Tarptautiniai Nekilnojamojo Turto Agentūrų Reitingai ir Rinkos Tendencijos Lietuvoje

Nekilnojamojo turto rinkos analizė ir agentūrų veiklos vertinimas yra svarbus aspektas tiek pirkėjams, tiek pardavėjams.

Lietuvos regionų žemėlapis

Vilnius - Lyderis Tarp Europos Ateities Miestų

Vienoje didžiausių pasaulyje nekilnojamojo turto parodoje „MIPIM“ Vilnius pelnė geriausios tiesioginių užsienio investicijų strategijos apdovanojimą.

Šių metų vasarį vienas įtakingiausių pasaulio verslo ir finansų leidinių „Financial Times“ padalinys „fDi Intelligence“ paskelbė naujausią Europos ateities miestų ir regionų reitingą, kuriame Vilnius pripažintas lyderiu tarp vidutinio dydžio Europos ateities miestų - jis apdovanotas už geriausią tiesioginių užsienio investicijų (TUI) strategiją.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad šis apdovanojimas atspindi nuoseklias sostinės pastangas pritraukti tarptautines investicijas ir kurti palankią verslo aplinką.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad vienas pagrindinių sostinės sėkmės faktorių yra Vilniaus technologijų verslo ekosistema.

„Vilniuje tarpusavyje dera inovacijos, strateginis bendradarbiavimas ir pažangi ekosistema.

Lietuva ir jos sostinė - vienas svarbiausių Europos „fintech“ centrų, be to, Vilnius garsėja kibernetiniu saugumu, užimdamas pirmąją vietą tarp ES miestų šioje srityje.

Neabejotinai dėmesio susilaukia ir miesto atsidavimas tvarumui - tai palankiai įvertino ir apdovanojimų žiuri“, - teigia meras.

Kasmet „fDi Intelligence“ skelbia Europos ateities miestų ir regionų reitingus, kuriuose išryškinamos geriausios vietos verslo plėtrai bei investicijoms.

Be bendrojo reitingo, miestai varžosi ekonominio potencialo, žmogiškojo kapitalo ir gyvenimo kokybės, ekonominio efektyvumo, susisiekimo bei verslo aplinkos palankumo srityse.

Geriausios tiesioginių užsienio investicijų strategijos nugalėtojai išrenkami pagal miestų pateiktą informaciją ir taktinius sprendimus.

Sostinė ne tik pelnė pirmąją vietą už geriausią tiesioginių užsienio investicijų strategiją, bet ir užėmė 4-ąją vietą pagal ekonominį potencialą, 2-ąją - pagal žmogiškąjį kapitalą ir gyvenimo kokybę bei 4-ąją vietą pagal verslo aplinkos patrauklumą.

Bendrame vidutinio dydžio Europos ateities miestų 2025 m. reitinge Vilnius užėmė 3-iąją vietą.

Anot Vilniaus verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės, tai svarbus įvertinimas, siekiant stiprinti Vilniaus patrauklumą tarptautiniams investuotojams:

„Tokie veiksniai kaip draugiška verslui aplinka, lengva užsieniečių integracija, miesto ekonominis potencialas, reikiamas institucijų dėmesys ir Vilniaus perspektyvumas tampa esminiais, norint pritraukti pasaulyje žinomas aukštųjų technologijų kompanijas kurti verslą Lietuvos sostinėje.“

Tai - ne pirmasis Vilniaus pasiekimas „fDi“ reitinguose: 2019 m. sostinė buvo pirmoji pagal TUI pritraukimo technologinėms įmonėms indeksą, o 2022 m. - antroji tarp vidutinio dydžio Europos ateities miestų.

Prieš trejus metus Vilniaus tiesioginių užsienio investicijų strategija taip pat pripažinta geriausia - miestas tuomet pirmą kartą užėmė pirmąją vietą.

„Sulaukiamas tarptautinis pripažinimas rodo, kad Vilnius nuosekliai stiprina savo pozicijas Europos ir pasaulio rinkose.

Miestas tampa svarbiu finansiniu centru - aktyviai skatinami verslo ryšiai bei partnerystės įvairiose pramonės šakose.

Tai prisideda prie vietos ekosistemos plėtros bei naujų milijardinės vertės startuolių atsiradimo“, - sako D. Aleksandravičienė.

Pastebima, kad sostinės konkurencingumas auga technologijų ir gyvybės mokslų srityse - vien per pastaruosius metus Vilnius pritraukė tokius tarptautinius vardus kaip „Johnson Matthey“, „Guidehouse“ ir „Norian“.

Kaunas - Palanki Verslui Aplinka

Šio reitingo geriausiųjų dešimtukuose net kelis kartus atsidūrė Kauno vardas, kur miestas įvertintas už gyvenimo kokybę ir turimą ekonominį potencialą.

„Kaunas - palanki ir draugiška verslui aplinka, kuri sparčiai plečiasi.

Gerai, kad šios mūsų miesto vertybės yra pastebimos ir toli už Lietuvos ribų.

Patekimas į aukščiausias pozicijas prestižiniame reitinge yra puikus įvertinimas ir rezultatas tų pastangų, kurias nuosekliai skiriame jau daugiau kaip penkerius metus stiprindami Kauno augimą,“ - džiaugiasi Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Džiūgauti iš tiesų yra dėl ko: verslo lyderiai iš įvairių Europos šalių, rinkdami verslui palankiausius miestus Centrinėje ir Rytų Europoje, Kaunui suteikė apdovanojimą už gyvenimo kokybę (angl. Quality of Life) ir skyrė septintąją vietą.

Miesto ekonominės galimybės (angl. Economic Potencial) taip pat neliko nepastebėtos - šioje kategorijoje Kaunas užėmė aukštą aštuntąją poziciją.

Bendrame verslo aplinkos draugiškumo vertinime Kaunui atiteko dvidešimt trečioji vieta.

Šiame „Emerging Europe“, kuri nuolat stebi bei vertina teigiamus pokyčius Centrinėje ir Rytų Europoje, reitingo gyvenimo kokybės kategorijoje Kaunas aplenkė Sofiją (Bulgarija) bei Lvovą (Ukraina) atitinkamai užėmusias aštuntą ir devintą vietas.

Palankiausias sąlygas patogiam miestiečių gyvenimui turinčių miestų dešimtuką užbaigė Varšuva (Lenkija).

O štai vertinant miestų ekonominį potencialą Kaunas nurungė net startuoliškąjį Taliną (Estija), kuris atsidūrė devintoje reitingo pozicijoje, taip pat TOP dešimtuko paskutinėje vietoje atsidūrusį Gdanską (Lenkija).

Bendrame miesto verslo aplinkos patrauklumo nuo Kauno atsiliko Zagrebas (Kroatija) bei Katovicai (Lenkija) ir sąraše užėmė atitinkamai dvidešimt ketvirtą ir dvidešimt penktą vietas.

Kauno miesto turizmo, investicijų ir tarptautinės rinkodaros plėtros agentūros „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius teigia, jog tai - verslo bendruomeniškumo nuopelnas.

„Kaune nuolat ieškome naujų sprendimų bei siekiame, jog verslas jaustųsi užtikrintai.

Taip pat skatiname, jog įmonės drąsiai kurtų inovatyvias idėjas, vykdytų plėtrą.

Kauno tarptautinis įvertinimas yra įmanomas tik dėl glaudaus verslo bendruomenės narių mieste bei visoje Lietuvoje bendradarbiavimo,“ - kalbėjo T. Stankevičius.

Patraukliausią verslo aplinką turinčių miestų sąrašo viršuje šiais metais atsidūrė Lenkijos miestas Lodzė, antroji vieta atiteko Prahai (Čekija), trečiojoje atsidūrė Liublijana (Slovėnija).

Sudarant reitingą investicinės aplinkos ekspertai, verslo konsultantai bei analitikai iš visos Europos anonimiškai atrinko miestus ir vertino jų potencialą.

„Kylančioje Europoje“, kaip Centrinę ir Rytų Europą vadina reitingo sumanytojai, yra daugiau nei 100 miestų.

Kaunui jau ne pirmą kartą šypsosi sėkmė kai kalba pasisuka apie teigiamą miesto verslo aplinkos apdovanojimą tarptautiniu mastu: 2020-ųjų pradžioje miestui skirtas įvertinimas už tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo strategiją „fDi Intelligence“ reitingų kategorijoje „Europos ateities mažieji regionai 2020/21“.

Karantino Įtaka Dzūkijos Nekilnojamojo Turto Rinkai

Šiame straipsnyje apžvelgiama situacija Dzūkijos regione, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto agentūrų reitingus, rinkos tendencijas ir iššūkius.

Šiuo metu šalyje paskelbtas karantinas.

Karantino laikotarpiu daugelis žmonių pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, todėl daliai jų atsirado daugiau laisvo laiko sodybų ir žemės sklypų paieškai, susitikimams dėl objektų apžiūros.

Varėnos nekilnojamojo turto agentūros „Dėdė“ direktorius Mantas Radzevičius teigia, kad klientai, ypač iš sostinės, mūsų rajone aktyviai ieško patinkančių sodybų pirkimui.

Sodyba Dzūkijoje

Nekilnojamojo Turto Agentūros "Dėdė" Paslaugos

Ieškote nekilnojamojo turto agentūros, kuri teiktų brokerių paslaugas Alytuje arba Druskininkuose?

Jums reikalingas profesionalus, patikimas brokeris, galintis sėkmingai parduoti ar padėti nusipirkti nekilnojamąjį turtą?

O gal ieškote žmogaus, kuris galėtų padėti surasti Jūsų būstui nuomininkus?

Mūsų nekilnojamojo turto agentūra pasiruošusi Jums padėti.

Mes teikiame nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas tik Dzūkijos regione.

Pavyzdžiai Parduodamo Nekilnojamojo Turto Dzūkijoje ir Kituose Regionuose

• Namas Vilkaviškio raj., Pilviškiuose, 60km nuo Kauno (1a. su pusrūsiu, mūrinis, aptinkuotas, bendr.pl. 185kv.m, 5 kamb., garažas dviem automobiliams, mūrinis ūkinis pastatas, 40a.
• Punios miestelyje parduodamas medinis, vieno aukšto 78 kv.m. namas su 17 a sklypu gražioje vietoje, šalia aikštės.
• 7 km nuo Alytaus, senos sodybvietės vietoje pastatytas naujas gyvenamasis namas, sodas, šulinys, seni ūkiniai pastatai, privažiavimas asfaltu, aplink sodybą nemažai įvairių senų šimtamečių medžių. Nuo sklypo ribos iki artimiausio nedidelio ežerėlio Strauzdžio - 150m.
• 6 a sklypas Dzūkijos sodų bendrijos centre, apie 50 m nuo pušyno, nedidelis medinis namelis tinkamas gyventi žiemą, šildomas krosnimi su kokline sienele kambaryje.
• Namas renovuojamas, medinis apmūrytas, centralinis apšildymas, kaimo centre, šalia parduotuvė, autobusų stotelė, iki Druskininkų 7km.

Lietuvos Turtingiausiųjų Sąrašas ir Verslo Tendencijos

Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą.

Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės.

Turtingiausiųjų trejetuke rikiuojasi vienintelis Lietuvos milijardierius, „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus.

Daugiau nei pusę metų duomenis rinko ir analizavo finansininkų ir auditorių komanda.

Kaip pasakoja tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė, pirmiausia vadovaujantis Registrų centro duomenimis buvo sudarytas 500 pelningiausių Lietuvos įmonių sąrašas.

Papildomai buvo peržvelgiami ir kiti šaltiniai, tikrinant, ar tikrai pateko visos didžiosios įmonės.

Vėliau nagrinėtos šių įmonių 2018 m. Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos.

Jei iki šių metų liepos 25 dienos jos buvo nepateiktos, tuomet vadovautasi 2017 m. finansinėmis ataskaitomis.

Sudarant reitingą į jį buvo įtrauktas ir a.a. Raimondas Karpavičius, jo įmonių vertė 36 mln. Eur.

Skelbiama, kad 50 proc. akcijų palikta broliui Henrikui Karpavičiui, kita dalis akcijų - žmonai Aistei Karpavičienei.

Tačiau dar neišspręsti ginčai dėl buvusios žmonos Audronės Karpavičienės ir sūnaus Roko Karpio palikimo dalies.

Tyrimą kuravusi J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė palygino pokyčius nuo 2013 metų.

Matyti, kad vis dažniau turtingiausiųjų sąraše atsiduria transporto sektoriaus verslininkai.

Taip pat matyti ir technologijų įtaka.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuvos turtingiausieji skiriasi nuo pasaulio turtingųjų.

Yra vengiama viešumo, garsiai kalbėti apie labdarą ar socialinę veiklą.

N. Numavičius „Turtingiausių lietuvių“ sąraše lyderiaus dar daugelį metų, nes į antrą vietą patekusio verslininko Mindaugo Railos turtas yra daugiau nei milijardu eurų mažesnis.

Verslininko Mindaugo Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“.

Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų.

Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis.

„MG Baltic“ koncernas, kuriam 2018 metais priklausė 79 įmonės, vertinamas 400 mln. eurų.

Vienintelis koncerno akcininkas yra Darius Mockus.

Nors pastaraisiais metais įvesti alkoholio gamybos ir prekybos apribojimai atsiliepia D. Mockaus alkoholio verslui, išlaikyti stabilų pajamų augimą leidžia diversifikuota veikla.

Daugelį metų kartu dirbę verslininkai Augustinas Rakauskas ir jo sūnus Artūras Rakauskas šių metų gegužę pranešė, kad savo verslus vystys atskirai.

Birželį Konkurencijos taryba leido verslininkams įgyvendinti tarpusavio sandorį.

Po šio sandorio Augustinas Rakauskas yra pagrindinis nekilnojamojo turto įmonių „Litvalda“,„Baltic RED“ ir „Baltic Shopping Centers“, valdančių prekybos centrus „Banginis“ ir „Mega“, savininkas.

Subyrėjus vadinamajam VP dešimtukui, valdžiusiam didžiausią Lietuvos įmonių grupę, Vladas Numavičius išliko tarp smulkiųjų akcininkų, nors jo turima akcijų dalis susitraukė nuo turėtų 24,6 proc. iki maždaug 10,5 proc.

Už broliui Nerijui Numavičiui perduotas „Vilniaus prekybos“ akcijas V. Numavičius įgijo įmonės „EVA grupė“ akcijų kontrolę.

Verslininkas Dainius Dundulis valdo trečią pagal dydį mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje „Norfos mažmena“.

2018 metais „Norfos mažmena“ uždirbo beveik 7 proc. daugiau pajamų negu 2017 metais - 588 mln. eurų, tačiau 15 proc. mažiau grynojo pelno - 6,4 mln. eurų.

Analizuojant duomenis pastebėta, kad Lietuvoje itin išplėtotas prekybos sektorius, sparčiai pradėjo augti logistikos įmonės, tačiau ne gamybos sektorius.

Anot D. Dundulio, čia tik laiko klausimas, kada gamyba aplenks prekybą.

Mažmeninės Prekybos Tendencijos

Nuo rugsėjo 1 dienos dalyje „Iki“ parduotuvių Lietuvoje keičiamas darbo laikas.

Reaguojant į rudenį besikeičiančius pirkėjų įpročius, po vasaros atstatomos įprastos darbo valandos septyniose parduotuvėse pajūryje, Molėtuose ir Vilniaus rajone.

Prekybos centrą internete „Varle.lt“ valdanti bendrovė UAB „Varle“ stabiliai auga: pirmojo šių metų pusmečio rezultatai pranoko lūkesčius.

Bendrovės apyvarta pasiekė daugiau nei 42,6 mln. eurų, 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Naujų klientų skaičius išaugo 24 proc. o prie marketplace platformos prisijungė dar 171 Lietuvos įmonė.

Pasiruošimas Mokslo Metų Pradžiai

Pasiruošimas artėjančiai naujų mokslo metų pradžiai sukelia sumaištį ne tik mokyklose, bet ir parduotuvėse, kuriose tėveliai kartu su atžalomis ieško visų reikalingiausių priemonių.

Nenorintiems sąsiuvinių, pieštukų ar uniformų ieškoti būryje žmonių, lieka viena išeitis - apsipirkti internetu.

Tarptautinis „DPD“ „E. barometro“ tyrimas parodė, kad net 61 proc. lietuvių apsipirkdami internetu jaučia mažesnį stresą nei fizinėse parduotuvėse.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai, tėvų biudžeto lentelė pasipildo nauja eilute - „vaiko kišenpinigiai“.

Ši tema yra ypač aktuali pačių mažiausiųjų - pradinukų - tėvams, juk vaiko supažindinimas su pinigais yra vienas svarbiausių momentų, ugdant savarankiškumą.

Internetiniai sukčiai ir toliau aktyviai pelnosi - finansų rinkos dalyvių duomenimis, iš Lietuvos gyventojų ir juridinių asmenų vien pernai apgaule išviliota apie 12,3 mln. eurų.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai šiemet nuo liepos 25 dienos iki rugpjūčio vidurio mokyklinių prekių įsigijo 15 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu per praėjusius 3 metus.

Populiariausios pirmųjų trijų savaičių mokyklinių reikmenų mugės prekės - sąsiuviniai, tušinukai, kanceliariniai klijai, aplankalai bei koregavimo priemonės.

tags: #tarptautinis #nekilnojamojo #turto #agentura