Šiame straipsnyje nagrinėjama teismo praktika, susijusi su nuosavybės teisės perėmimu pilnai atsiskaičius santuokos metu. Aptarsime PVM įstatymo aspektus, civilinio kodekso nuostatas ir kitus svarbius teisinius klausimus.

PVM Įstatymo komentarai
PVM įstatymo nuostatos yra svarbios nuosavybės perleidimo sandoriams. Lietuvos Respublikos ir užsienio apmokestinamojo asmens sąvokos apibrėžtos PVM įstatymo 2 straipsnyje.
Susijusiais asmenimis laikomi asmenys, kurie:
- Tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc. (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytino pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.
- Valdo daugiau kaip 50 procentų. Susijusių asmenų sąvoka yra paaiškinta šio straipsnio 31 d.
- Faktiškai kontroliuoja to apmokestinamojo asmens priimamus sprendimus.
Atlygis
Atlygiu yra laikomas ne tik gautas, bet ir gautinas atlyginimas, t.y. paslaugas.
Ekonominė veikla
Kad veikla būtų laikoma ekonomine veikla, ji turi būti atlygintina, t.y. siekimą.
Ekonominę veiklą reikia atskirti nuo atsitiktinių sandorių. Sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti iš jos gauti pajamų.
Veikla laikoma ekonomine veikla, atsižvelgiant į eilę aplinkybių, įskaitant mastą ir tai, ar sandoriai nėra atsitiktiniai.
Europos Bendrijų teritoriją sudaro valstybių narių teritorijos (žr. 2 straipsnio 39 d. Nelaikomos teritorijos, priklausančios valstybei narei, tačiau nurodytos šio straipsnio 35 punkte (žr.
Daiktu pagal CK 4.1 str. laikomi pasaulio dalykai. Nekilnojamojo pagal prigimtį daikto sąvoka paaiškinta 2 str.
Lengvatiniai PVM tarifai
0 procentų PVM tarifas nėra lengvatinis PVM tarifas (apie 0 procentų PVM tarifą žr. str. Lengvatinių PVM tarifų taikymo tvarka nustatyta PVM įstatymo 19 str. (plačiau žr.
Juridinio asmens buveinė yra ta vieta, kurioje yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas.
Tarpininkavimas
Jei tarpininkas veikia kito asmens (paslaugos gavėjui) vardu, tai toks tarpininkas yra laikomas ,,neatsiskleidusiu“ tarpininku.
Europos Teisingumo Teismas byloje C-185/01(Auto Lease Holland BV v. lizingo bendrovės vardu ir sąskaita įsigyti degalus.
Nekilnojamasis turtas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262, toliau- CK) 4.2 str. nustato, kad nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais daiktais. „Nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas“ neapima.
Faktinės aplinkybės yra vertinamos prioriteto tvarka, t.y. socialinių, ekonominių) vieta. ekonominių interesų buvimo vieta, reikia atsižvelgti į kriterijų visumą. gyvenamają vietą, jo šeimyninius ryšius, asmens pilietybę ir panašiai.
Statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme.
Kapitalinis remontas pailgina pastato ar statinio naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes. Savybes) turi nuspręsti pats PVM mokėtojas, vykdantis nekilnojamojo turto statybos darbus.
Ne pelno siekiančios įmonės neskirsto savo steigėjams ir (arba) dalyviams. Jų veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Veiklos dalyviams.
Prekėmis laikoma energija, dujos, šilumos ir kitų rūšių energija. Daikto sąvoka yra paaiškinta šio straipsnio 13 ir 18 dalies komentare.
Savivaldybės veikla nuosavybės teise priklausančios žemės nuoma yra išimtinė savivaldybės teisė.
Sandoriai
Sandoriai tarp susijusių asmenų turi būti vykdomi susiklosčiusiomis rinkos sąlygomis siekdami abipusės maksimalios ekonominės naudos. Tokios prekės ar paslaugos apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta arba padidinta (plačiau žr. str.
Importas - veiksmai. Įvežimą sukėlę veiksmai) iš trečiųjų valstybių (trečiųjų valstybių sąvoką žr.
Laikinojo įvežimo procedūrą, kurią atliekant prekės iš dalies neapmokestinamos importo muitais). Atveju ją sumokėti turi tas asmuo, kuris pateikia deklaraciją.
Registravimasis PVM mokėtoju
PVM įstatymo 71 str. nustato prievolę asmeniui savanoriškai registruotis PVM mokėtoju (plačiau žr. 72 str.
Registravimosi PVM mokėtoju sąlygas ir tvarką nustato PVM įstatymo 71-76 str. 71-76 str. 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. / išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 2004, Nr. 55-1924; 2010, Nr.
PVM sąskaita-faktūra laikomi ir dokumentai, išrašomi kitoje valstybėje narėje.
Susiję asmenys
Susiję asmenys apibrėžiami per giminystės, kontrolės ar kitus ryšius. Tai gali būti giminaičiai, įmonių savininkai, valdymo organų nariai ir kt.
Pagal CK 2.48 nuostatas juridinio asmens turtas yra atskirtas juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise.
Susijusiais asmenimis laikomi dukteriniai asmenys, t.y. daugiau nei 25 proc.
Susijusiais asmenimis laikomi ir tokie asmenys, kurių tie patys dalyviai (žr. Ryšiais arba santykiais, tiesiogiai ar netiesiogiai valdo (žr.
Susijusiais asmenimis laikomi ir tokie asmenys, kurių tie patys dalyviai (žr. Ryšiais arba santykiais, tiesiogiai ar netiesiogiai valdo (žr.
Elektromagnetinėmis sistemomis paslaugos apima informacijos tinklų suteikimą. Plačiau apie telekomunikacines paslaugas žr. elektroninių ryšių įstatymą (Žin., 2004, Nr.
Bet kuri teritorija, kuri nėra valstybės narės teritorija (žr. Šio straipsnio 39 d. trečioji teritorija (žr. Šio straipsnio 35 d.
Užsienio apmokestinamuoju asmeniu laikomas bet koks ekonominę veiklą (plačiau žr. Šio str. D. Gyvenamąją vietą žr.
Viešieji juridiniai asmenys
Viešųjų juridinių asmenų sąvoka yra apibrėžta CK 2.34 str. Įstaigos, religinės bendruomenės ir t.
Savivaldybės funkcijos apibrėžiamos gana plačiai, PVM įstatymo 2 str. 38 d. Valstybės ir savivaldybių funkcijomis, ir todėl yra PVM objektas, sąrašas.
Remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. Nr. 91-2832) bei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. Pasirinkti apmokėjimo už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas būdą, t. Y. Paslaugas, t.y. veiklą.
Prekės turi būti tiekiamos ar paslaugos teikiamos už atlygį. Prekėmis ar paslaugomis. Laikomas atlygiu už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas. Gali būti atlyginama ne iš karto patiekus prekes ar suteikus paslaugas.
PVM įstatymo 58 str. Nustato, kad mokėtojui naudoti šį turtą jo PVM apmokestinamai ekonominei veiklai vykdyti. Paslaugos) (žiūr. PVM įstatymo 10 str.
Paslaugos apmokestinamos PVM, taikant 21 proc. PVM tarifą.
Prekių tiekimo vieta nustatoma Lietuvos teritorijoje.
Jei Lietuvos PVM mokėtojui, užsiimančiam baldų prekyba, įvyko Lietuvoje, tai šis tiekimas yra PVM objektas. Baldus pirkėjo užsakymu Lietuvos vežėjai išgabena iš Lietuvos. Turi būti taikomas 0 proc.
Jei Lietuvos PVM mokėtojas teikia reklamos paslaugas Latvijos PVM mokėtojui, laikoma Latvija.
Gautas atlygis už parduotą turtą nėra PVM objektas, jei jis nėra susijęs su ekonominės veiklos vykdymu.

Teisė kreiptis į teismą
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.
Civilines bylas kaip pirmos instancijos teismai nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai (CPK 25 str.), kurias bylas apygardos teismai nagrinėja kaip pirmos instancijos teismai, o kurias bylas nagrinėja kaip pirma instancija Vilniaus apygardos teismas nurodo CPK 27, 28 str.
Teismas, priimdamas ieškinį, turi patikrinti, ar jis atitinka ieškinio turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Nesilaikymas ieškinio formai ir turiniui keliams yra ištaisomas, o kitais atvejais, kai asmuo nesilaiko kreipimosi į teismą tvarkos, teismas ieškinį priimti atsisako.
Ieškinį priimti teismas atsisako CPK 137 str., jei pareiškimą paduoda neveiksnus fizinis asmuo arba pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Civilinės bylos nutraukimas nepriimant teismo sprendimo galimas CPK 293 str. numatytais pagrindais.
Skiriasi šių dviejų civilinio proceso institutų pagrindai, procesinės teisinės pasekmės. Jei procesas pradėtas, pažeidus teisės kreiptis į teismą prielaidas, byla nutraukiama.
Galimybė pakartotinai pateikti tapats ieškinį neatitiko bylos nutraukimo specifikos, kuri reiškia teismo veiklos byloje pabaigą su teisės pakartotinai kreiptis į teismą, reiškiant tapats ieškinį panaikinimu ir negalimumą bylos išspręsti ne tik šiame procese, bet ir ateityje.
TSRS įstatymų leidėjas nesuteikė sąjunginėms respublikoms teisės savo įstatymuose nustatyti kitos bylos nutraukimo pagrindų. Taigi ir LTSR CPK priimtas 1964 m. liepos 7 d., kuris įsigaliojo 1965 m. sausio 1 d. 43 str. pakartojo Pagrindų 41 str.
2003-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 str. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai numatyti CPK 296 str. Bylos nutraukimas ir pareiškimo palikimas nenagrinėto skiriasi bylos baigimo pagrindais ir procesiniais teisinėmis pasekmėmis. Nutraukus bylą, pakartotinai su tuo pačiu ieškiniu kreiptis į teismą nebegalima, o palikus pareiškimą nenagrinėtu - pakartotinai kreiptis į teismą, pašalinus nurodytas aplinkybes dėl kurių pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu, galima.
Nustatyti bylų nutraukimo pagrindai, tvarka ir padariniai taikomi ieškinyje ir priešieškinyje pareikštiems reikalavimams CPK 143 str. 3 d. Bylos nutraukimas ir pareiškimo palikimas nenagrinėtu skiriasi nuo bylos sustabdymo ir atidėjimo ar jos pertraukos, nes pastarieji institutai yra laikinas teisėtai pradėtos civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas. Pašalinus laikino pobūdžio įstatymo numatytas objektyvias aplinkybes, byla nagrinėjama toliau, nereikia kreiptis į teismą su nauju pareiškimu.
Privalomieji bylos sustabdymo pagrindai susiję su bylos nutraukimo pagrindais. Jei mira.
| Institutas | Pagrindai | Procesinės pasekmės |
|---|---|---|
| Bylos nutraukimas | CPK 293 str. ir kiti CPK numatyti atvejai | Pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu negalima |
| Pareiškimo palikimas nenagrinėtu | CPK 296 str. ir kiti CPK bei CK numatyti atvejai | Pakartotinai kreiptis į teismą galima, pašalinus nurodytas aplinkybes |