Naujas registrų įstatymas: pagrindiniai registrai ir jų sąveika Lietuvoje

Spartus visuomenės progresas ir siekis valstybiniu mastu užtikrinti socialinės visuomenės ir jos individų tikslus lemia vis didesnį registrų ir jų panaudojimo įvairiose valstybės valdymo srityse poreikį. Pasaulyje pažangios valstybės, tobulindamos savo valstybės aparato veiklą ir jo efektyvumą, ieško naujų valdymo būdų ir metodų. Vienas iš būdų tobulinti valstybės valdymą ir stiprinti jo veiksmingumą yra informacinių technologijų diegimas, kuris valstybiniame sektoriuje suprantamas kaip valstybinių registrų diegimas ir jų tarpusavio sąveikos užtikrinimas.

Informacinių technologijų tobulinimas, jų naudojimo ir taikymo plitimas didina informacijos poreikį visuomenėje. Informacinės sistemos, kaip stambūs informacinių technologijų realizavimo vienetai, pirmiausia numato informacijos vienetų apskaitą ir apdorojimą. Siekiant veiksmingai tvarkyti informacijos vienetus, svarbu užtikrinti jų kaupimą ir saugojimą vienoje vietoje standartizuotu pavidalu. Tokie informacijos vienetai, kurie pagal nustatytas taisykles yra apibrėžti, kaupiami ir saugomi vienoje vietoje, dažniausiai yra ne technologinis sprendimas, o jų teisinio reguliavimo išdava. Taigi informacijos vienetai teisinėje plotmėje yra ne kas kita, o registro objektai.

Šios informacinės technologijos skatina analizuoti registrų ir jų sistemos sampratą ir paskirtį, registrų sąveiką ir objektus, įtaką valstybės valdymui, realizavimo praktinius ypatumus. Dar viena registrų ir jų sistemos analizės ypatybė yra ta, kad Lietuvoje duomenų tvarkymo ir jos teisinio reguliavimo santykis unikalus, kurį lemia kitų valstybių patirtis šioje srityje. Visapusiško valstybės registrų sistemos teisinio reglamentavimo įvairiais aspektais Lietuvoje niekas nėra teisiškai išnagrinėjęs.

Registrų ir jų sistemos sampratą, registrų bei jų sąveikos reikalavimus, registrų objektų tvarkymo teisinio reglamentavimo ypatumus galima išskirti bei įvertinti analizuojant Lietuvos Respublikos ir kitų šalių teisės aktus, kurie reglamentuoja informacines sistemas ir registrų steigimą, duomenų tvarkymą valstybėje bei praktinį jų naudojimą. Praktinis naudojimas nagrinėjamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyriaus parengta keleto užsienio valstybių registrų sistemos kūrimo apžvalga ir Lietuvos teisės universiteto (dabar - Mykolo Romerio universitetas) Teisės informatikos katedros parengta Valstybės registrų kūrimo ir funkcionavimo teisinio reguliavimo tyrimo ataskaita.

Valstybės registrų teisinio reguliavimo ypatumus randama Civilkos M., Lamanausko T., Osinaitės G. ir kitų autorių knygoje „Informacinių technologijų teisė“ ir Andrijausko K., Buitkaus A., Žeponytės Z. ir kitų autorių knygoje „Informacinės visuomenės teisė“.

Šiuo metu žengiami pirmieji žingsniai kuriant valstybinius ir žinybinius registrus, kurie turėtų sudaryti integralią Lietuvos Respublikos registrų sistemą. Todėl registrų sistemos ir jų sąveikos teisinį reglamentavimą galima nagrinėti ir modeliuoti kaip teorinę konstrukciją, kurios tinkamumą patikrins praktika. Šiuo metu galime remtis ir nagrinėti tokį teisinį reiškinį, kaip bandymas įgyvendinant teisės aktus sukurti integralią Lietuvos Respublikos registrų sistemą.

Gaila tik, kad formuojant Lietuvos Respublikos registrų politiką, nepasitelkiami šios srities ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos ar įstaigos. Tai rodo mokslinis tyrimas šioje srityje nebuvimas. Šioje srityje, pasinaudojant registrų sistemos teikiamų paslaugų spektru, egzistuojantis teisinis reglamentavimas leidžia išskirti jau susiformavusius valstybės registrų principus, keliamus reikalavimus, iš kurių galima formuoti registrų sistemos strategiją ir taktiką, kuriant konkretų registrų sistemos teisinio reglamentavimo modelį ir jos funkcionalumą.

Nors šio darbo pavadinime vartojama sąvoka „sąveika“, autorius jos neišskiria kaip atskiro reiškinio, o tapatina su registrų sistemos sampratos dalimi bei vienu iš svarbiausių funkcionalumo elementų. Darbo naujumas ir temos aktualumas pasireiškia tuo, kad Lietuvos teisės moksle sistemiškai nagrinėjamas registrų sistemos teisinis reglamentavimas.

Mokslinė problema: šiuo metu registrų sistemos ir jos sąveikos valstybinė politika formuojama ne pasitelkiant mokslinius tiriamuosius darbus, o pagal situaciją tobulinant teisinį reglamentavimą, neatsižvelgiant į įgyvendinimo ir geriausias praktines naudojimo galimybes ar būtinybes.

Mokslinė hipotezė: Pasaulyje egzistuojantys valstybiniai registrų sistemos modeliai nėra pakankamas pagrindas remiantis jų analize ir sinteze reglamentuoti ir sukurti Lietuvoje valstybės registrų sistemos teisinio reglamentavimo modelį. Tam tikslui pasiekti reikia pasitelkus mokslinius tiriamuosius darbus nustatyti socialinių santykių teisinio reguliavimo būtinumą ir tikslus.

Tyrimo objektas: Lietuvoje registrų kūrimą ir funkcionavimą reglamentuojantys aktualūs teisės aktai.

Analizuojami Lietuvoje registrų kūrimą ir funkcionavimą reglamentuojantys aktualūs teisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymas, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymas bei šiuos įstatymus įgyvendinantys teisės aktai ir atitinkamų registrų nuostatai.

Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams: Dėl Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategijos patvirtinimo, Dėl Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo ir Dėl Valstybės registrų ir kadastrų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos valstybės registro tipinių nuostatų patvirtinimo.

Analizuojamos Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvos: Dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo ir Dėl duomenų bazių teisinės apsaugos. Taip pat analizuojami registrus ir jų sistemą užsienio šalyse reglamentuojantys teisės aktai.

Atliekant analizę remtasi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyriaus parengta keleto užsienio valstybių registrų sistemos kūrimo apžvalga, Lietuvos teisės universiteto (dabar - Mykolo Romerio universitetas) Teisės informatikos katedros parengta Valstybės registrų kūrimo ir funkcionavimo teisinio reguliavimo tyrimo ataskaita, Baltijos šalių registrų konferencijų REGNO pranešimų medžiaga, Civilkos M., Lamanausko T., Osinaitės G. ir kitų autorių knyga „Informacinių technologijų teisė“, Andrijausko K., Buitkaus A., Žeponytės Z. knyga „Nekilnojamojo turto administravimas“.

Tyrimo metodai: Literatūros ir dokumentų analizė taikyta siekiant gauti išsamią informaciją tyrimo problemoms atskleisti bei hipotezei patvirtinti. Literatūros analizė taikyta tiriant mokslinius teisės ir kitus šaltinius, siekiant atskleisti registro sampratą, taip pat registrų sistemos ir sąveikos teorinius aspektus. Lyginamosios analizės metodu siekiama palyginti įvairius registrus, registrų sistemas ir sąveiką. Lyginamos nagrinėjamų šalių teisės aktuose pateikiamos registrų, registrų sistemos ir sąveikos sąvokos. Gautos išvados apibendrinamos ir išskiriami bendri bruožai, apibrėžiantys registro sistemos ir sąveikos sampratą.

Istorinis lyginamasis metodas: Šiuo metodu analizuojamas anksčiau galiojusios registrų ir jų sistemos bei registrų sąveikos veikimas. Taikytas istorinis metodas kartu yra ir lyginamasis, nes šiuo metodu palyginami buvęs ir dabar galiojantis registrų sistemos teisinis reglamentavimas, išskiriami privalumai ir trūkumai. Šios registrų sistemos kūrimas ir jų sąveikos organizavimas.

Analitinis - kritinis metodas: Šios tiksliau ir aiškiau suvokti darbe nagrinėjamus klausimus, atskleisti užsibrėžtus darbo uždavinius.

Sisteminės analizės metodas: Siekiama nustatyti sudėtingo tyrimo objekto sudėtines dalis, santykius ir ryšius. Pagrįsti registrų sistemos ir jos vidinio ryšio, kaip sąveikos, tarpusavio priklausomybę ir būtinumą. Siekiama nustatyti, ar sąveika - registrų sistemos elementas, ar kita sudėtinga sistema.

Profesinės patirties apibendrinimo metodas: Atliekant mokslinį tyrimą gauti duomenys analizuojami ir grindžiami remiantis profesine patirtimi. Todėl kiti tyrimo metodais išskirti analizės elementai vertinami vadovaujantis profesinės veiklos patirties efektyvumo matu. Autoriaus profesinė patirtis šioje srityje susiformavo jam rengiant žinybinių registrų nuostatus ir pagal juos kuriant registrus. Taip pat organizuojant ir užtikrinant šiuose registruose Gyventojų, Juridinių asmenų registrų duomenų naudojimą.

Siekiant suvokti registrų sistemos sampratą, reikia detaliai išstudijuoti ir nustatyti, kokios registro sampratos vartojamos, koks jų turinys ir kokia registro sąvoka pateikiama teisės aktuose. Apibrėžus registro sąvoką, bus galima daryti prielaidą, kad ji teisinga, ir ja remiantis analizuoti registrų sistemos sampratą. Registro samprata ir sąvoka turi ne tik registro koncepcijos ir jos apibrėžimo prasmę, bet įtaką teisės veiksmingumui atitinkamoje srityje. Nuo jos turinio priklauso, kokie visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami ir kokios teisės normos reikalingos siekiant įgyvendinti ir sukurti teisines sąlygas registro sąvokoje numatytiems santykiams.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka „registras“ apibrėžiama kaip „sąrašas“, „rodyklė“, o Tarptautinis žodžių žodyne - kaip „apskaitos dokumentas, turintis teisinę galią“. Tačiau teisės aktuose tokia registro samprata sutinkama retai ir per pastarąjį dešimtmetį pirminė registro samprata gerokai pakito, galima sakyti net iš esmės pasikeitė.

Pirma registro sąvoka įtvirtinta 1996 metų Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatyme. Registras suprantamas kaip „duomenų bei kitos informacijos sisteminimo, kaupimo, saugojimo ir naudojimo priemonė...“

Valstybės registrų kūrimo dinamika

Lietuvos teritorija

Žemiau pateikta lentelė atspindi valstybės registrų kūrimo dinamiką Lietuvoje:

tags: #svarbiausi #ir #pagrindiniai #registrai #pagal #nauja