventi visuomenėje laikydamiesi įstatymų.