Kredito unijų parduodamas turtas Lietuvoje: Teisiniai aspektai ir praktiniai pavyzdžiai

Straipsnyje aptariami kredito unijų parduodamo turto klausimai Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į teisines subtilybes ir konkrečius atvejus, kuriuose dalyvavo advokatė Diana Višinskienė. Nagrinėjami įvairūs aspektai - nuo būsto privatizavimo iki ginčų dėl darbo sąlygų ir bendravimo su vaikais tvarkos.

Būsto privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis

Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis. Būstas K. D. šeimai buvo suteiktas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius.

Prasidėjus privatizavimo procesui dar 1993 m. K. D. kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl būsto privatizavimo lengvatine tvarka ir atliko visus reikiamus būsto privatizavimui veiksmus. Vis dėlto, moteriai pranešta, kad išsipirkti būsto negalės, nes yra prasidėjusios nuosavybės teisių atkūrimo į daugiabutį, kuriame kartu su šeima gyvena ir K. D., procedūros.

Į ieškovės K. D. "Butų privatizavimo procesas yra dvišalis veiksmas: ne tik gyventojai turėjo pareigų, bet ir savivaldybė turėjo informavimo pareigą apie galimybę privatizuoti butą. Kaunietė K. D. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau negalėjo pasinaudoti šia teise.

Darbo sąlygų ginčai: Darbo vietos pakeitimas

2021 m. rugsėjo 2 d. Byloje kilo ginčas, ar darbdavys turi teisę pateikti darbuotojui naują grafiką su kita, nei įprasta, darbo funkcijų atlikimo vieta, jeigu darbo sutartyje šalys susitarė, jog konkreti darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nenumatyta. Byloje nustatyta aplinkybė, jog šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodyta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta ir gali būti keičiama. Ją darbuotojui nurodo darbdavys (šiuo atveju darbdavys - saugomų objektų ir renginių įmonė).

Darbuotojas įrodinėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog jis kelerius metus dirbo Tauragėje, darbdavys neturėjo teisės be darbuotojo sutikimo būti perkeltas dirbti į kitą miestą, nes tai yra būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas, dėl ko darbuotojui neatvykus dirbti į kitą darbdavio nurodytą objektą, jis negalėjo būti atleistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Vis dėlto, Kauno apygardos teismas sprendime konstatavo, ir, iš esmės, atsižvelgė į apeliacinio skundo argumentus, jog šalys darbo sutartimi gali susitarti, jog darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vieta yra nenuolatinė, darbuotojas dirba keliose vietose, taigi, šioje situacijoje advokatės Dianos Višinskienės atstovaujamas darbdavys turėjo teisę pateikti darbuotojui pranešimą, jog keičiasi darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta, o tokio pranešimo negalima laikyti pranešimu apie darbo sąlygų pakeitimą LR DK 45 straipsnio prasme, nes darbo sąlyga iš esmės nebuvo keičiama, darbdavys tik pateikė informaciją, kad nuo tam tikros datos darbo funkcijas reikės atlikti kitame objekte.

Akcentuotina, kad jau ginčui pasiekus apeliacinę instanciją, kitoje civilinėje byloje 2021 m. birželio 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo naujausią praktiką tokio pobūdžio ginčuose, nurodydamas, kad darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos - vietovės - pakeitimo neturi būti reikalaujama, kai pačioje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia (-iomis) vietove (-ėmis); pats darbo funkcijos atlikimo būdas yra tokio pobūdžio, kad funkcijos atlikimas negali būti siejamas su konkrečia vietove (pvz., kilnojamojo pobūdžio darbas, kurio esmė yra pervažiavimai į kitas vietoves).

Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas

2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėjimo civilinę bylą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir tenkino ieškovo E.P. ieškinį dalyje dėl tėvo teisės su nepilnamečiu vaiku bendrauti tiek pat laiko, kiek ir motina, su kuria yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta - Teismas nusprendė, kad E. P. su vaiku bendrauja kas antrą savaitę nuo sekmadienio 19 val.

Advokatė Diana Višinskienė pažymi, kad tarptautiniai teismai, nagrinėdami bylas, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais ir teise maksimaliai bendrauti su abejais tėvais, jau keletą metų formuoja praktiką dėl abiejų tėvų teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku vienodą laiko tarpą, t. y. nustatant bendravimo tvarką kas antrą savaitę. Sveikintina, kad tokią teisinę praktiką ima įgyvendinti ir Lietuvoje veikiantys teismai.

Vis dėlto, advokatė Diana Višinskienė nurodo, kad egzistuoja sąlygos, kurių pagrindu yra galimybė reikalauti nustatyti tokią bendravimo tvarka - viena jų - yra svarbi paties nepilnamečio vaiko nuomonė. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimo tvarkos „50:50“ nereikėtų aiškinti plečiamai.

Advokatė pažymi, kad nustačius bendravimo grafiką „50:50“, akivaizdžiai kyla ginčai, susiję su nepilnamečio vaiko išlaikymo prievole, t. y. klausimu, ar išlaikymas turi būti teikiamas ir jeigu taip, nuo ko priklauso jo dydis. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą, taigi, kasdienių poreikių patenkinimui išlaidos kitam iš tėvų nėra priteisiamos.

Tačiau, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis - kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo, būrelių apmokėjimas, gydymo išlaidos), todėl šiuo atveju teismai preziumuoja, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Akivaizdu, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui, net ir nustačius bendravimo tvarką „50:50“ privalo būti priteisiamas, tačiau jo dydis yra žymiai mažesnis, nei tuo atveju, kai yra nustatoma įprasta bendravimo tvarka (vienas iš tėvų su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, atostogų ir šventinių dienų laikotarpiu).

Teisinė pagalba ir bylinėjimosi išlaidos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Tai privesdavo prie absurdiškų situacijų, jog pasibaigus bylinėjimosi procesui, klientas privalėdavo atstovui bet kuriuo atveju padengti skolos likutį, tačiau vėliau negalėdavau šių piniginių lėšų išsiieškoti iš pralaimėjusios šalies. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Ši nuostata, akivaizdu, galioja nepriklausomai nuo asmens finansinės padėties.

Remiantis šia įstatymo nuostata, 2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas performavo iki tol galiojusią teismų praktiką ir, iš esmės, nustatė, jog nepriklausomai nuo to, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti realios (turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora), teismai turi teisę priteisti ir dar nepatirtas, tačiau būtinai ateityje patirsiančias bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog LR CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą.

Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos.

Taigi, kasacinis teismas, iš esmės, išaiškino, jog jeigu tarp advokato (advokato padėjėjo) ir kliento yra sudarytas rašytinis susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, kuriame nurodoma, kokiais terminais yra išdėstomas nepamokėto honoraro dydis, atitinkamai, jeigu teismui yra pateikiama ir detalizuota suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, teismai turėtų priteisti visas.

Taigi, jeigu atstovas sutinka klientui išdėstyti neįvykdyto honoraro apmokėjimą tam tikram laikotarpiui, o honoraro dydis atitinka teisingumo ministerijos rekomendacijas, šiai dienai yra didelė tikimybė, jog teismai dar nepatirtas, tačiau tikrai patirsimas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies priteis - nurodytina, jog ir advokatės Dianos Višinskienės kontora, esant sudėtingai kliento finansinei situacijai, sėkmingai remiasi aukščiau nurodyta naujausia teismų praktika.

Kredito unijų veikla ir paskolų portfeliai

2018-aisiais dėl nemokumo atšaukus „Taupkasės“ licenciją, netrukus buvo paskelbtas jos bankrotas. Anksčiau LCKU jau buvo įsigijusi bankrutavusių Pajūrio ir Namų kredito unijų paskolų portfelius.

„Ankstesnė praktika parodė, kad dauguma klientų tvarkingai vykdo savo įsipareigojimus ir laiku sumoka įmokas“, - pranešime sakė LCKU administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas. „Taupkasės“ paskolų portfelyje yra 1622 kreditai. Daugiausia jų suteikta fiziniams asmenims Kauno rajono ir besiribojančiose savivaldybėse. Jį pasidalijo Lietuvos centrinė kredito unija, „Mėmelio taupomoji kasa“, unijos „Neris“ ir „Magnus“.

LKU kredito unijų grupės, kurią sudaro 45 unijos ir LCKU, grynoji paskolų portfelio vertė 2020 metų pabaigoje siekė 415 mln. eurų - 18,8 proc. daugiau nei 2019-ųjų pabaigoje. 324,8 mln. eurų, arba 78 proc. yra paskolos fiziniams asmenims. Grupė vienija daugiau nei 123 tūkst. narių visoje Lietuvoje.

LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis 2020 m.

Rodiklis Vertė
Grynoji paskolų portfelio vertė 415 mln. eurų
Paskolos fiziniams asmenims 324,8 mln. eurų (78%)
Grupės nariai 123 tūkst.

Kiti atvejai, kuriuose dalyvavo advokatė Diana Višinskienė

  • Smurtas prieš ukrainietį: Advokatės Dianos Višinskienės pergalė Europos Žmogaus Teisių Teisme: dėl Kauno policininkų smurto iš Lietuvos priteisė 15 tūkst. eurų.
  • Sugyventinių teisės: Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. konstatavo, jog dviejų tos pašios lyties asmenų, laikančių save partneriais, partnerystė gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį yra laikoma šeima, o tokie asmenys gali būti laikomi šeimos nariais.
  • Tėvų išlaikymas: Advokatė Diana Višinskienė portalui www.tv3.lt teigia, kad vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus tėvus. Tačiau pareiga pilnamečių vaikų pareiga tėvams nėra absoliuti.

tags: #taupkase #kredito #unija #parduodamas #turtas