Sveikata – didžiausias žmogaus turtas: argumentai ir įžvalgos

Sveikata - tai didžiausias turtas, kurį turime, tačiau ne visada tai vertiname. Pastaruoju metu visuomenėje vyksta aršios diskusijos apie mitybą, ypač apie mėsos vartojimą. Viena grupė žmonių gina savo įsitikinimus ir teigia, kad negalėtų atsisakyti mėsos, o kita - renkasi augalinę mitybą, tvirtindama, kad mėsa nėra būtina ir bando edukuoti mėsą valgančius.

Kodėl žmonės atsisako mėsos?

Pažvelkime, dėl kokių priežasčių žmonės dažniausiai atsisako mėsos:

• Siekis būti sveikam ilgą laiką: Šiais laikais galima rasti daug informacijos apie tai, kodėl mėsa nėra naudinga organizmui.
• Etinės priežastys: Empatija gyvūnų išnaudojimui ir bereikalingam žudymui.
• Dvasiniai motyvai: Asmeninis pasirinkimas, kurio plačiau neplėtosime.
• Planetos ekologijos išsaugojimas: Gyvulininkystės pramonė yra labai žalinga planetos ekosistemai.

Suprantama, jog sveikata yra didžiausias turtas ir pirmiausia norime pasirūpinti savimi. Tad tokie argumentai, kaip gyvūnų skausmas, prisidėjimas prie planetos išsaugojimo kitiems gali atrodyti beverčiai.

Mėsa: vertinga ar žalinga?

Mėsoje, priklausomai nuo rūšies, yra įvairių maistinių medžiagų, tačiau pagrinde žmonės ją renkasi kaip baltymų šaltinį. Yra įrodyta, jog mėsa yra pilnavertis baltymų šaltinis ir valgant ją gausime visas būtinas amino rūgštis. Tiesa, norint gauti reikiamą baltymų kiekį, juos lengvai galima gauti ir iš augalinių produktų.

Pagrindinis skirtumas tarp gyvūninių ir augalinių baltymų yra jų aminorūgščių profiliai. Gyvūninės kilmės baltymai yra artimesni žmogaus organizme esantiems baltymams ir dėl to yra išnaudojami greičiau ir lengviau negu augaliniai baltymai. Substratinės aminorūgštys, gautos iš gyvūninės kilmės baltymų, yra lengviau pasiekiamos mūsų baltymų sintezės reakcijoms ir tai leidžia joms maksimaliai veikti.

Tačiau mūsų organizmas yra genialus tuo, jog jam nėra būtina gauti visas amino rūgštis vienu metu. Kūnas sugeba sintetinti reikiamas amino rūgštis ir pasiimti kokių jam reikia tuo metu. Todėl jeigu valgote įvairius augalinius baltymų šaltinius, tikrai gausite reikiamą baltymų kieki.

Patys geriausi augalinės kilmės baltymų šaltiniai: lęšiai, pupelės, grikiai, žirniai, bolivinė balanda, moliūgų sėklos, avinžirniai, tofu, tempeh, seitanas.

Baltymų kiekis, kurį turite suvartoti, priklauso nuo jūsų fizinio aktyvumo, liesos raumeninės masės. Pagal rekomendacijas pilnai užtenka suvartoti nuo 0,8 g/kg iki 1,9 g/kg.

Per didelis suvartojamas baltymų kiekis yra žalingas organizmui, ypač jeigu didžioji jų yra gyvūninės kilmės. Gyvūninės kilmės baltymai yra smarkiai rūgštinantys, todėl sutrikdo organizmo stabilią pusiausvyrą. Kai maistas rūgštus, kūnas pasitelkia vieną iš buferinių (reguliacinių) sistemų neutralizuoti rūgštis, ir tam naudoja kalcį. Smarkiai rūgštinanti mityba gali sukelti širdies ligas, nutukimą, kai kurių rūšių vėžį, tulžies ir inkstų akmenų susidarymą, kaulų silpnumą ir kitas lėtines ligas.

Vitaminas B12: svarbus bet kuriai mitybai

Jūsų organizmui reikia 13 vitaminų. B12 skiriasi iš visų kitų vitaminų, nes jį sudaro mikroelemento kobaltas atomas apsuptas amino rūgštimis, sudarančiomis porfirino žiedą. Nesvarbu kokią mityba pasirinktumėte, yra didelė tikimybė, jog jums trūksta B12.

Simptomų, kurie praneša apie B12 yra daugybė: išbalusios lūpos, papilkėjusi ar pageltusi oda, sumažėjęs energingumas, raumenų silpnumas, oro trūkumas, lytinė disfunkcija, per ankstyvas žilimas, nervingumas, pyktis, depresija ir mintys apie savižudybę; neurologiniai simptomai pasireiškia galūnių dilgčiojimu arba nutirpimu, pusiausvyros sutrikimais, t. p. ir staiga atsistojus, sutrikusia eisena, atminties sutrikimais, demencija, sutrikusia dėmesio koncentracija, orientacija ir atmintimi, regos sutrikimais, šlapimo pūslės ir virškinimo sutrikimais.

Tad jei patiriate bent keletą iš jų, derėtų pasidaryti kraujo tyrimą. Esant nukrypimui žemiau normos 330 (pmol/l) rekomenduojama įsigyti B12 papildus, kol nepatyrėte rimtų sveikatos sutrikimų. Vitamino B12 reikia 3 - 4 mikrogramų per parą. Nėščioms ir maitinančioms moterims vitamino reikia 4 - 5 mikrogramų per parą.

Kaip matome, tam, kad gautume reikiamas maistines medžiagas, mėsa tikrai nėra būtina. Vartojant didelius kiekius jinai netgi žalinga žmogaus organizmui. Jeigu jums rūpi asmeninė sveikata, pirmiausia siūlyčiau atsisakyti raudonos mėsos, kuri yra kancerogenas.

Rekomendacijos

• Jeigu norisi vartoti mėsą, verčiau rinkitės liesą žuvį ar liesą mėsą iš ekologinių ūkių.
• Siekiant optimalios sveikatos rekomenduojama ją įtraukti tik keletą kartų per savaitę.
• Jeigu nusprendėte mėsos visiškai atsisakyti, pakeiskite ją augaliniais šaltiniais.

Pasaulis smarkiai evoliucionuoja ir kinta. Kas buvo rekomenduojama prieš 20 metų, šiandien gali būti laikoma nuodais. Tad rinkitės gyvybę ir nustebsite pamatę, kokie energingi galite tapti, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus!

Lietuvos sveikatos apsaugos sistema: ar ji užtikrina mūsų sveikatą?

Nustatyta, kad sveikata nuo sveikatos apsaugos sistemos organizacijos priklauso tik apie 10 procentų. Sistemoje pluša valstybinės ir privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Ligonių kasos, Akreditacijos tarnyba, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, SODRA, vaistų gamintojai, farmacijos kompanijos, medicininės įrangos ir priemonių gamintojai, mokymo įstaigos, alternatyvi ir liaudies medicina, šarlatanai bei šamanai. Apie sistemos veiklą informuoja žiniasklaida, dažniausiai užsakomoji. Sistemos išlaikymas kainuoja milijardus, kurie surenkami per privalomojo sveikatos draudimo mokestį ir gyventojams apmokant už paslaugas oficialiai ir ne. Sistema turėtų lyg ir veikti.

Per trisdešimt nepriklausomybės metų ją tobulino 20 sveikatos apsaugos ministrų su savo komandomis, nepakeičiami sveikatos politikos organizatoriai, rektoriai, generaliniai direktoriai ir didžiausias būrys įvairių specialistų. Bet kažkodėl sistema braška per visas siūles ir rezultatais negali pasidžiaugti.

Objektyviausi šalies gyventojų sveikatos rodikliai: vidutinė gyvenimo trukmė, vidutinė sveiko gyvenimo trukmė, asmenų, palankiai ir nepalankiai vertinančių savo sveikatą, asmenų skaičius ir psichinės sveikatos rodikliai yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. Stebint jų dinamiką nepriklausomybės laikotarpiu, pokyčiai nedžiugina.

Lietuvos sveikatos rodikliai palyginti su ES vidurkiu

Tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje - mažiausia Europos Sąjungoje, nuo Europos Sąjungos vidurkio atsiliekama šešeriais metais. Vyrų tikėtina gyvenimo trukmė yra beveik 11 metų trumpesnė nei moterų, ir tai - didžiausias lyčių skirtumas Europos Sąjungoje.

Kaltų ieškoti nesinori, nes reiktų pradėti nuo savęs. Ką gi aš čia blogai darau? Koks kipšas čia koją kiša? Tiek jau to. Neapleidžia ir kankina klausimai - gal mūsų sveikatos sistemos politikai nėra tokie išmintingi, neklystantys ir sąžiningi kaip jie skelbiasi apdovanodami vienas kitą už viso gyvenimo nuopelnus? Gal reiktų investuoti ne į neaiškias statybas, nereikalingos ir nepanaudojamos įrangos pirkimą, o į normalių darbo sąlygų sudarymą specialistams, žmonių sveikatos raštingumo didinimą?

tags: #sveikata #pats #didziausias #zmogaus #turtas