Rūkymas daugiabučiuose namuose ir šalia jų yra opi problema, kelianti nepatogumų nerūkantiems gyventojams. Lietuvoje galioja teisės aktai, reglamentuojantys rūkymo vietas ir ribojimus, tačiau praktikoje kyla nemažai ginčų.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas numato tam tikrus apribojimus rūkymui. Todėl rūkant gyvenamųjų namų laiptinėse yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 punkto reikalavimas ir padaromas administracinės teisės pažeidimas (ATPK 185¹ str.). Taigi akivaizdu, jog įstatymų leidėjas numato daugiabučių gyventojų teisę į sveiką ir ramų gyvenimą.
Draudimas rūkyti balkonuose, terasose ir lodžijose
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, pareiškimo savivaldybei, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti, paskelbimo tvarką nustato vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-V-1357 patvirtintas Prieštaravimo dėl tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių vartojimo daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose pareiškimo, šio prieštaravimo atšaukimo ir informacijos apie daugiabučius namus, kuriuose draudžiama rūkyti, paskelbimo, informacinių ženklų apie draudimą rūkyti įrengimo tvarkos aprašas.
Namo gyventojai arba bent vienas gyventojas šio aprašo nustatyta tvarka turi kreiptis į atitinkamą savivaldybė, kad name būtų uždrausta rūkyti. Gavus asmens prieštaravimą, Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu uždraudžia rūkyti daugiabučiame name.
Pagal ANK nustatytą tvarką, jeigu asmuo neturi padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 492 straipsnyje ar nėra kitų aplinkybių, numatytų ANK 610 straipsnio 2 dalyje, tai skiriamas įspėjimas. Už pakartotinumą jau numatyta bauda (nuo 50 iki 90 eurų baudos.
ANK 492 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė pastatų (butų) arba patalpų savininkams ar kitų daiktinių teisių turėtojams už Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Bauda nuo 30 iki 60 eurų.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teisę atlikti administracinio nusižengimo tyrimą turinčio pareigūno reikalavimu buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą). Buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas, nenurodęs asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Taigi jeigu savininkas nenurodo, kas rūkė, tai gali būti nubaustas ir pats patalpos savininkas.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 5 dalimi, asmenys gali pranešti policijai ar Savivaldybės administracijai apie draudimo rūkyti pažeidimus tik tame daugiabutyje, kuriame jie yra deklaravę gyvenamąją vietą. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad policijos ar Savivaldybės administracijos pareigūno reikalavimu buto ar patalpos savininkas arba kitų daiktinių teisių turėtojas turi šiam pareigūnui nurodyti asmens, kuris rūkė buto ar patalpos balkone, terasoje, lodžijoje, duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą).
Ką daryti, jei kaimynai rūko ir dūmai patenka į jūsų butą?
Anot teisininkės, kaimynai kenčiantys nuo rūkalų kvapo, turėtų žinoti tai, kad įstatymiškai buto savininkas ar kitas asmuo, kuris naudojasi patalpa, turi užtikrinti, jog tabako dūmai nepatektų į kitų asmenų butus.
„Jeigu šis įsipareigojimas yra pažeidžiamas, o kreipimasis į savivaldybę nepadeda, tokiu atveju galima kreiptis į policiją ir prašyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal atitinkamą straipsnį. Tuomet patalpų savininkui grėstų bauda iki 60 eurų“, - patikino teisininkė.
Pasak teisininkės, įmanoma kreiptis į teismą su prevenciniu ieškiniu. Tokiu atveju siekiama uždrausti tam tikrus veiksmus, kurie gali sukelti realią žalą. Minimoje situacijoje galimai gali kilti grėsmė sveikatai.
Pašnekovės tikinimu, paprastesnis kelias būtų kreiptis į teismą su ieškiniu, reikalaujant kaimyną įpareigoti atlikti konkrečius veiksmus, kad tabako dūmai nesklistų už patalpos ribų. Taip pat būtų galima svarstyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
„Pavyzdžiui, kad iki teismo sprendimo įteisinimo dienos kaimynui būtų uždrausta rūkyti namuose“, - sakė G. Bernotė.
Teisininkė pabrėžė, kad situacija yra pakankamai sudėtinga ir lengvų būdų jai išspręsti, kol kas nėra. Tam netgi, tikėtina, reikėtų samdytis specialistą, patirti papildomas išlaidas. O galų gale nežinia, kokį sprendimą priimtų teismas.
Faktinių aplinkybių konstatavimas: Gyventojai galėtų pasinaudoti faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga, jau šiandien numatydami galimus nuostolius dėl trečiųjų asmenų veiklos. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nes negali būti nuginčytas liudytojų parodymais. Faktinės aplinkybės konstatuojamos remiantis antstolio ir užsakovo susitarimu už tam tikrą atlygį. Faktinių aplinkybių konstatavimas - tai smulkus antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
Triukšmas: Taip pat reikšmingas LR ATPK 183 straipsnis, numatantis atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Už šiuos pažeidimus gali būti skiriamos administracinės nuobaudos: įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių litų.
Dūmų detektoriai
Dūmų detektoriai gali padėti išgelbėti ne tik žmonių turtą, bet ir gyvybę. Pernai namuose nakties metu žuvo 54 žmonės. Kaip dūmų detektorius pasirinkti, taisyklingai įrengti pataria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir panašiai). Įrengiant autonominius dūmų signalizatorius būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų signalizatoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų.
Signalizatoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kas metus būtina keisti maitinimo elementus). Dūmai trukdo jiems laisvai judėti, jutiklis fiksuoja jonų srauto sulėtėjimą ar visišką pertrūkį. Joniniai jutikliai - patys tiksliausi, o jų jautrumą galima reguliuoti. Optinius jutiklius naudoja dauguma dūmų detektorių gamintojų.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. J. Basanavičiaus g. 61C, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. P. Cvirkos g. 33, Gargždai, Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. J. Janonio g. 22, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. kovo 17 d. Dariaus ir Girėno g. 15, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. balanždio 14 d. Taikos g. 8, Gargždai. Įsakymas įsigaliojo nuo 2021 m. Saulės g. 2, Kalotės k., Kretingalės sen.