Panevėžio administracinis teismas atvertė neteisėtą, kaip manoma, žemės sklypo Sanžilės pakrantėje privatizacijos bylą. Lapkričio 16 dieną teisme vyko pirmasis posėdis. Tiesa, šiame teisme ši byla jau buvo nagrinėta 2009 metais.
Tada Panevėžio administracinis teismas bendruomenės ieškinį atmetė. Tačiau kaimo bendruomenė rankų nenuleido ir kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą. Pastarasis įpareigojo bylą išnagrinėti dar kartą ir nustatyti, ar teisėtai pernai į privačias rankas pateko 41 aro sklypas palei Sanžilės upelį, - pasakojo bendruomenės pirmininkas.
Ginčas dėl privatizavimo
Kaimo bendruomenės „Senieji Berčiūnai“ pirmininkas Juozas Mikšys pavadino pasipriešinimą pernai įvykusiam žemės lopinėlio, nusidriekusio palei Sanžilės upelį, privatizavimui kova su Galijotu, tačiau aiškino, esą rankų nuleisti neketina.
J. Mikšys pasakojo, kad lapkričio 16 dienos teismo posėdyje nieko nebuvo nuspręsta. Teismas posėdį atidėjo iki gruodžio 2 dienos, - berčiūniečių bendruomenės vadovas aiškino, esą atsirado naujų įkalčių bei iškilo klausimų žemėtvarkininkei Audronei Erimavičienei, atlikusiai kadastrinius matavimus, rengusiai projektus.
Berčiūniečiams ilgai buvo aiškinama, kad prie Sanžilės nėra laisvų žemės sklypų ir toje vietoje nebus matuojamos žemės. Neva teritorijos prie Sanžilės yra rekreacinės ir jų privatizuoti negalima, - dėstė dienraščiui J. Mikšys.
Tačiau netikėtai pernai paaiškėjo, kad žemės paskirtis buvo pakeista ir paupio juosta - apie 100 metrų, arba 41 aras - turės šeimininką. To būtume nesužinoję, jei mano dukrai nebūtų atsiuntę pranešimo, kad bus atliekami su jos sklypu besiribojančio sklypo ženklinimo darbai.
Tuomet, anot berčiūniečio, ir paaiškėjo, jag paupio zonoje esantis sklypas jau parduotas. Gražiausia Sanžilės paupio dalis atiteko niekam negirdėtam ir nematytam piliečiui, - neslepia nuostabos J. Mikšys. - Šis sklypas atiteko Broniui Želviui, o šių metų pradžioje jį iš jo perpirko zarasiškis Robertas Želvys.
Kaimo bendruomenės pirmininką labiausiai stebina, kodėl ir, svarbiausia, kam buvo paranku tiek laiko tvirtinti, kad Sanžilės pakrantės - žalioji zona, priklausanti valstybei ir niekada nebūsianti atiduota į privačias rankas.
Netgi vietiniams gyventojams žemėtvarkininkai šioje vietoje sklypų nematavo, - pasakojo žemės privatizacijos istoriją J. Mikšys. - Tiesa, mano dukrai buvo greta Sanžilės atmatuotas 98 arų sklypas iš priklausančių dviejų hektarų. Tačiau likusios žemės matuotos už 4 kilometrų. Ir ne jai vienai dalis žemės buvo toli nukelta, nes neva upės pakrantės privatizuoti negalima.
Baimė dėl tvorų
Tik gink Dieve nepagalvokit, kad pretenduojame į tas žemes, kad norime gauti ten sklypus, - tikino korespondentus J. Mikšys. - Kovojame už tai, kad Sanžilės pakrantės ir liktų rekreacine zona. Kovojame už teisybę.
Ne veltui sakoma: ant pavytusio karklo visos ožkos lipa! Be to, baiminamės, kad sklypo savininkas neleis vaikščioti jo žeme. Ir ne tik mums neleis - draudimas galios ir panevėžiečiams, kurie nuspręs pasivaikščioti gražiomis Sanžilės upės pakrantėmis.
Kol kas dar jokių tvorų nėra, dar naujasis žemės savininkas jų nepastatė, bet kas gali garantuoti, kad po kokių dvejų ar trejų metų neatsiras tvora ir užrašas „Eiti draudžiama. Privati teritorija“? Tokių tvorų su užrašais galima atrasti ne vienoje paežerėje ar paupyje, kurių pakrantės pateko į privatininkų rankas.
Vis dėlto dienraščio pašnekovas prisipažino abejojantis, ar teismas išspręs bylą berčiūniečių naudai. Juolab kad Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis teismo posėdžiui pateikė pažymą, liudijančią, kad žemės sklypas privatizuotas tinkamai ir teisėtai.
Pernai meras Žagunis kalbėjo truputį kitaip, - susinervinęs tvirtino J. Mikšys. - Sakė, kad ne jis leido privatizuoti žemės sklypą Sanžilės pakrantėje - esą tai padarė dar tuomet egzistuojančios Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas. Stumdė atsakomybę vienas nuo kito...
Berčiūniečių bendruomenės pirmininko teigimu, P. Žagunis net žadėjo išsiaiškinti, kaip minėtas žemės sklypas buvo privatizuotas. Tačiau pateikta pažyma Administraciniam teismui įrodo, kad keista Sanžilės paupio privatizacija atlikta teisingai, - dabar skėsčioja rankomis J. Mikšys.
Rajono meras - geras žaidėjas. Jis tarsi vilkas ėriuko kailyje: moka gražiai kalbėti, nors darbai skiriasi nuo žodžių. Lyg ir turėtų atstovauti visiems rajono žmonėms, bet šiuo atveju atstovauja vienam ir gina vieną žmogų - Sanžilės paupio privatininką.
J. Mikšys dar stebisi, kad liepos 1 dienos rajono Tarybos posėdyje buvo pritarta valyti ne tik Lėvens bei Nevėžio upių pakrantes, bet ir tokius pat darbus už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas numatyta atlikti ir Sanžilės upės pakrantėse.
Nenorime, kad Sanžilės pakrantės būtų urbanizuotos ir sutvarkytos taip, kad upelis virstų paprasčiausiu grioviu! Be to, visiškai aišku, kokia bendrovė atliks šiuos darbus. Tai bus „Panevėžio melioracijos“ bendrovė, kurios akcininkas - rajono meras Povilas Žagunis! - išaiškino kaimo bendruomenės pirmininkas.
Rajono Savivaldybės tarybos narė Violeta Grigienė aiškino, kaip rajono politikai tvirtina sprendimus, kuriuos patvirtinus žemėtvarkininkai sudarinėja žemės sklypus ir nustato jų ribas. Juos posėdžiui pristato Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis.
Kiekvieno pristatyto plano nedetalizuojame - pasitikime skyriaus vedėjo garbės žodžių, kad žemės sklypų detalieji planai parengti tinkamai. Jis garantuoja, kad šie planai parengti suderinus juos su kaimo bendruomenėmis, kurių teritorijose žemės sklypai grąžinami savininkams arba privatizuojami.
Anot politikės, kiekvieną detalųjį planą išnagrinėti nėra galimybės, nes Tarybai jie pristatomi ne po vieną. Todėl nieko keisto, kad rekreacinės zonos virsta privatizuojamais žemės sklypais. Priimami skuboti sprendimai, kuriuos vėliau tenka taisyti. Tačiau kai kurių tokių sprendimų pataisyti neįmanoma.
Nežinau, kaip bus su privatizuotu žemės sklypu Sanžilės pakrantėje. Tačiau būtina išsiaiškinti, kaip buvusi rekreacinė zona įgavo kitokį statusą ir buvo privatizuota. Ir kodėl ją privatizavo pašalinis žmogus, kodėl atsiradęs laisvas žemės sklypas pirmiausia nebuvo pasiūlytas žemės savininkams, kurie laukia kol bus atkurta nuosavybė, - pareiškė V. Grigienė, bet kaip tai padaryti, politikė recepto nepasakė.
Teismų maratonas
Berčiūnų kaimo bendruomenė „Senieji Berčiūnai“, nesulaukusi rajono valdininkų pagalbos dėl rekreacinės zonos Sanžilės paupyje privatizacijos, pernai parašė prašymus Panevėžio apygardos prokuratūrai bei Panevėžio apygardos administraciniam teismui, bet pastarasis gyventojų skundus atmetė.
Tuomet bendruomenės atstovai nusprendė teisybės ieškoti sostinėje ir kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą. Šis teismas berčiūniečių skundą iš dalies patenkino, panaikindamas Panevėžio administracinio teismo nutarties dalį dėl apskrities viršininko Viktoro Trofimovo įsakymo leisti privatizuoti sklypą.
Vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, nepagrįstai atsisakė priimti gyventojų skundą dėl reikalavimo panaikinti šį V. Trofimovo įsakymą. Byla grąžinta nagrinėti iš naujo.
Kitas atvejis: kova dėl 0,347 kv. m.
Panaši istorija nutiko ir Tomui, kuris bylinėjosi su Statybos inspekcija dėl 0,347 kv. m žemės ploto. „Su inspekcija teko bylinėtis net keturiuose teismuose ir visuose ši valstybinė institucija patyrė fiasko“, - pasakojo Tomas.
Nors galiausiai teismas pripažino, kad buvo užgrobtas 0,347 kv. m plotelis (58,5cm x 58,5 cm), Statybos inspekcija vis tiek neatsitraukia: nesutikdama su šių paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės sprendimu ji vėl jį apskundė, todėl 7 metus besitęsiančiai istorijai galo nematyti.
Prasidėjo visa istorija nuo to, kad mane sodų bendrijos pirmininkas paskundė savivaldybės viešosios tvarkos skyriui, neva mano tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje. Tada pirmos instancijos teismas pasisakė, jog nenurodyta, kokią dalį valstybinės žemės aš užėmiau“, - pradėjo pasakojimą Tomas.
Tačiau sodų bendrijos pirmininkas neatlyžo ir apskundė vyrą Statybos inspekcijai. Tomas stebisi, kodėl išvis kažkam užkliuvo jo tvora, kuri „niekam netrukdo“. „Tikrai nesu tas žemgrobys, kuris neleidžia žmonėms praeiti, ar kurio tvora išsiveržia į kelią“, - teigia jis.
Vyras pasakojo, kad tvorą pasistatė pagal 2004 m. kadastrinius matavimus atliekančios įmonės „Geoksis“ parengtą žemės sklypo planą. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), atlikusi patikrinimą, pateikė informaciją Inspekcijai, kad Tomas yra užėmęs apie 15 kv. m valstybinės žemės.
Taigi 2013 m. lapkritį Statybos inspekcija surašė savavališkos statybos aktą ir pareikalavo, kad savo lėšomis jis nugriautų tvorą valstybinėje žemėje. Tiesa, 2004 m. atliktų kadastrinių matavimų Tomas neįregistravo viešajame registre, kadangi jam buvo paaiškinta, kad tai neprivalu.
Tačiau Statybos inspekcija toliau įrodinėjo, kad esu užgrobęs tuos 15 kv. m ir, kas blogiausia, kuo esu tikrai labai pasipiktinęs, Inspekcija vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos sudarytais aktais, kur nėra nurodyta jokių koordinačių taškų, kaip tas plotas buvo apskaičiuotas.
Jokių realių matavimų nebuvo atlikta, ir tuose teismo aktuose visur tai yra minima, o aš vadovavausi savo atliktais matavimais ir mano matavimus patvirtino ir ta pati Žemėtvarkos tarnyba, ir Vilniaus savivaldybės plėtros departamentas. piktinosi Tomas.
Viename iš posėdžių teismas iš tiesų įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą pateikti paaiškinimus, kokiais teritorijų planavimo dokumentais remdamasis tarnybos specialistas parengė 2013 spalio 3 d. žemės naudojimo patikrinimą aktą.
Galiausia 2015 m. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, kuriuose būtų konkrečių ir išsamių duomenų dėl 15 kv. m žemės užgrobimo. Taigi Tomas šventė antrą savotišką pergalę.
Antros instancijos teismas nustatė, kad nesu užėmęs tų 15 kv. m žemės ir tada Statybos inspekcija skundė šitą nutartį. Byla atsidūrė Vilniaus apygardos teisme, kur 2016 m. gegužę teismas nutarė, kad valstybinė žemė nebuvo užimta ir nėra reikalo nugriauti tvoros.
Tačiau Statybos inspekcijai to neužteko - ji apskundė 2016 m. Vilniaus apygardos teismo sprendimą Lietuvos aukščiausiajam teismui (LAT). Galiausia LAT pasisakė, kad nėra pagrindo teigti, jog esu užėmę valstybinę žemę ir paragino atlikti dar vieną teisminę ekspertizę“, - pasakojo Tomas.
Byla buvo grąžinta per apygardos teismą vėl į Vilniaus apylinkės teismą, ir ekspertize buvo nustatyta, kad vietoje teigtų 15 kv. metrų esu užėmęs 0,347 kv. m žemės lopinėlį. Iš esmės vienas stulpelis turi būti perstumtas į mano sklypo pusę. Tai yra natūrali paklaida, įsivaizduokite, koks tai mažas plotas“, - piktinasi Tomas.
Tomas piktinasi, kad Statybos inspekcija jį pavertė žemgrobiu, nors jis toks nėra, o dėl kelerių metų teismų karuselės netgi pakriko sveikata, vaikai patyrė daug streso. Kaip valstybės tarnyba gali taip dirbti, nežinau, tai tiesiog nekompetentinga“, - nestokojo karčių žodžių.
Tačiau, Tomo nelaimei, istorija vis dar nesibaigia. Statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė tvirtino, kad Inspekcija, nesutikdama su 2018 m. balandžio 24 d. teismo sprendimu, jį apskundė apeliacine tvarka.
NŽT paaiškinimai
DELFI kreipėsi į NŽT, kad paaiškintų, kaip tarnyba nustatė, jog Tomas užgrobė 15 kv. m valstybinės žemės, ko nepripažino net pats teismas. Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė aiškino, kad Tomo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates pagal vėliausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, t. y. šio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra pažymėtos pagal „preliminarius matavimus“.
Tuo metu gretimiems, su Žemės sklypu besiribojantiems žemės sklypams, jau anksčiau (2009 metais) yra atlikti kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, šių žemės sklypų kadastro duomenys yra užregistruoti NT registre ir kadastre, o jų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal atliktus kadastrinius matavimus.
Pažymime, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, tarnybos skyrius, pagal gautą skundą atlikdama Žemės sklypo valstybinę žemės naudojimo kontrolę, vadovavosi oficialioje šalies duomenų bazėje - Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotais ir tuo metu nenuginčytais duomenimis, kuriuos palyginus su Skyriaus atlikto faktinių duomenų patikrinimo metu gautais duomenimis (geodeziniais prietaisais užfiksuotomis Žemės sklypą juosiančiomis tvoromis), buvo nustatytas užimtas valstybinės žemės plotas -15 kv. m“, - paaiškino ji.
Aušrinė Lisauskienė pažymėjo, kad NŽT nenagrinėjo ir nevertino nei Tomo žemės sklypo, nei gretimų NT registre ir kadastre įregistruotų žemės sklypų ribų teisingumo ar neteisingumo, o atlikdama valstybinę žemės naudojimo kontrolę rėmėsi oficialiais valstybės įmonėje Registrų centre esančiais duomenimis.
Paklausta, kaip galėjo nutikti, kad NŽT taip stipriai apsiriko ir vietoje 58,5 kv. cm nustatė 15 kv. m žemės užgrobimą, ji dar kartą priminė, kad „ginčo žemės sklypas nebuvo pamatuotas naujausioje koordinačių sistemoje, o pamatuotas nuo senųjų laikų ir „Registrų centro“ duomenyse nurodyta, kad atlikti „preliminarūs matavimai“.
Iš esmės, net ir dabar atliekant patikrinimą ir matuojant vietovėje būtų tokie patys rezultatai. Kol žemės sklypo savininkas nepasitikslins savo matavimų (LKS-94), tol tokius rezultatus ir gausime.
tags: #teismas #ipareigoti #kadastrinius #matavimus