Nuosavybės teisė daugelio mokslininkų yra pripažįstama viena svarbiausių žmogaus teisių. Neretai ji sąlygoja kitas svarbias asmens teises, tokias kaip teisė į orumą, teisė į gyvybę, sveikatą, mokslą ir kt. turėjimą. Šis nuosavybės institutas ilgainiui tapo vienu pagrindinių demokratinės valstybės požymių. Lietuvoje 1990 metais, atgavus nepriklausomybę, buvo atkurta privati nuosavybė.
Siekiant greitumo ir paprastumo, juose sklypo ribos buvo nustatomos tik apytikriai, todėl buvo pasitelkti tarpiniai, greitesni teisės aktų tvarkymo variantai. Žemės sklypų matavimo srityje taip atsirado preliminarūs žemės sklypų matavimai. Vėliau, atliekant žymiai tikslesnius matavimus, gretimų žemės sklypų ribos nesutapdavo. Iki to laiko, kai išaiškėdavo netikslumai, žmonės naudodavosi sklypais pagal nustatytas pirmines žemės sklypų ribas.
Šiame darbe bus stengiamasi išsiaiškinti galimybę žemės sklypo ribas nustatyti pagal faktinį valdymą, kai pagal dokumentus jos nėra tikslios. Jeigu ašalis sąžiningumas, būtų galima ribas nustatyti pagal faktinį valdymą. Šis straipsnis analizuoja įstatymus ir esamą teisinę praktiką, išnagrinėja galimybę žemės sklypo ribas, kai jos pagal matavimo dokumentus nėra tikslios, nustatyti pagal faktinį valdymą.
Įdomūs požiūriai rasti ir Ispanijos, Didžiosios Britanijos literatūroje. Kadangi valdymas ir nuosavybės teisė į žemę yra labai sena teisės ašaka, daug informacijos suteikia ir teisės istorijos analizė. Tai pasakytina apie Senovės Romą, kurioje teisė buvo labai išvystyta. Magistrinio darbo temos klausimu gausesnė ir užsienio teismų praktika. Daugelyje vakarų ašalis žemės sklypų ribų nustatymas pagal faktinį valdymą yra ne naujas reiškinys. Tuo tarpu Lietuvoje yra nedaug teismų sprendimų, kuriuose būtų pasisakoma ašia tema.
Darbe bus naudojami lyginamosios analizės, lyginamosios teisėtyros, sisteminis, istorinis, analitinis, lingvistinis, semantinis, aprašomasis ir loginis metodai. Kalbant apie kiekvieną teisės normą, labai svarbu išsiaiškinti toje srityje vartojamas sąvokas. Taip analizė tampa tikslesnė, konkretesnė, lieka mažiau vietos dviprasmybėms ir nesusipratimams. Tai labai svarbu ir taikant įstatymus kasdienybėje, nes būtent sąvokos leidžia suprasti, kas patenka į tos teisinės normos reguliavimo lauką. Šioje darbo dalyje bus bandoma išsiaiškinti žemės sklypo ribos sąvoka.
Žemės sklypo ribos sąvoka
Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateikiamos kelios žodžio žemės reikšmės: planeta kurioje mes gyvename minkštas planetos paviršinis sluoksnis: tą sluoksnį sudaranti medžiaga ariamas paviršius sausuma šalis, kraštas dirva dirbamas bei naudojamas paviršiaus plotas dugnas. Nors tai natūraliai siejasi ir su kitomis žodyno pateiktomis reikšmėmis. Tai sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir kūkinėmis charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miškų kūkyje ir teritorinė bazė kitoms kūkio ašakoms plėtoti, gyvenamasis vietovis, infrastruktūros sistemos elementams iaždėstyti.
Matyti, kad įstatymuose ir Lietuvos teisinėje literatūroje žemės sąvoka beveik nesiskiria nuo bendrinėje kalboje vartojamos sąvokos. Galbūt dėl to ašiam terminui nėra skiriama daug dėmesio. Apibrėžimus randame tik keliuose ašaltiniuose. Užsienio literatūra ašiuo atžvilgiu yra kiek detalesnė. Coke (1552-1634) yra pasakęs: "Žemė teisine prasme suvokiama kaip paviršius, dirva, žemės planeta ir t. t., prie to galima būtų priskirti ir pievas, ganyklas, girias, durpynus, vandenis, pelkes, dygliakrūmius ir dykynes".
Pastarojoje taikoma prezumpcija, kad žemės sklypo savininkui priklauso viskas kas yra ant žemės. O pati žemės sąvoka teisės daikts neapima LR civiliniame kodekso 4.40 str. Šia galėtume pereiti prie žemės sklypo sąvokos analizės. Jau minėtame "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" žodis sklypas apibrėžiamas kaip: žemės gabalas. Iš pastarsis ašaltinis matyti, kad Lietuvos įstatymuose teikiama didelę reikšmę žemės sklypo registravimui. Taip pat minimos "nustatytos" žemės sklypo ribos. Šiau nedetalizuojam kaip tos ribos turėtų būti nustatomos.
Šios žemės sklypo ribos sąvokos. Tai: "riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiaikai pažymėta žemės sklypo plane". Nors pastarasis sąvokos apibrėžimas yra nurodytas kaip vartojamas LR Žemės įstatymas, jis leidžia įstatymo analogijos principu daryti numanomas išvadas ir apie kituose įstatymuose vartojamą ašią sąvoką.
Žemės sklypo ribų nustatymui yra pirmiausia labai svarbu suprasti ką reiškia ta sąvoka. Svarbiausias teisės aktas nagrinėjamam darbui yra LR Civilinis kodeksas, kuris tiksliausiai pasisako šiuo klausimu. Reikėtų paminėti CK 4.45 str. Jei žemės sklypo ribos ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
Šis aktas labai svarbus šiam darbui, jis pasisako pradžioje išsikeltu teisiniu klausimu. Jei žemės sklypo ribos ir kai jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, jas nustato teismas, tarp kitų kriterijų atsižvelgdamas dar ir į faktiškai valdomą sklypą. Tokia norma suteikia faktiniam sklypo valdymui daug reikšmės.
Matyti, kad minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretimų sklypų savininkų, dėl žemės ribų. Tai suprantama, nes civiliniuose santykiuose šalims sutariant dėl teisinio objekto, į tai įstatymai nesikiša, nebent šalys susitarimai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Vadinasi kai sklypų savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribų jos gali būti nustatomos pagal šalių susitarimą. Svarbu, kad būtų abiejų savininkų sutikimas ir nebūtų prieštaravimų konkretiems įstatymams. Dėmesys skiriamas CK 4.45 straipsnyje pavartotai "kitų įrodymų" sąvokai.
Konsultacijoje aiškinant "kitų įrodymų" nustatant žemės sklypo ribas sąvoką, pasitelkiami bendrieji teisminio proceso dėsniai: kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Žemės sklypo ribas reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai.
Taip pat sakoma, kad kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys, riba nustatoma jo viduriu. Panašios nuostatos matyti ir kituose LR poįstatyminiuose aktuose. "Žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklėse" pasakyta, kad "Žemės sklypo riba prie upelis ir griovis, nepriskirtų valstybiniam vandens fondui, nustatoma upelio ar griovio viduriu." Tai rodo, jog žemės sklypo ribos įstatymuose ne visada reglamentuojamos formaliai pagal dokumentus, kad šiame klausime labai svarbus ir praktiškumo, patogumo kriterijus.
Matyti, kad teisės aktai nurodo pakeisti žemės sklypo ribas atitinkamai pagal gamtinę, fizikinę situaciją natūroje. Toks reglamentavimas iš dalies yra patogesnis žemės sklypų savininkams, matininkams, ir kitiems šioje srityje dirbantiems specialistams. Tikslumas - tai griežtumas. Smulkiai, detaliai atitinkantis tikrovę, tikrąją padėtį.
Lietuvos administracinis suskirstymas
Žemės sklypo ribos netikslumas
Kiekvieną sąvoką suprasti ir apibrėžti padeda lingvistinė, semantinė vartojamų žodžių analizė. Jei jų gerai nežinant gali kilti sunkumų taikant ar aiškinant teisę. Šiame darbe vartojamai sąvokai tikslus, būtų artimiausia 1, 2 ir 3 reikšmės. Pastarosios labiausiai atitinka nagrinėjamos sferos specifiką ir niuansus.
Išsiaiškinus žemės sklypo ribos sąvoką, galime pereiti prie įstatymų, kurie reglamentuoja sklypo ribos nustatymą. Žemės sklypo ribų nustatymui yra pirmiausia labai svarbu suprasti ką reiškia ta sąvoka. Taip pat nemažiau naudinga ir žinoti teisės aktus, bei mokslinę doktriną, kuri yra šia tema.
Teismo praktika ir ginčų sprendimas
Jei kyla ginčų dėl sodo sklypo ribų, bendraturčiai gali kreiptis į teismą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
Teismas gali nustatyti žemės sklypo ribas pagal pateiktus dokumentus, pavyzdžiui, žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Taip pat teismas gali įpareigoti atsakovą atlaisvinti dalį žemės sklypo, jei nustatoma, kad jo statiniai pažeidžia sklypo ribas.
Jei bendrasavininkas nesutinka su naudojimosi tvarka, galima kreiptis į teismą. Teismas gali nustatyti naudojimosi tvarką, atsižvelgdamas į bendraturčių interesus ir įstatymų reikalavimus.
Svarbu pažymėti, kad naudojimosi tvarkos sutartis gali būti sudaryta raštu ir patvirtinta bendraturčių parašais. Notarinė registracija neprivaloma ir į teismą dėl patvirtinimo kreiptis nereikia.
Šiame straipsnyje aptarėme sodo sklypo ribų nustatymo teismo tvarka klausimus, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir teismų praktika. Svarbu prisiminti, kad ginčų atveju būtina kreiptis į teismą, kuris, įvertinęs visus įrodymus, nustatys teisingas sklypo ribas.
Civilinė byla dėl žemės sklypo ribų nustatymo, be pagrindo įgyto turto ir nepagrįsto praturtėjimo
Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Atlikus kontrolinius žemės sklypo matavimus ir geodezinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovė naudojasi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi. Toje žemės sklypo dalyje yra stendas su reklama.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre.
Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos.
Iš teismo nustatytų ir vertintų faktinių aplinkybių matyti, kad galutinės ieškovams ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų ribos nėra nustatytos, jos nėra aiškios (tikslios). Vien tai, kad preliminarūs žemės sklypų planai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo. Galutinės nekilnojamojo turto objektų ribos nustatomos kadastriniais matavimais. Žemės sklypų kadastriniai matavimai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Iš to galima daryti išvadą, kad nėra aišku, kieno žemės sklype šiuo metu yra reklaminis stendas.
Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.
Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą. Pagal šio straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas; pagal 2 dalį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Kaip minėta, atsakovė, turėdama teisę laisvai sudaryti sutartis, šia teise pasinaudojo. Pats žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo faktas ieškovams nuostolių nesukėlė. Todėl negalima teigti, kad atsakovė, išnuomodama žemės sklypo dalį, buvo nesąžininga.
Kaip matininkas nustato jūsų nuosavybės ribas
Žemės sklypo ribos