Teismo psichologinė ekspertizė nustatant vaiko gyvenamąją vietą

Skyrybų bylose dažnai kyla ginčų dėl to, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Šiame procese svarbu atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau ji negali būti vienintelis ir lemiamas faktorius. Teismas, spręsdamas šį klausimą, privalo vadovautis vaiko interesais, o ne tik jo pageidavimais.

Vaiko nuomonės svarba

Įstatymas numato, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras ir išsiaiškinti vaiko norus. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, nuomonė išreiškiama raštu arba įrašoma į teismo posėdžio protokolą (garso įrašą).

Valstybės pareiga yra įvertinti vaiko gebėjimą suformuluoti nepriklausomą nuomonę. Kad vaikas būtų išklausytas, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko amžių, brandumą, sugebėjimą išreikšti savo norus, jų susiformavimo aplinkybes, norų motyvaciją, bylos baigties pasekmių suvokimą.

Vaikas išklausomas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma - per atstovą, ir priimant sprendimą, į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Vaiko interesai

Taigi, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Tik vaikas turi gebėti išreikšti savo norus. Tačiau vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų negali būti sutapatinamas su vaiko interesais, kurie yra ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ar naudinga, bet visų pirma tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius.

Tai reiškia, kad teismas vaiko gyvenamąją vietą nebūtinai nustatys su tuo iš tėvų, su kuriuo pasirinks gyventi vaikas po tėvų santuokos nutraukimo.

Jei kyla abejonės, ar vaiko išreikšta nuomonė nėra paveikta vieno iš tėvų, gali būti paskirta kompleksinė psichiatrinė psichologinė ekspertizė.

Kai kūnas ir protas išmoksta susikalbėti | Emotionalis patyriminė sesija

Kada reikalinga psichologinė ekspertizė?

  • Abejonės dėl vaiko nuomonės nepriklausomumo.
  • Įtarimai, kad vaikas yra paveiktas vieno iš tėvų.
  • Sudėtinga situacija, kurioje sunku objektyviai įvertinti vaiko interesus.

Teismo psichologinės ekspertizės nauda

Teismo psichologinės ekspertizės tikslas - padėti teismui objektyviai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą, kuris geriausiai atitiktų vaiko interesus. Ekspertizės metu specialistai analizuoja vaiko psichologinę būklę, jo santykius su tėvais, aplinkos poveikį ir kitus svarbius faktorius.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais

Viešoje erdvėje dažnai galima išgirsti nuomonių, kad Lietuvos įstatymai ištuokos atveju neleidžia vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su abiem tėvais. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismai ne kartą yra pasisakę, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, o sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, gali būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą ir sudarant sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku tiek pat laiko, kiek ir su motina (tėvu), su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.

Šį sakinį kaip mantrą teismai kartoja beveik kiekvienoje teismo nutartyje, net ir tuo atveju, jei ginčo tarp vaiko tėvų nėra, kartais net nesivargindami individualiai pažvelgti į kiekvieną konkretų atvejį.

Kaip vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą reglamentuoja įstatymas?

Civilinio kodekso normos nustato, kad „tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų“. Esant būtent tokiai įstatymo formuluotei, įstatymą galima taikyti pažodžiui. Taigi, vertinant lingvistiškai ir eliminavus ginčo elementą, vaiko tėvai dėl vaiko gyvenamosios vietos gali susitarti laisva valia, taigi gali susitarti ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jais abiem.

Deja, kaip jau minėta, ne visada teismai tokią įstatyme įtvirtintą galimybę įžvelgia ar supranta vienodai, kas puikiai atitinka posakį „kiek yra teisininkų, tiek yra ir nuomonių“. Už vienodos teismų praktikos formavimą yra atsakingas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau teismų patvirtintos tėvų sudarytos sutartys yra tvirtinamos pirmosios instancijos apylinkės teismų ir nesant ginčo tarp šalių, teismų praktiką formuojančio teismo nepasiekia.

Esant nevienodai teismų praktikai ir nevienodam įstatymo interpretavimui, praktikoje tenka elgtis kūrybiškai. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl gyvenamosios vietos nustatymo, siekiant kaip įmanoma labiau prisitaikyti prie teisėjo, kuris nenori tvirtinti tėvų susitarimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jais abiem, gyvenamoji vieta yra nustatoma rotacijos principu kas pusę metų (ar kitokiais laikotarpiais) keičiant vaiko gyvenamąją vietą tai su vienu tėvu, tai su kitu.

Pasitaiko ir drąsesnių teisėjų, kurie įstatyme neįžvelgia jokio prieštaravimo ir, esant tėvų sutarimui, tvirtina jų sudarytas sutartis, kuriomis jie susitaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su jais abiem, būtent tokią formuluotę ir įtvirtinant teismo sprendimu.

Nors tenka apgailestauti, kad Civilinis kodeksas nenumato galimybės teismui vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su abiem tėvais esant ginčui tarp jų, tačiau tikėtina, kad skleidžiant informaciją apie išimtinius teismų sprendimus, kuriais yra įtvirtinama tokia praktika nesant ginčo elemento, augtų ir tėvų sąmoningumas neįtraukiant vaiko į jų tarpusavio ginčus.

Svarbu: Aukščiau pateiktoje informacijoje yra pateikti advokato Karolio Rugio komentarai, pagrįsti teisės aktų ir teismų praktikos analize. Šis straipsnis negali būti laikomas asmenine ar oficialia teisine konsultacija, išvada.

tags: #teismas #psichologine #ekspertize #gyvenamosios #nustatymo