Pastaraisiais metais Lietuvoje ūkininkai susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant gamtinėmis nelaimėmis ir baigiant biurokratiniais sunkumais. Šiame kontekste, vietos savivaldos institucijų sprendimai dėl žemės mokesčio lengvatų tampa itin svarbūs. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tarybos sprendimai atleido ūkininkus nuo žemės mokesčio, kokios buvo sąlygos ir kokią įtaką tai turėjo žemės ūkiui ir ūkininkų bendruomenei.
Žemės ūkio technika lauke. Šaltinis: Vikipedija
Žemės Mokesčio Problemos ir Ūkininkų Lūkesčiai
Prasidedant naujam įvairių grūdinių kultūrų supirkimo sezonui, žemdirbių nedžiugina nei grūdų supirkimo, nei jų džiovinimo, valymo ar saugojimo kainos. Dėl to neišaugo nei pajamos, nei pelnas. Todėl žemės mokesčių didėjimas yra nesuprantamas ir neatitinka jokio proporcingumo.
Radviliškio rajone vėl verda aistros dėl planuojamo tvirtinti žemės mokesčio. Pernai žemdirbiams pavyko išprašyti, kad jis būtų sumažintas. Tačiau mažesnis mokestis pernai buvo patvirtintas ne iš karto. Todėl mokestis sumažintas 35 procentais ir tapo apie 14 eurų už hektarą.
Vis dėlto, ūkininkai tikisi, kad savivaldybės prisidės prie patrauklesnės aplinkos ūkinei veiklai, kadangi kaimo vietovėse pagrindiniai darbdaviai yra ūkininkai. Jie teigia, kad tiesioginės išmokos Lietuvoje yra mažiausios Europos Sąjungoje, o ūkininkavimo sąlygos negerėja. Todėl jie norėtų, kad žemės mokesčio dalis nueitų į darbo užmokestį ir grįžtų per gyventojų pajamų mokestį.
Alternatyvų pasiūlymų pateikė ir visuomeninis rinkimų komitetas "Už geresnį gyvenimą visiems". Į visas pasiūlytas alternatyvas meras atsakė, jog mokesčio mažinimas jau yra pasiūlytas, o koks jis bus galutinis, esą priklausys nuo balsuojančiųjų. Vėliau prie siūlymo mažinti žemės mokestį prisijungė ir opozicinė Socialdemokratų partijos ir darbo frakcija.
Ekstremalios Situacijos ir Savivaldybių Reakcijos
Praėjusį penktadienį vyko Ukmergės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Ukmergės meteorologijos stoties vyriausiasis stebėtojas Rimantas Benkauskas supažindino su rajono agrometeorologinėmis sąlygomis. Jos vertinamos pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes.
A. Valaiša taip pat teigė, jog praėjusį rudenį dėl šlapių laukų, kai į dirvas negalėjo įvažiuoti traktoriai, buvo nepasėta trečdalis žiemkenčių. Praėjusiais metais Savivaldybės taryba atleido rajono ūkininkus nuo pusės žemės mokesčio.
Kol centrinė valdžia žemdirbius maitina pažadais, Telšių rajono savivaldybės taryba ūkininkus atleido nuo žemės mokesčio. Šioje taryboje dirbantis V.Rakickas prisiminė, kad toks precedentas, kai visi rajono žemdirbiai dėl alinusios sausros nemokėjo žemės mokesčio, buvo daugiau nei prieš dešimtmetį - 2006 metais.
Ūkininkų Nuomonės ir Valdžios Pažadai
Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas sakė linkęs pasikliauti savo jėgomis, o valdžios jau kone metus žarstomus pažadus išmokėti kompensacijas žemdirbiams, nukentėjusiems nuo liūčių, vadina dar vienu valdžios viešu spektakliu.
Anot A.Bardausko, žemdirbius piktina ir dar vienas pastarojo meto spektaklis - viešas raginimas pasėlius drausti nuo sausros. Anot ūkininkų, galimybė apsidrausti - tik teorinė. A.Bardauskas pernai pasėlius buvo apdraudęs nuo liūčių ir už pražuvusius kviečius dar pavasarį gavo draudimo išmokas, o draudimo įmokų kompensacijos, kuriomis ŽŪM aktyviai ragina naudotis, jo sąskaitos dar nepasiekė.
Telšių rajono ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Rakickas patikino, kad žemdirbių dejonės yra pagrįstos. Žieminių javų žemaičiai kulia apie 2,5-3 t, ir vasarojus labai skystas. Pasak Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovės, jau ir be prognozių aišku, kad derlius bus 30-50 proc. mažesnis už įprastinį.
ES Parama ir Nacionalinės Kompensacijos
ŽŪM parengė tvarką, patvirtintą žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 3D-173 „Dėl paramos už 2017 metais pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“. Taisyklėse yra nustatytos paramos mokėjimo minimai žalai kompensuoti sąlygos ir tvarka.
Pinigai turi būti išmokėti ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. Beje, paramą gaus visi ūkininkai, kurie deklaravo žuvusius arba nepasėtus žieminius, neatsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbta ekstremalioji situacija rajone, ar ne.
Taip pat Lietuva planuoja skirti papildomą nacionalinę paramą (apie 9 mln. eurų) dėl pernykščių liūčių ir potvynių žuvusio derliaus (javų, bulvių, daržovių, sodų ir uogynų) nuostoliams kompensuoti. Šią galimybę Finansų ministerija svarstys, kai įvertins šalies ekonominės raidos ir numatomus 2018 m. valdžios sektoriaus finansinius rodiklius, kurie bus paskelbti rugsėjo mėnesį.
Minimalūs Patikimo Mokesčių Mokėtojo Kriterijai
Nuo 2019 m. sausio 1 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo skelbti, ar mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo arba individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo) atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus (pagal Mokesčių administravimo įstatymo 401 straipsnį, vertinami teisės pažeidimai, padaryti nuo 2019 m. sausio 1 d.).
Patikimu mokesčių mokėtoju laikoma, kai juridiniam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam fiziniam asmeniui per paskutinius 3 metus iki jo vertinimo dienos įsigaliojusiu sprendimu pagal šį Įstatymą ar specialiuosius mokesčių įstatymus nebuvo skirta bauda už pajamų neįtraukimą į apskaitą, nebuvo skirta bauda už nelegalų darbą ir kita.
Jeigu mokesčių mokėtojas neatitinka bent vieno iš minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, jam kyla tokios neigiamos pasekmės: informacija apie tai, kad mokesčių mokėtojas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nebus laikoma paslaptyje ir ši informacija bus skelbiama mokesčių administratoriaus interneto svetainėje; atliekant juridinių asmenų arba individualia veikla užsiimančių fizinių asmenų kontrolės veiksmus, taikomi ilgesni senaties terminai ir kita.
Valstybinės mokesčių inspekcijos logotipas
Išvados
Savivaldybių sprendimai atleisti ūkininkus nuo žemės mokesčio yra svarbi paramos priemonė, ypač ekstremalių situacijų atvejais. Tačiau, ūkininkai pabrėžia, kad būtina ir ilgalaikė parama, o ne tik vienkartiniai sprendimai. Svarbu, kad valdžios institucijos ne tik žarstytų pažadus, bet ir realiai prisidėtų prie ūkininkavimo sąlygų gerinimo ir nuostolių kompensavimo.