Tarpukario Sodybų Architektūros Bruožai Kauno Apskrityje (1918-1940 m.)

Šiame straipsnyje nagrinėjami 1918-1940 m. kaimo sodybų ir priemiesčių architektūros pokyčiai Kauno apskrities teritorijoje, įskaitant Kauno priemiesčius, kurie iki 1940 m. nebuvo prijungti prie miesto. Siekiama išanalizuoti to meto situaciją, permainas ir tai lėmusius veiksnius, įvertinti išlikusį architektūros paveldą ir apibūdinti galimą jo išsaugojimo perspektyvą. Tyrinėjama tiek tradicijos tąsa, tiek naujovės, besireiškiančios per naujas statybos medžiagas, konstrukcijas, tūrius ir planinę struktūrą.

Kauno apskrities žemėlapis

Tarpukario Statybų Reglamentavimas ir Rekomendacijos

1-ajame disertacijos skyriuje „Tarpukario statybų reglamentavimas ir rekomendacijos“ apžvelgiama tarpukario žemės reforma, aptariama jos eiga, įvertinamas jos poveikis kaimo planinės struktūros pokyčiams, analizuojami su reformos įgyvendinimu susiję įstatymai ir kiti teisės aktai. Pristatoma statybas kaimo vietovėse reglamentavusi teisinė bazė, įvertinama jos įtaka kaimų ir sodybų planinei struktūrai bei pastatų architektūrai.

Aptariami teisės aktai, dalis kurių buvo kuriama kartu su lydinčiomis programomis ir institucijomis, reglamentuojančiomis kaimo statybas. Pristatomi pagrindiniai kaimo statyboms skirti rekomendaciniai leidiniai, apžvelgiami jų pasiūlymai, susiję su sodybų planavimu, pastatų architektūra ir statybinėmis medžiagomis. Didelis dėmesys skiriamas šiuose leidiniuose išdėstytam požiūriui į statybos tradiciją, jos tęstinumo puoselėjimą. Apžvelgiamos sodybų apželdinimo rekomendacijos.

Tarpukario žemės reforma buvo lemiamas veiksnys, paveikęs kraštovaizdį ir kaimo statybas, radikaliai sumažindamas vienos gatvės kaimų skaičių ir įkuriant vienkiemius senuose dvaruose ir dvarų žemėse. Būtina teisinė bazė buvo sukurta kartu su lydinčiomis programomis ir institucijomis, reguliuojančiomis naujas kaimo statybas.

Sodybinės Architektūros Tęstinumas ir Pokyčiai

2-ajame disertacijos skyriuje „Sodybinės architektūros tęstinumas ir pokyčiai“ analizuojama tarpukario Kauno apskrities kaimo ir priemiesčių architektūra bei tam tikroms apskrities dalims būdingi bruožai. Apžvelgiama būdinga sodybų planinė struktūra, atkreipiant dėmesį į pastatų tūrių santykį, kiemų dydį, pastatų orientaciją ir išdėstymą, funkcinius ryšius. Įvertinama tradicijos ir naujovių sąveika medžiagų ir konstrukcijų taikyme ir architektūrinėje raiškoje.

Pagal pagrindinį gyventojų pajamų šaltinį (žemės ūkio veikla ir kita veikla) yra išskiriamos dviejų tipų sodybos. Nors priemiesčiai de jure buvo kaimo teritorijos, tačiau pagrindinis jų gyventojų pajamų šaltinis nebuvo susijęs su ūkininkavimu, todėl jų sodybų planinė struktūra nuo ūkininkų sodybų skyrėsi iš esmės. Priemiesčio sodybas, išskyrus kelias išimtis, sudarė du pastatai - gyvenamasis namas, paprastai suformuotas šalia gatvės, ir nedidelis pagalbinis pastatas, pastatytas toliau kieme.

Išskiriami ir detaliai, su tyrimų metu surinktais pavyzdžiais, pristatomi kaimo vietovėms ir priemiesčiams būdingi gyvenamųjų namų tipai, aptariami jų būdingi bruožai, naudotos statybines medžiagos, atskleidžiamas jų paplitimas (naudota archyvinė projektinė medžiaga ir autoriaus atliktų natūrinių tyrimų duomenys).

Nagrinėjant archyvinę medžiagą ir natūrinių tyrimų duomenis, atskleidžiami būdingi gyvenamųjų namų planinės struktūros variantai, kurie atsispindi antrajame skyriuje pateiktose lentelėse. Vadovaujantis surinktais duomenimis, buvo išskirti šeši būdingi gyvenamųjų namų tipai: tradiciniai sodybiniai, mažagabaričiai nuomojami, nuomojamų butų, individualios vilos, vienaukščiai kotedžai ir dviaukščiai kotedžai. Visi šie tipai rasti ir tyrinėtose kaimo ir priemiesčių sodybose (2-3 nuomojamus butus turintys nedideli namai priskirti prie mažagabaričių nuomojamų namų). Vieno aukšto namai, kurių architektūra susiformavusi laikmečio stilinės architektūros įtakoje, neturintys sąsajų su tradicine statyba, priskirti vienaukščiams kotedžams.

Pastebėta didesnė tradicinių sodybinių namų įvairovė, jie sutinkami visų tipų sodybose, galima išskirti keletą jų planinės struktūros variantų. Priemiesčiuose yra unikalia architektūra išsiskiriančių pavyzdžių. Priemiesčių gyvenamojoje architektūroje galime pastebėti daugelio naujovių bei stilinės architektūros įtaką, tačiau nemaža dalis priemiesčio namų vis dar atspindi tradicinės kaimo architektūros idėjas. Ryškesnė modernumo raiška buvusi arčiau miesto vykusiose statybose palaipsniui užleidžia vietą tradicijai periferinėse teritorijose. Gyvenamųjų namų dydžiai apžvelgti pateiktose lentelėse, išskirti labiausiai paplitę ilgio ir pločio santykiai.

Išnagrinėjus tarpukario Kauno apskrities archyvus ir išlikusius pavyzdžius vietoje, buvo nustatyti šeši kaimo gyvenamųjų namų tipai: tradicinė sodyba (suskirstyta į dviejų, keturių, laisvo išplanavimo ir tradicinį pastatą), maži nuomojami namai (iki 3 butų), nuomojamų butų pastatai, privačios vilos, vieno aukšto kotedžai ir dviejų aukštų kotedžai. Buvo pateikti ir išanalizuoti išlikę kiekvieno tipo pavyzdžiai.

Priemiesčių gyvenamojoje architektūroje galime pastebėti daugelio naujovių bei stilinės architektūros įtaką, tačiau nemaža dalis priemiesčio namų vis dar atspindi tradicinės kaimo architektūros idėjas. Ryškesnė modernumo raiška buvusi arčiau miesto vykusiose statybose palaipsniui užleidžia vietą tradicijai periferinėse teritorijose.

Tarpukario Kauno Apskrities Kaimo ir Priemiesčių Architektūros Išlikimas ir Vertė

3-iajame disertacijos skyriuje „Tarpukario Kauno apskrities kaimo ir priemiesčių architektūros išlikimas ir vertė“ pristatoma kaimo ir priemiesčių 1918-1940 m. architektūros išlikimo situacija (vadovaujantis autoriaus 2016-2017 m. atliktų natūrinių tyrimų duomenimis) [...] [eLABa ETD].ENResearch object: farmsteads of detached farm villages established in 1918-1940, their layout structure, composition, connection with the surrounding environment as well as the buildings belonging to these farmsteads and suburban homesteads, their architectural shapes, construction and materials and their survival and current physical status.

Detailed research is made on the suburbs of the southern part of Kaunas County so that to determine their survival status. Geographical boundaries of the research. The area of the administrative unit as of 1918-1940 - Kaunas County.

Pakaunės sodyboms būdingi keli pasikartojantys bruožai: santykis su upėmis ir šlaitais, kai atveriama panorama, bet saugomas šlaito stabilumas, renkamasi vietinės rūšys - kadagiai, pušys, - vengiant agresyvių atraminių sienų ar dominuojančių svetimkūnių, tradicijos, kai atsižvelgiama į autentiškas svirno proporcijas, stogo nuolydžius, medieną ir tinką, derinant kartu su tarpukario racionalumu - aiškiu kiemo „darbo-poilsio“ zonavimu.

Pakaunėje „graži“ sodyba - tai dialogas su upėmis - Nemunu, Nevėžiu, Kauno mariomis, - su paveldu - Raudondvario dvaro, Zapyškio bažnyčios, piliakalnių siluetais, - su etnokultūra - Aukštaitijos ir Suvalkijos bruožais, - su saugomomis teritorijomis - Kadagių slėnio, Dubravos apyrubės režimu.

Dubravos rezervatinė apyrubė

Šis dialogas nebesibaigia diplomu ar lentele ant tvoros - jis tęsiasi kiekvieną pavasarį, kai šeimininkas pasodina dar vieną vietinį medį, atveria taką į upę ar vietoje dekoratyvinės tvoros renkasi gyvą želdinį. Pakaunės grožis - ne galutinis produktas, o nuolatinis santykio darbas, kurio rezultatas matyti iš tolo: švarūs šlaitai, gyvi sodai ir pajauta, kad sodyba čia - kraštovaizdžio, o ne vien privataus sklypo dalis.

Kauno rajone ilgus metus buvo rengiamas gražiausių sodybų konkursas. Jo metu vertintos įvairios sodybos - nuo ūkininkų iki gyvenamųjų, atsižvelgiant į etnografinius bruožus, tradicinę architektūrą, planinę struktūrą ir mažosios architektūros elementus.

tags: #tarpukario #sodybos #architektura