Mirus tėvams, pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra jų vaikai. Taigi, broliai ir seserys, paveldėję po tėvų mirties atsiradusį turtą, tampa to turto bendraturčiais. Paveldėtas nekilnojamasis turtas, šiuo atveju - butas, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis.
Dažnai pasitaiko situacijų, kai tėvų turtą paveldėję vaikai tampa bendraturčiais, tačiau jiems ne visada pavyksta vienodai pasidalinti pareigomis, valdant bendrą nekilnojamąjį objektą, o situacija tampa dar sudėtingesnė, jei vienas ar keli jų gyvena užsienyje ar net tampa kitos valstybės piliečiais.
Kas yra bendroji dalinė nuosavybė?
Bendroji dalinė nuosavybė - tai tokia nuosavybės teisės forma, kai kiekvienam turto savininkui nustatyta konkreti jam priklausanti nuosavybės teisės dalis.
D. Šakalienė: „Nematau galimybių dirbti tokioje aplinkoje“
Ar reikalingas bendraturčio sutikimas deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą?
Bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame būste turi teisę gyventi tiek patys bendraturčiai, tiek ir pas juos apsigyventi jų nepilnamečiai vaikai. Tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba kiti jų atstovai turi teisę deklaruoti savo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą jų pasirinktame nekilnojamojo turto objekte, įskaitant ir paveldėtame bei bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame bute.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiai bendraturčio vaikai nėra objekto savininkai, todėl kyla klausimas, ar tokiu atveju bendraturtis, registruojantis savo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu asmeniu priklausančiame būste turi gauti jo sutikimą. Paprastai pilnamečiui asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančiose patalpose yra būtina gauti savininko ir jo bendraturčio, jei toks yra, sutikimą.
Tačiau tuo atveju, kai asmuo deklaruoja savo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausančiame būste, kuriame jau yra ir jo deklaruota gyvenamoji vieta, atskiro bendraturčio sutikimo nereikia.
Gyvenamosios vietos deklaravimo pakeitimas
Suprantama, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, susijusioms su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta (pvz, vaikui apsigyvenus su kitu tėvu jo gyvenamojoje vietoje, pakeitus gyvenamąją vietą į kitą ar pan.), ir vaikui esant deklaruotam patalpose, kuriose jis faktiškai nebegyvena, atsiranda natūralus poreikis pakeisti ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą į tą, kurioje jis iš tiesų gyvena.
Aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta anksčiau buvo deklarota kitose patalpose, nesudaro kliūčių pakeisti vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą į naują tiek kartų, kiek tam yra poreikis. Pasikeitus tėvų ar vieno iš jų gyvenamajai vietai, su kuriuo gyvena ir nepilnametis vaikas, ar esant kitai situacijai, kai keičiasi nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, deklaruoti naują gyvenamąją vietą privalu per vieną mėnesį.
Bendraturčių teisės ir pareigos valdant nekilnojamąjį turtą
Taip pat dažnu atveju yra neaišku, kaip valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendraturčiu priklausantį nekilnojamojo turto objektą, kokios teisės ir pareigos yra vienas kito ir bendro turto atžvilgiu. Pagal galiojančias teisės normas bendraturčiai jiems priklausantį nekilnojamojo turto objektą turi valdyti, naudoti ir juo disponuoti bendru sutarimu. Jei tarp bendraturčių kyla ginčas šiais klausimais, jį sprendžia teismas.
Atsižvelgiant į kiekvienam iš bendraturčių priklausančią turto dalį, jis turi teisę į iš bendro turto gaunamas pajamas, taip pat atsako prieš kitus asmenis pagal prievoles, privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas. Jei vienas iš bendraturčių netinkamai arba visiškai nevykdo savo pareigos dėl bendro turto išlaikymo, priežiūros, kitas įgyja teisę reikalauti iš pastarojo nuostolių atlyginimo.
Šiuos nuostolius sudaro ne tik kito bendraturčio padidėjusios išlaidos daiktui išlaikyti dėl to, kad kitas neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.
Užsieniečių teisės į paveldėtą turtą
Asmenys, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, turi teisę įsigyti ar paveldėti nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus tam tikrus specifinius atvejus, numatytus atitinkamuose teisės aktuose.
Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tokias teises ir laisves, kurios numatytos nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose bei yra lygūs pagal įstatymus, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos ir kt. Užsieniečiui esant Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis čia galiojančių įstatymų ir teisės normų.
tags: #sutikimas #gyventi #nurodytame #nekilnojamojo #turto #objekte