Šiame straipsnyje aptarsime teismo procesą, kai rangovas pateikia ieškinį daugiabučio bendrijai dėl nesumokėtos skolos už atliktus darbus. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (LR CK) ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais rangos sutartis ir vartotojų teisių apsaugą.

Rangos Sutarties Teisiniai Aspektai
Pagal LR CK 6.681 str. 1 dalį, vienas iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų statybos rangovui yra jo pareiga sutartus statybos darbus atlikti per sutartą terminą. Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (LR CK 6.189 straipsnis). Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga numatyta LR CK 6.691 str.o 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.
Kilus ginčui dėl sutarto termino praleidimo, šalis, teigianti, kad ji sutartyje nustatytą darbų perdavimo terminą pažeidė dėl kitos šalies kaltės, vadovaujantis rungimosi principu, privalo šią aplinkybę įrodyti. Sutartą terminą pažeidusiai šaliai kyla įstatyme ir sutartyje nustatyta atsakomybė už šį pažeidimą, t. y. pareiga atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, jei jos sutartos sutartyje.
Dėl to šalies, tinkamai vykdančios sutartį, interesas yra turėti patikimus įrodymus, patvirtinančius, kad kliūtys atlikti darbus laiku kilo ne dėl jos kaltės, taip pat kad ji, bendradarbiaudama su kita šalimi, ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama šias kliūtis pašalinti. Pagal LR CK 6.691 str., jei jis, tinkamai bendradarbiaudamas su Užsakovu, galėjo to išvengti.
Teismas akcentavo, kad toks Rangovo kreipimasis yra reikšmingas, nes, neturėdamos reikiamos informacijos, šalys tas pačias aplinkybes ir jų reikšmę sutarties vykdymui gali vertinti skirtingai. Teismas nurodė, kad, esant Rangovo kreipimuisi, Užsakovui kyla pareiga imtis priemonių kliūtims pašalinti.
Nagrinėjamu atveju Rangovui pirmiau nurodyto kreipimosi nepateikus, Užsakovas, neinformuotas apie atsiradusias kliūtis, trukdančias darbus baigti laiku, jų reikšmę, neįgijo pareigos imtis priemonių šioms kliūtims pašalinti, pvz., laistymo sistemos įrengimo darbus atlikti vėliau arba tartis su rangove dėl rašytinėje sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimo.
Daugiabučio Bendrijos Atsakomybė
Visi namai turi būti prižiūrimi, juos, t.y. Kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir... Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.
Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti... Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas. 4.83 straipsnis. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir...
Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams.
Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio...
Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai. Jeigu...
Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Patenkinti reikalavimą iš įkeisto daikto vertės kitam hipotekos kreditoriui. hipotekos sandorių pakeitimai.
Turto administravimą nustato antstolis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. pardavimo šio kodekso 6.402-6.410 straipsniuose nustatyta tvarka. kaip pardavėjas.
Vartojimo Rangos Sutartis
Tik 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau - CK) be pagrindinių rangos nuostatų, buvo įtvirtinta ir nauja rangos sutarties rūšis t.y. vartojimo ranga. Pažymėtina, kad vartojimo sutartis taip pat yra gana nauja sutarties rūšis Lietuvos teisinėje sistemoje. Ji nebuvo žinoma 1964 m. redakcijos CK, o jos atsiradimas siejamas su naujuoju LR CK.
Pabrėžtina, jog vartojimo sutartys turi tik joms būdingų bruožų, t.y. jose yra nustatytas silpnesniosios šalies - vartotojo gynimas. Todėl ir jo teisės apsauga yra reguliuojama ne tik privatinės teisės (t.y. CK), bet ir viešosios teisės (pvz.: Vartotojų teisių apsaugos įstatymo) normomis. Reikia paminėti, jog tam tikros atskiros taisyklės, susijusios su vartojimo teisiniais santykiais, yra nustatytos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normose.
Kai kurios vartojimo rangos sutartys priskiriamos viešosioms sutartims, atsižvelgiant į tai ar sutartis atitinka viešosios sutarties požymius, t.y. ar jo veikla kontroliuojama valstybės reguliuojant paslaugų kainas bei kitas sutarties sąlygas. Siekiant atskleisti vartojimo rangos sutarties sampratą pirmiausia reikėtų apibrėžti kaip yra suprantama pati sutartis.
Antai CK 6.154 str. nurodyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Vartojimo sutarties sąvoka pateikta CK 1.39 str. Jame nurodyta, jog vartojimo sutartimi laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių arba paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo profesija, verslu nesusijusiu tikslu, t.y. asmeniniams vartotojo poreikiams tenkinti.
Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1d.).
Vartojimo rangos sutartimi rangovas, vertimasis tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.
Nurodyta samprata atskleidžia vartojimo rangos teisinį charakteristiką, t.y. aptariama sutartis yra konsensualinė (rangovo bei užsakovo teisės ir pareigos atsiranda nuo jų susitarimo momento), atlygintinė (užsakovas turi sumokėti už rangovo atliktus darbus), dvišalė (pvz.: užsakovo pareigą priimti atliktą darbą atitinka rangovo pareiga jį perduoti).
Pagal bendrąją taisyklę ji nėra būtinas sutarties galiojimo elementas, nes tam, kad sutartis galiotų, pakanka veiksnis šalis susitarimo dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.159 str., 6.181 str. 1 d.). Darytina išvada, kad vartojimo rangos sutartys gali būti sudaromos tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek paprasta rašytine forma, išskyrus tuos atvejus, kai privalomą rašytinę formą nustato įstatymas. Praktikoje šalys paprastai pasirenka vienokią ar kitokią vartojimo rangos sutarties formą priklausomai nuo atliekamiems darbs pobūdžio, darbs atlikimo laikotarpio, darbs kainos ar apimties.
Šalys Vartojimo Rangos Sutartyje
Bendra taisyklė, jog rangos sutarties šalimis, rangovu ir užsakovu, gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas, t.y. tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Tačiau vartojimo rangos sutarties šalys pasižymi tam tikra specifika. Šios sutarties šalimis gali būti ne visi teisinių santykių subjektai ar dalyviai. Tokia sutartis gali būti sudaryta tik tarp vartotojo ir rangovo.
JAV prezidentas Džonas Kenedis 1962 m. kovo mėnesio 15 d. deklaracijoje nurodė: "Vartotojai pagal apibrėžimą - tai mes visi".
Šiam vartojimo rangos teisiniam santykiui tenkina savo asmeninius poreikius, nesusijusius su verslu ar profesine veikla. Tačiau jų galima išvesti iš atitinkams CK normų, pvz., iš CK 6.350 str. 1 dalies, 6.672 str. 1 dalies išplaukia, kad vartotojas yra fizinis asmuo, sudarantis sutartis su jo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu t.y. tenkinti asmeninius, šeimos, nams ūkio poreikius.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme vartotojo sąvoka pateikiama tiesiogiai 2 str. 1 dalyje: "tai fizinis asmuo, kuris pareiškia norą pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą su verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. tenkinti vartotojo asmeninius, šeimos, nams ūkio poreikius".
Vokietijoje vartotojo sąvoka apibrėžta BGB 13 str. - vartotojas yra kiekvienas fizinis asmuo, sudarantis sandorį, nepriklausantį jo verslo ar savarankiaškai profesinei veiklai. Lenkijoje - tai asmuo, sudarantis sutartis su įmone, turintis tikslą, tiesiogiai nesusietą su jo ūkine veikla; Austrijoje - vartotojas tas, kuris nepatenka į įmonės, kurios sandoris priklauso jos verslo vieneto veiklai, kategoriją.
Jei fizinis asmuo veikia turėdamas ir profesinės veiklos vykdymo, ir asmeninio pobūdžio tikslus, vartotojo teisių apsauga netaikoma. Kita vartojimo rangos sutarties šalis yra rangovas. Juo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris veikia su verslu ar su profesija susijusiu tikslu. Taigi asmuo, parduodantis paslaugas vartotojui siekia ne asmeninės, o komercinės (profesinės) naudos, t.y. turi tikslą gauti pelną.
Trumpai tariant, rangovas - tai verslininkas. CK 2.4. str. įsiantis ūkine - komercine veikla. Nesąžiningos sąlygos 2 str. šiuo atveju atstovauja verslui, užsiėmimui ar profesijai, nesvarbu ar tai būtų viešoji ar privati nuosavybė.
Turint omenyje vartojimo rangos sutartį, ūkinę komercinę veiklą būtų galima apibrėžti kaip nuolatinę savarankiašką, t.y. savo rizika plėtojamą, asmens veiklą siekiant pelno, susijusią su paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą.
Nuolatinis pobūdis, tęstinumas. Savarankiaškumas. Atlygintinumas. Tai veikla, kuria siekiama gauti pelno. CK 6.676 str. šiuo įvardinti požymiai būdingi ir profesinei veiklai, t.y. teikimui tam tikrs profesinis paslaugs, kurias turi teisę teikti tik s...

Teismų Praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) 2003 m. gegužės 12 d. Šio namo gyventojai turi būti laikomi vartotojais. Šis namų savininkų bendrijos įstatymo 3 str. 1 dalį bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį būtų savininkai įgyvendina savo prievolines bei daiktines teises.
Įgijamas sutartis tiekiamo vandens vartotojas yra ne bendrija, o būtų savininkai, t.y. fiziniai asmenys. Vadinasi, sutarties objekto - vandens - vartotojai yra fiziniai asmenys, o ne bendrija. LAT nutartyje pažymėjo, kad vartojimo sutarties požymis įtvirtinimas CK 1.39 str. 1 d. reiškia, kad teisiškai įvertinant sutartį svarbu nustatyti koks asmuo, t.y. fizinis ar juridinis, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą.
Europos Teisingumo Teismas ne vienoje byloje yra pabrėžęs silpnesnės šalies apsaugos principą. Šis teisėje esmė yra ta, kad mažiau patyrusi ir ekonomiškai silpnesnė šalis būtų apsaugota nuo ekonomiškai stipresnės ir labiau patyrusios šalies. Šiais, formaliais požymiais, laikantis išankstinės nuostatos, kad tam tikromis aplinkybėmis visi asmenys yra silpnesnė šalis.