Statant tvorą, svarbu žinoti ne tik bendruosius reikalavimus, bet ir specifinius apribojimus, galiojančius kultūros paveldo teritorijose. Šiame straipsnyje aptarsime, kokius pirmuosius žingsnius reikia žengti, kokie leidimai reikalingi ir kaip spręsti galimus ginčus su kaimynais.
Lietuvos regionų žemėlapis
Tvoros statybos reikalavimai
Sutikimas su kaimynais
Ar statant tvorą bus reikalingas kaimyno sutikimas, priklauso nuo to, kurioje vietoje tvorą norima statyti ir kokio akytumo - pralaidumo šviesai.
Statant tvorą, kurios aukštis ne didesnis kaip 2 metrai skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, kaimyno sutikimas reikalingas:
- Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant;
- Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.
Taigi, jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis, tokiais atvejais arba reikia išlaikyti vieno metro atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos, arba reikia rašytinio kaimyno sutikimo.
Pietinėje sklypo pusėje reikalavimų tvoros akytumui teisės aktų leidėjas nenumato.
Jei norite įsirengti, pavyzdžiui, tinklinę ar segmentinę tvorą, kuri yra visiškai pralaidi šviesai, kaimyno sutikimo nereikės, jei tvoros konstrukcijos neperžengs sklypo ribos.
Tais atvejais, kai kaimyno sutikimo reikia, nepavykus susitarti teks tvorą statyti laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų - išlaikant insoliacijos arba atstumo reikalavimus.
Finansiniai klausimai
Statyti bendrą tvorą, t. y. tvorą bendromis lėšomis, kaimynai gali nutarti tik bendru sutarimu.
Vadovaujantis LR žemės įstatymu, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Tad jei nutarėte statyti tvorą, tai nereiškia, kad kaimynas turi pritarti tvoros statyboms ar net ją finansuoti.
Statybą leidžiantis dokumentas (SLD)
Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio.
Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tokiam statiniui statybos leidimo nereikia išskyrus atvejus, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų:
- kultūros paveldo objekto teritoriją,
- kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
- kultūros paveldo vietovę,
- kurortą,
- Kuršių neriją,
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokiais atvejais statybos leidimas reikalingas, jeigu žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų:
- mieste,
- konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje,
- kultūros paveldo objekto teritorijoje,
- kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje,
- kultūros paveldo vietovėje,
- gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima),
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje),
- magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Taigi, norint statyti aukštesnę nei 2 metri tvorą, pavyzdžiui, miesto teritorijoje SLD reikės, o kaimo - ne.
Senos tvoros keitimas
Kiekvienu atveju reikia vertinti, kam tvora priklauso. Pavyzdžiui, jei tvorą įsirengiau aš savo žemės sklype - bet kada galiu ją ardyti ir keisti kita. Tuo atveju, jei tvora buvo įrengta bendra su kaimynu - tvorą ardyti ir keisti galima tik bendru sutarimu.
Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir pasikeitus savininkams nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.
Pasikeitus kaimyninio sklypo savininkams galios ankstesnio savininko duotas sutikimas.
Tvoros pastatymas kaimyno sklype
Jei žemės sklypai yra suformuoti, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, tai apie paklaidas ir tolerancijos ribas kalbėti negalime.
Jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.
Bendras sklypas
Teisės aktai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Praktikoje itin dažnai ant vieno žemės sklypo statomi sublokuoti namai ir pan., tad butų, kitaip vadinamųjų kotedžų, savininkai neretai klausia, kaip gali įsirengti tvorą, kokie reikalavimai taikomi?
Jei tvarkos nėra, bendra nuosavybe šalys disponuoja ir ją valdo bendru sutarimu. Jei susitarti su bendraturčiu nepavyksta - teks kreiptis į teismą, kur geriausia iškart pasitvirtinti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei tokios nėra.
Atstumai nuo tvoros iki kitų statinių
Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo. Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.
Statybos draustinyje: Aršauskų atvejis
Kaip žinia, statybos draustinyje yra griežtai draudžiamos. Tačiau yra viena išimtis: galima atstatyti buvusias sodybas. Šia išimtimi dažnai stengiasi pasinaudoti ir nesąžiningi statytojai, mėgindami surasti sodybų, kurių draustinyje niekuomet nebuvo.
Registrų centro duomenimis, Aršauskų šeimai priklauso keturi sklypai ant Asvejos ežero kranto. Visi jie - Šakimo viensėdyje.
Taigi, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos paklausėme, kodėl šiuo atveju buvo atidalinti sklypai? Įdomu ir tai, kad po atidalinimo mažojo sklypo naudojimo paskirtis tapo - „kita". Naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šis sklypas patenka į draustinį, todėl jame nėra galimybės statyti naujus statinius, galima tik atstatyti senus.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos vadovė Adrijana Gasiliauskienė į Delfi klausimus atsakė taip: „Informuojame, kad Jūsų minimu atveju dar 2006 m. Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl buvusios sodybos juridinio fakto nustatymo.
Švenčionių rajono savivaldybė savo ruožtu Delfi informavo, kad mažajame sklype, priskirtam vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms, statybos leidimų nėra išduota. Sklypo padalinime dalyvavo ir Nacionalinė žemės tarnyba.
Taigi sklypas atidalintas remiantis 2006 m. priimtu Švenčionių apylinkės teismo sprendimu. Suinteresuotos šalys byloje buvo Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir Asvejos regioninio parko direkcija.
Galiausiai jis nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype iki 1957 metų stovėjo namas ir ūkinis pastatas.
Analogiška byla nagrinėta 2005 metais. Tų metų kovo 14 d. teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Padubingės kadastrinėje vietovėje, Šakimo kaime, esančiame žemės sklype, priklausančiame pareiškėjui V. A. (Delfi duomenimis - V. Aršauskui), iki 1950 metų buvo sodyba, t.y. grafui G. priklausanti sodyba, kurioje gyveno F.D.
Nors juridinis faktas ir buvo nustatytas, tačiau sklypo savininkui kilo keblumų planuojant statybas. Parko direkcija statyboms miške bandė užkirsti kelią.
Teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Laimės Baltrūnaitės ir Raimondo Blauzdžiaus, nusprendė V. Aršausko skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taigi, V. Aršauskas teisme nieko nepešė ir šios teismo nutarties neskundė.
Delfi šaltinių teigimu, tai yra V. Aršauskas. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype anksčiau stovėjo J. L. priklausęs statinys - namas su valgomuoju ir virtuve.
Kaip ir 2006 m., bylą nagrinėjo teisėjas R. Petrauskas. Nors tiesioginių įrodymų, kur tiksliai sodyba stovėjo, nebuvo, teisėją įtikino liudininkų parodymai ir jis priėmė pareiškėjui palankų sprendimą: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą. Šios teismo nutarties niekas neskundė, todėl ji įsiteisėjo.
Taigi, šiai dienai Šakimo kaime prie Asvejos ežero yra bent 3 kartus nustatyti juridiniai faktai dėl sodybų egzistavimo. Ir visi šie sklypai susiję su Aršauskų šeima.
Tvoros pavyzdys
tags: #teismai #kulturos #paveldo #teritorijoje #negalimas #gyvenamo