Magistro darbo aktualumas slypi tame, kad nepaisant tarptautinio bendradarbiavimo svarbos, teismingumo nustatymo klausimams vis dar skiriama nepakankamai dėmesio. Teisingai neišsprendus teismingumo kolizijų, susiduriama su sunkumais siekiant užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje. Kartu tai yra didžiulė grėsmė asmens teisių apsaugai - nepripažintas užsienio teismo sprendimas negali būti vykdomas.
Magistro darbo objektas yra su užsienio (tarptautiniu) elementu susijusios teismingumo normų kolizijos sąlygojamos problemos. Tyrimo objektas neapima šeimos, paveldėjimo, bankroto, ypatingosios teisenos bylų bei bylų, kuriose atsakovams yra taikomas diplomatinis imunitetas, teismingumo reguliavimo analizės. Darbe taip pat nenagrinėjama valstybės imuniteto problema.
Darbe naudojami lyginamasis, lingvistinis, loginis-analitinis, sisteminės analizės ir anketinės paklausos metodai. Lyginamasis metodas taikytas nagrinėjant valstybių nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, atskleidžiant šių aktų skirtumus ir bendrumus. Lingvistinis metodas buvo naudojamas siekiant išsiaiškinti tam tikrų terminų pažodinę reikšmę. Loginis-analitinis metodas kartu su sisteminės analizės metodu buvo taikomas atskleidžiant teisės normų turinį, analizuojant problemas bei formuluojant išvadas.
Magistro darbo reikšmė yra atskleisti su užsienio (tarptautiniu) elementu susijusias teisines problemas, teisinio reglamentavimo trūkumus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, ir tuo galėtų prisidėti prie teisės aktų tobulinimo. Be to, darbas gali padėti fiziniams ir juridiniams asmenims numatyti, su kokiomis problemomis rizikuojama susidurti, užmezgus santykius su asmenimis iš kitų valstybių, ir galbūt pamodeliuoti savo elgseną taip, kad jų išvengti.
Atsižvelgiant į išvardintus uždavinius ir tikslus, darbą sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados bei pasiklymai. Pradžioje pristatoma teismingumo tarptautiniame civiliniame procese samprata ir šio instituto reikšmė. Taip pat aptariami teismingumo nustatymo kriterijai bei teismingumo taisyklės. Paskutiniame skyriuje analizuojamos su užsienio (tarptautiniu) elementu susijusios, esamo teismingumo reguliavimo iššaukiamos problemos nepagrįsta (exorbitant) jurisdikcija, lygiagretus bylinėjimasis, ir forum shopping.
Teismingumas tarptautiniame civiliniame procese
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK) 5 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau galimybė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių dar nelemia jų įgyvendinimo. Norint realiai apginti savo teises ar laisves visų pirma reikia kreiptis į tinkamą teismą, t.y. į teismą, kuris būtų kompetentingas nagrinėti bylą. Tokį teismą nurodo tam tikros civilinio proceso taisyklės, kurių visuma vadinama teismingumo institutu. Teismingumas atriboja konkretaus teismo jurisdikcinę kompetenciją nuo kitų teismų, t.y. paskirsto teismų kompetenciją teismų sistemos viduje.
Tačiau kai byla yra susijusi su tarptautiniu elementu (tarptautinį elementą gali lemti teisinio santykio objektas, subjektas, juridinio fakto, dėl kurio atsirado, pasikeitė ar baigėsi teisinis santykis, įvykimas užsienio valstybėje, taip pat aplinkybė, kad kai kuriuos procesinius veiksmus gali tekti atlikti užsienio valstybėje, teismo ar arbitražo sprendimas, kurio prašoma įvykdyti, yra priimtas užsienio valstybėje ir kt.), viskas tampa gerokai sudėtingiau. Nėra visoms pasaulio valstybėms vieningų taisyklių, kurios reguliuotų bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu paskirstymo tvarką teismams. Kiekviena valstybė ar jų grupė turi savas teismų kompetencijos nustatymo taisykles, kurios neretai būna labai skirtingos ir net prieštaringos. Tokios bylos su užsienio (tarptautiniu) elementu, gali pareikalauti daug laiko bei pastangų, o proceso šalims dar ir nemažai kainuoti. Atlikto Lietuvos teisėjų nuomonės tyrimo rezultatai tai tik patvirtina.
Pasak teisėjų, sudėtingiausia yra išspręsti šaltinių kolizijas, surasti reguliuojantį klausimą šaltinį. Tai yra sudėtingiausia, nes reglamentavimo taisyklės yra sudėtingos ir painios, šaltinių vertimas būna netikslus, yra daug prieštaravimų teisės aktuose. Net 38 % teisėjų atsakė, kad tai sudėtingiausia, nes užima labai daug laiko. Dar keli paminėjo, kad tai yra sudėtinga, nes trūksta teismų praktikos, be to, nežinoma kitos valstybės įstatymo leidėjo valia arba šaltinis yra sunkiai pritaikomas Lietuvos sąlygomis.
Byloms su užsienio (tarptautiniu) elementu naudojamas terminas nacionalinis teismingumas . Specialiojoje literatūroje naudojami ir teismų jurisdikcijos bei tarptautinės jurisdikcijos terminai. Tarptautinėje praktikoje (pavyzdžiui, konvencijose, ES teisės aktuose) taip pat naudojamas jurisdikcijos terminas. Civilinės teisės sistemos valstybėse teismų jurisdikcija paprastai yra suvokiama kaip teismingumo sinonimas.
Teisės teorijoje yra skiriamos dvi tarptautinės jurisdikcijos rūšys: tiesioginė tarptautinė jurisdikcija ir netiesioginė tarptautinė jurisdikcija. Tiesioginė tarptautinė jurisdikcija arba teismingumas (jurisdikcija) tarptautiniame civiliniame procese kaip ir teismingumas nacionaliniame civiliniame procese yra jurisdikcinės kompetencijos tarp teismų paskirstymas. Tačiau šiuo atveju jurisdikcinė kompetencija, visų pirma, yra paskirstoma tarp skirtingų valstybių teismų ir tik paskui bylos paskirstomos atitinkamos valstybės teismų sistemos viduje. Šios valstybės civilinio proceso teisės teismingumo taisykles ieškinys paduodamas tinkamam teismui.
Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 28 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautines privatinės teisės normas 12 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad teismas ex officio privalo tikrinti, ar byla jam yra teisminga. `i nuostata atkartota ir 2002 m. LR CPK 782 straipsnyje. Be to, teismas sprendime turi nurodyti motyvus ir atitinkamas teisės normas, kuriomis vadovaujantis byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, buvo pripažinta teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Jei byla Lietuvos Respublikos teismams yra neteisminga, teismas, į kurį kreiptasi su ieškiniu, turi atsisakyti jį priimti, o jei byla jau iškelta, turi palikti ieškinį nenagrinėtą ir pasiklyti ieškovui kreiptis į užsienio valstybės teismą.
Netiesioginės jurisdikcijos esmė yra tiesioginės jurisdikcijos tikrinimas. Tiesioginė jurisdikcija tikrinama užsienio valstybės teismų sprendimų pripažinimo procedūros metu. Kaip žinome, priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią ir sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik jį priėmusio teismo valstybėje. Kad teismo sprendimas galiotų ir sukeltų teisinius padarinius ir užsienio valstybėje, atitinkamos užsienio valstybės teismas turi jį pripažinti, t.y. suteikti jam tokią pat teisinę galią kaip ir savo sprendimui. Spręsdamas, ar pripažinti užsienio teismo priimtą sprendimą, teismas negali iš naujo nagrinėti bylos, aiškintis, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Didinti valstybių pasitikėjimą viena kitos teismais ir teisine sistema bei greitinti užsienio teismų sprendimų pripažinimą padeda įvairios tarptautinės teisinio bendradarbiavimo sutartys tarp valstybių. Susitardamos valstybės ne tik nustato supaprastintą sprendimų pripažinimo tvarką, susitaria dėl nacionalinių teismų kompetencijos, bet ir parodo pagarbą bei pasitikėjimą viena kitos teismų sprendimais.
Teismingumas yra reikšminga teisės kreiptis į teimą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga, tiesiogiai lemianti teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo sėkmę užsienio valstybėje. Taigi teismingumas tarptautiniame civiliniame procese yra jurisdikcinės kompetencijos tarp skirtingų valstybių teismų paskirstymas. Tam, kad būtų apgintos pažeistos teisės ir teisėti interesai, pravartu žinoti, koks teismas yra kompetentingas nagrinėti ją, ar yra toks teismas, kuris turi išimtinę jurisdikciją tam atvejui ir t.t.
Remiantis tais kriterijais galima išskirti teismingumo nustatymo sistemas. Lotyniškosios sistemos atstovės yra Prancūzija ir visos kitos šalys, perėmusios 1804 metų Napoleono kodeksą ir 1806 metų Prancūzijos civilinio proceso kodeksą (Belgija, Olandija, Ispanija, Portugalija ir t.t.). Šios sistemos pagrindus, yra pilietybės kriterijus. Jis atsirado XIX amžiuje stiprėjant tautinės valstybės idėjoms. Visų pirma, jis buvo naudojamas asmens civiliniam teisiniam statusui nustatyti.
Kita sistema, ko gero, yra pati skaitlingiausia. Jos atstovėmis yra Vokietija, Austrija, Šveicarija, Rusija ir daugelis kitų kontinentinės Europos šalis, taip pat Japonija. Šioje sistemoje vadovaujamasi atsakovo gyvenamosios vietos kriterijumi (actor sequitur forum rei).
Pagrindiniai teismingumo nustatymo kriterijai:
- Atsakovo gyvenamoji vieta
- Turto buvimo vieta
- Sutarties sudarymo vieta
- Žalos padarymo vieta
- Pilietybė
Teismingumas pagal turto buvimo vietą
Teismingumas pagal turto buvimo vietą (forum rei sitae) yra vienas iš tradicinių jurisdikcijos pagrindų, ypač svarbus bylose dėl nuosavybės teisių, daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą ar kitų ginčų, susijusių su turtu. Šis principas grindžiamas tuo, kad teismas, esantis turto buvimo vietoje, geriausiai gali užtikrinti teisingą ir efektyvų ginčo išsprendimą, nes jis turi galimybę tiesiogiai kontroliuoti turtą, atlikti apžiūras, paskirti ekspertizes ir priimti sprendimus, kurie yra realiai įgyvendinami.
Teismingumą pagal turto buvimo vietą reglamentuoja:
- Nacionaliniai civilinio proceso kodeksai
- Tarptautinės sutartys (pvz., Briuselio I reglamentas, Lugano konvencija)
- Europos Sąjungos teisės aktai
Teismingumas pagal turto buvimo vietą yra ypač aktualus, kai ginčas susijęs su nekilnojamuoju turtu, esančiu užsienio valstybėje. Tokiais atvejais, valstybės, kurioje yra turtas, teismai dažnai turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti ginčus dėl nuosavybės teisių, daiktinių teisių ar kitų teisių į tą turtą.
Tačiau teismingumas pagal turto buvimo vietą gali sukelti ir tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, jei asmuo turi turto keliose valstybėse, gali kilti klausimas, kuris teismas yra kompetentingas nagrinėti ginčą dėl viso turto. Taip pat gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimą, jei turtas yra užsienio valstybėje, kurioje teismo sprendimas nėra pripažįstamas ar vykdomas.
Sprendžiant teismingumo klausimus pagal turto buvimo vietą, svarbu atsižvelgti į:
- Turto pobūdį (kilnojamasis ar nekilnojamasis)
- Turto buvimo vietą
- Ginčo pobūdį (nuosavybės teisės, daiktinės teisės, paveldėjimas ir kt.)
- Nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus
Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, galima nustatyti, kuris teismas yra kompetentingas nagrinėti ginčą ir užtikrinti teisingą bei efektyvų ginčo išsprendimą.
LR CPK 31 straipsnis nustato specialųjį teismingumą pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą:
Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, dėl nekilnojamojo daikto arešto panaikinimo paduodami pagal daikto buvimo vietą.
Ši taisyklė reiškia, kad ginčai dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, turi būti nagrinėjami Lietuvos teismuose, nepriklausomai nuo šalių gyvenamosios vietos ar pilietybės.
Apibendrinant, teismingumas pagal turto buvimo vietą yra svarbus jurisdikcijos pagrindas, leidžiantis užtikrinti teisingą ir efektyvų ginčų, susijusių su turtu, išsprendimą. Tačiau sprendžiant teismingumo klausimus, svarbu atsižvelgti į įvairius kriterijus ir nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad ginčas būtų nagrinėjamas kompetentingo teismo ir kad teismo sprendimas būtų realiai įgyvendinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (LR CPK) nuostatos, susijusios su teismingumu:
| Straipsnis | Nuostata |
|---|---|
| LR CPK 25 str. | Bendrasis teismingumas (pagal atsakovo gyvenamąją vietą) |
| LR CPK 26 str. | Teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą (tam tikrais atvejais) |
| LR CPK 27 str. | Išimtinis teismingumas (pvz., bylose dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą) |
| LR CPK 28 str. | Sutartinis teismingumas (šalys gali susitarti dėl teismo) |
| LR CPK 31 str. | Specialusis teismingumas pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą |
| LR CPK 782 str. | Teismo pareiga ex officio tikrinti teismingumą |
Teisingumo statula Vilniuje