Teismingumo Nustatymas Bylos Dėl Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymo

Nagrinėjant bylas, susijusias su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, kai vienas iš tėvų gyvena užsienyje, svarbu tinkamai nustatyti teismingumą, remiantis Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (CPK). Šiame straipsnyje aptarsime esminius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant teismingumą tokiose bylose.

Bylos Su Tarptautiniu Elementu

Bylos su tarptautiniu elementu reikalauja atidaus kiekvieno reikalavimo teismingumo įvertinimo pagal ES teisės aktus. Pavyzdžiui, reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (reglamentas „Briuselis II bis“) nustatytomis taisyklėmis. Tuo tarpu, reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo sprendžiami remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 (Išlaikymo reglamentas) nustatytomis taisyklėmis.

Šeimos bylose su užsienio elementu, vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų neteismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nereiškia kitų tuo pačiu ieškiniu reiškiamų reikalavimų neteismingumo, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte būtų nurodyta kitaip.

Reglamento „Briuselis II bis“ Taikymas

Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų. Pagal jį, valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Be to, reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10, 12 ir 13 straipsniuose įtvirtinti specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remdamasis teismas turi teisę nagrinėti tokius reikalavimus net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą esant toje valstybėje narėje.

Aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui nagrinėti pareikštus reikalavimus pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 ir 12 straipsnius, privalo egzistuoti bylos iškėlimo teisme momentu, kaip jis suprantamas pagal reglamento 16 straipsnį. Lietuvos Respublikos teismui nustatant bylos iškėlimo teisme momentą reglamento „Briuselis II bis“ 16 straipsnio prasme ir vertinant, ar tuo momentu egzistavo jurisdikcijos sąlygos pagal reglamento 8 arba 12 straipsnius, šis momentas sietinas su ieškinio pateikimo teismui data.

Jurisdikcijos Prorogacija

Jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas:

• Vaiko esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis.
• Aplinkybę, kad teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys ir tos valstybės narės teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus.

Teismo Veiksmai Nustatant Teismingumą

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, todėl ieškinys dėl tėvų pareigų Lietuvos Respublikos teismams yra neteismingas pagal „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalį, turėtų patikrinti, ar iš ieškinio turinio ir (ar) kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams remiantis kitais reglamente nustatytais jurisdikcijos pagrindais, ir tik padaręs neigiamą išvadą šiuo klausimu - spręsti, ar atitinkamu klausimu jurisdikciją turi kitos valstybės narės teismas (reglamento „Briuselis II bis“ 17 straipsnis).

Tais atvejais, kai pareikštas ieškinys yra susijęs su tarptautiniu elementu, jo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, nustatęs, kad iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nurodyti ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo.

Jei ieškovas teismo nustatytu terminu pateikia atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba nurodo įrodymus, kurių negali pateikti dėl objektyvių priežasčių, teismas priima ieškinį. Atsisakymas priimti Lietuvos Respublikos teismams neteismingą ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), prieš tai nepritaikius trūkumų šalinimo instituto, taikomas tais atvejais, kai teismui iš pateikto ieškinio turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad reikalavimo dėl išlaikymo ir (ar) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas nėra neatsiejamas nuo reikalavimo dėl tėvų pareigų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) teismingumo.

Teismingumo Nustatymo Žingsniai

Štai kokius veiksmus reikia atlikti nustatant teismingumą bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos:

1. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
2. Įvertinti, ar yra jurisdikcijos prorogacijos sąlygos.
3. Jei trūksta įrodymų, taikyti trūkumų šalinimo institutą.

Tikslu atgrasinti tėvus nuo vaikų grobimo tarp valstybių narių, Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnis užtikrina, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (toliau - kilmės valstybė narė), teismai išliktų teismingi priimti sprendimą nagrinėjant bylą iš esmės ir po pagrobimo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje, o pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas šio reglamento 10 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.). Tam, kad jurisdikcija pereitų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo (šiuo atveju - Lietuvos) valstybei, į kurią vaikas atvežtas (šiuo atveju - Vokietija), būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) vaikas turi įgyti nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje ir 2) išvežimui ar negrąžinimui turi pritarti kitas globos teises turintis asmuo arba vaikas, pragyvenęs naujoje valstybėje bent vienerius metus, prie jos prisitaikė ir kartu yra bent viena iš nustatytų alternatyvių keturių sąlygų.

Taigi, vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimo valstybėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai atvežtas, faktas nėra pakankamas jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl tėvų pareigų perėjimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.). Taigi vien vaiko buvimo užsienio valstybėje faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atitinkamos valstybės teismui priskiriama jurisdikcija nagrinėti tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.

Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas Lietuvoje

Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas teisme, jei tarp tėvų yra ginčas dėl to, su kuriuo iš tėvų turi gyventi nepilnametis. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas skyrybų atveju, priimant sprendimą dėl separacijos, pripažįstant santuoką negaliojančia yra privalomas taip pat, kaip ir išlaikymo vaikui nustatymas. Pageidaujant, teisme galima nustatyti ir bendravimo su vaiku tvarką, tėvams išsituokus. Galima kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reiškiant savarankišką reikalavimą - tik nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (paprastai kartu prašoma priteisti alimentus).

Ieškinys Teismui

Teismui teikiamas ieškinys, kuris apmokestinamas kaip neturtinis reikalavimas sutinkamai su CPK 80 str. 1 d. 2 p. Su kuriuo iš tėvų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta sprendžia teismas, atsižvelgdamas prioritetiškai į vaiko interesus - motina ir tėvas turi pagrįsti, kodėl vaiko interesus labiau atitiktų gyvenimas su juo ar su ja. Atsižvelgiama į turimą gyvenamąjį būstą, pajamas, asmens savybes, sveikatos stovį, ryšį su vaiku, vaiko norus, vaiko ryšį su kitais broliais, seserimis, kiekvieno iš tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, santykį su kitu tėvo ar motinos sutuoktiniu ar sugyventiniu ir kt. Nagrinėdamas šias bylas teismas laikosi aktyvios pozicijos.

Reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą yra neatsiejamas su reikalavimu nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Logiška, nes vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kitas - tėvas ar motina - nepraranda teisių ir pareigų susijusių su vaiko auklėjimu.

tags: #teismingumas #del #gyvenamosios #vietos #nustatymo