Šilutės Rajono Istorija: Nuo Švėkšnos Dvaro Iki Alsės Sodybos

Šilutė - miestas Lietuvos vakaruose, Klaipėdos apskrityje, netoliese tyvuliuoja Kuršių marios. Šilutė yra etninio Mažosios Lietuvos regiono sostinė, tad čia verta apsilankyti visiems, besidomintiems istorija ir architektūra. Savivaldybės teritorijoje yra 55 ežerai ir 8 tvenkiniai bei Aukštumalės pelkė. Šilutės pavadinimas miestui suteiktas 1923 m., Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos valstybės. Šilutė išsiskiria ne tik potvyniais ir unikalia gamta bei žuvingiausiomis šalyje vietomis, bet ir kultūros paveldo objektais, kurių šiame pamario krašte 322. Тaip pat savitas rajono bruožas - tiltai, kurių net 193.

Šilutės rajonas pasižymi kaimo ir vandens turizmo vystymu. Vaizdingas kraštovaizdis, išskirtinis upių tinklas, grynas oras ir švari gamta suteikia puikias sąlygas poilsiui. Sparčiai auga turistų srautai, gerėja turizmo paslaugų kokybė, didėja jų įvairovė. Didžiąją rajono dalį sudaro Nemuno Delta, apjungianti 14 draustinių ir rezervatą.

Mėgstantys kultūrinį laisvalaikį ir norintys sužinoti naujų dalykų gali užsukti į sudominusį muziejų. Ką pamatyti ir aplankyti yra ne tik Šilutėje, bet ir aplinkiniuose miesteliuose. Mėgstantys aktyvų laisvalaikį gali rinktis vaizdingus vandens, dviračių, automobilių ir pėsčiųjų maršrutus, kurie įrengti miškuose, draustiniuose, paežerėse, pelkėse ir kitose išskirtinėse vietose. Norintiems išnaudoti teritorijos išskirtinumą ir vandenis, siūloma plaukti baidarėmis arba išbandyti pramogines bei pažintines ekskursijas laivais. Apgyvendinimo paslaugas teikiantys vietovės verslininkai dažnai siūlo ir pramogas, mokymus bei pobūvių ar seminarų organizavimo paslaugas.

Švėkšna: Istorija Ir Paveldas

Švėkšna vilioja išskirtinio grožio ampyro stiliaus vila „Genofeta“, statyta 1880 metais, Vilkėno ir Stemplių dvarais bei vandens malūnu. Švėkšnos dvaro sodyba - viena iš nedaugelio dvarų sodybų Lietuvoje, kuriose šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys, tebetęsiantys garbingas giminės tradicijas ir puoselėjantys vietos dvasią. Pliateriai Švėkšnos dvarą valdė nuo XVIII a. antrosios pusės. Iki mūsų dienų išliko Švėkšnos dvaro rūmai, keliolika dvaro pastatų, vienas gražiausių Vakarų Lietuvos parkų, "Saulės" gimnazija.

Švėkšnos dvaras minimas nuo XV a., jis priklausė Kęsgailoms, Grotusams, Krišpinams - Krišenšteinams, Oginskiams. XVIII a. antrojoje pusėje Mykolas Kazimieras Oginskis Švėkšnos dvarą pardavė grafui Vilhelmui Jonui Broel - Pliateriui. Adomas Pliateris 1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusią dvaro vilą, kurią savo žmonos garbei pavadino "Villa Genowefa" (Genovaitės vila).

Genovaitės vila Švėkšnoje

Adomas Pliateris fundavo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios statybą. Adomo Pliaterio sunūs Jurgis Pliateris tarpukario žemės reformos metu neteko didelės dalies žemių, o dalį parko paaukojo "Saulės" gimnazijos statybai. "Saulės" gimnazija pastatyta 1928 m. 1940 m. dvaras nacionalizuotas, meno vertybės buvo išvežtos. Jurgio Pliaterio sūnus Aleksandras 1943 m. vedė Feliciją Laimą Verešilkaitę, spėjo pasitraukti į vakarus ir apsigyveno JAV. Grafas Aleksandras Pliateris 1997 m. mirė, jo palaikai po metų perlaidoti Švėkšnos bažnyčioje salia senelio Adomo. Švėkšnos dvaro vila grafienei Felicijai Laimai Breoel - Pliaterienei grąžinta 2001 m.

Neorenesansiniai rūmai - mūrinis, stačiakampio formos pastatas su terasomis. Grafienės Felicijos Laimos Broel - Pliaterienės pastangomis pastaraisiais metais sutvarkyti Genovaitės vilos fasadai bei restauruota prabangi Pobūvių salė, išsiskirianti keturiomis kolonomis, lipdiniais ir tapyba, atkurtai antikiniais motyvais. Kasmet vasarą atostogauti į Lietuvą iš JAV sugrįžtanti grafienė F.L. Broel - Pliaterienė mąsto, kad Genovaitės vila ateityje turėtų būti naudojama visuomenės susibūrimams, o kol kas tai daugiau privati grafienės valda.

Švėkšnos dvarą valdant Adomui Pliateriui (1836-1909), dvaro parkas įgavo dabartinę kompoziciją, būdingą XIX a. pab. mišraus stiliaus parkams. XX a. pr. pastačius neogotikinę Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią ankstėliau pastatytas arkinis tiltas sujungė bažnyčios šventorių ir puošnius neorenesansinius parko vartus, už kurių prasideda didinga 12 m pločio alėja, besitęsianti iki centrinės ansamblio dalies - parterio. Švėkšnos dvaro parko centrinio tvenkinio saloje tebestovi Švėkšnos parko puošmena - deivės Dianos skulptūra. Pagrindinėje parko alėjoje atkurtas puošnus Saulės laikrodis, vaza ant pjedestalo, Švč. Marijos skulptūra, "Laisvės angelas". Restauruoti ir kiti parko elementai - apžvalgos aikštelės, takai, vartai.

Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena - apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.). Tai, be abejonės, stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje.

Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo Bažnyčia

1905 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą pastatyta neogotikinė bažnyčia - vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Bažnyčios statybą finansavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Pliateriai, gausiai statyboms aukojo Švėkšnos ir gretimų parapijų gyventojai. Dalis lėšų surinkta iš JAV gyvenusių lietuvių emigrantų. Bažnyčia sudaryta iš trijų išilginių navų, kurias kerta skersinė nava. Bokštų aukštis - 65 m. Bažnyčios interjerą puošia 8 altoriai.

Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Didysis altorius, beveik 16 m. aukščio, kartu su sakykla pagamintas Austrijos Tirolyje, Purgerio fabrike. Po Didžiuoju altoriumi yra kripta. Bažnyčios šventorių su parku jungia apie 1885 m. pastatytas arkinis pėsčiųjų tiltas - viadukas. Tai unikalus ir retas statinys Lietuvoje.

Švėkšna - buvęs Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienio miestelis. Miestelio urbanistinė struktūra, architektūra ir pastatai skiriasi nuo Klaipėdos krašto miestelių. Pačiame miestelio centre yra akmenimis grįsta turgaus aikštė, kurioje kiekvieną ketvirtadienį verda prekyba. Miestelis garsus aukščiausia rajone 65 m. dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, vila, tvenkiniais ir skulptūromis. Miestelio architektūra vilioja jaunavedžius ir lietuviškų filmų kūrėjus.

Gardamas Ir Ramučiai: Kultūros Ir Dvasios Oazės

Paminklinis Akmuo Martynui Mažvydui

Laukstėnų kaime, prie kelio Žemaičių Naumiestis - Gardamas - Švėkšna, stovi paminklinis akmuo su užrašu: „Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius MARTYNAS MAŽVYDAS 2001 Dėkingi kraštiečiai“. Paminklinis akmuo atidengtas 2001 m. gegužės 7 d., kuriuo pažymima pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo manoma gimtinė.

Mažvydas parengė, parašė, sukūrė pirmąsias šešias lietuviškas knygas ir knygeles. Visos išleistos Karaliaučiuje. 1547 m. išleista pirmoji lietuviška knyga - „Katekizmas“.

Gardamo Šv. Roko Bažnyčia Ir Lurdas

Klebono Stasio Ignatavičiaus rūpesčiu bažnyčia mūryti pradėta 1929 metais. 1932 m. rugsėjo 25 d. pašventinta, įkurta parapija. Bažnyčia pastatyta gražioje vietoje ant kalvos, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside. Šventoriaus tvora plytų mūro. 2002 m. bažnyčios bokšte fasadinėje pusėje įmontuotas laikrodis. Jo ciferblatas naktį šviečia.

Šv. Roko bažnyčios pašonėje XX a. pradžioje, šlaite pastatytas stebuklingasis Lurdas. Niša padaryta iš lauko akmenų ir yra apie 1,8 m aukščio. Lurdo atsiradimo istoriją žmonės pasakoja įvairiai. Vieni sako, kad toje vietoje pasirodžiusi Marija, kiti - kad žmogui, kuris netikėjo į Dievą, išgijo vaikas. Atsidėkodamas vyras ir pastatė Lurdą. Lurdo dešinėje pusėje yra akmeniniai laipteliai į viršų, link bažnyčios. Jų - 14, lygiai tiek, kiek yra Kristaus kančios kelio stotelių. Seni žmonės sako, kas lipa tais laiptais, tas „eina stacijas“.

Ramučių Evangelikų Liuteronų Bažnyčia

1895 metais Klaipėdos krašto pasienyje su Didžiąja Lietuvą buvo įkurta Eidaičių dvasinė apylinkė ir pamaldos evangelikams liuteronams pradėtos laikyti Eidaičių mokykloje. Tačiau Eidaičiai, netapo naujos parapijos centru, nes 1900 metais laikini maldos namai buvo pastatyti Ramučiuose ir, po poros metų, 1902 metais buvo įkurta savarankiška Ramučių evangelikų liuteronų parapija. 1929 m. pastatyta bažnyčia.

Šilutė: Miestas Ant Vandens Ir Vėjo

Šilutės vaizdas

Šilutė - garsėjanti užliejamų pievų toliais, klykaujančių paukščių gausa, pavasariniais magnolijų žiedais, vandens ir vėjo karalystė. Šilutės miesto pagrindas - Šilokarčemos, Žibų, Verdainės ir Cintjoniškių gyvenvietės, kuriame ryškiausiai išlikę įspūdingi Rytprūsių architektūros atspindžiai, daug senoviškų, puošnių pastatų: gaisrinė, pradinė mokykla, siaurojo geležinkelio, vadinamo Siauruku, stotis ir kt. Šilutės istoriją mena senojo turgaus aikštė prie Šyšos upės, Hugo Šojaus dvaro kompleksas. Miesto simbolis - evangelikų liuteronų bažnyčia su viduje Biblijos siužetais tapytomis freskomis.

Dabar Šilutė - sparčiai augantis turistinis miestas, svečiams patrauklus savo apylinkių unikalumu bei savitu paveldu.

Šilutės Šv. Kryžiaus Bažnyčia

Raudonų plytų, stačiakampio formos, istorizmo laikotarpio katalikų bažnyčia buvo pastatyta 1854 m. Varpinė buvo suprojektuota atskirai, tačiau liko nepastatyta. Bažnyčią puošia virš priekinio frontono išmūrytas ažūrinis dviejų aukštų bokštelis, dailios formos vitražiniai langai. Stogas buvo olandiškų čerpių, dabar perdengtas cinkuota skarda ir dažytas raudonais dažais. Priešais centrinį įėjimą, dešinėje pusėje ant aukšto pjedestalo pastatyta Šv. Mergelės statula.

Presbiterijoje du vitražiniai langai, viename vaizduojamas Šv. Augustinas, kitame Šv. Elžbieta. Bažnyčioje trys altoriai puošti skulptūromis - didysis Šv.Kryžiaus Išaukštinimo, o mažieji - vienas Šv. Jėzaus Širdies, o kitas Šv. Mergelės Marijos. Didžiajame altoriuje medinis Krucifiksas, šalia Nukryžiuotojo stovi Šv. Mergelė Marija, iš šonų Šv. Petro ir Šv. Pauliaus statulos (Skulptorius nežinomas). Sakykla - medinė, gotikinio stiliaus su keturių evangelistų ir Dekalogo bareljefais.

Praktinė Informacija Planuojantiems Kelionę Po Šilutės Rajoną

Norintys aplankyti Šilutės rajoną, gali pasinaudoti šiomis maitinimo ir nakvynės vietomis:

Maitinimo Vietos Šilutės Rajone:

• Baras „Viesulas”, Vilkėno g. 8, Švėkšna
• Švėkšnos užkandinė, Liepų a. 20A
• Restoranas „Gilija”, Vytauto g. 17, Šilutė
• Restoranas „Kitchen Inn“, Atgimimo alėja 4A, Šilutė
• Restoranas „Rambynas”, Lietuvininkų g. 68, Šilutė
• Kavinė - restoranas „Trukio stotelė“, Lietuvininkų g. 13, Šilutė
• Kavinė „Magnolija” Lietuvininkų g. 31, Šilutė
• Baras „Klumpė”, Taikos g. 3, Šilutė
• Picerija „Star Pizza”, Cintjoniškių g. 13, Šilutė
• Sušių studija, Tilžės g. 6, Šilutė
• Valgykla „Šyša”, Turgaus g. 4, Šilutė
• Valgykla „Baldinukė“, Dariaus ir Girėno g. 7, Šilutė

Nakvynės Vietos Šilutės Rajone:

• Kaimo turizmo sodyba „Alsė”, Alseikių kaimas, Švėkšna, www.alse.lt
• Viešbutis - restoranas „Gilija“, Vytauto g. 17, Šilutė, www.silutesgilija.lt
• Viešbutis „Deims”, Lietuvininkų g. 70, Šilutė, www.deims.lt
• Silute Old House 1870, Stoties g. 3, Šilutė
• Svečių namai „Villa Verdainė“, Tilžės g. 24, Šilutė, www.villaverdaine.com

Svarbi Informacija:

• Tradicinių amatų centras (Turizmo informacija Švėkšnoje), Liepų a. 25A, www.siluteinfo.lt
• Švėkšnos PSPC, Liepos a. 3, Švėkšna
• Šilutės turizmo informacijos centras, Lietuvininkų g. 4, www.siluteinfo.lt
• Šilutės ligoninė, Rusnės g.1, Šilutė
• Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras, Rusnės g.1, Šilutė
• Šilutės rajono policijos komisariatas, Lietuvininkų g. 31, Šilutė
• Paštas, Lietuvininkų g. 23, Šilutė
• Šilutės autobusų stotis, Tilžės g. 22, Šilutė
• Šilutės geležinkelių stotis, Geležinkelio g.

tags: #sveksnos #sodyboje #alse