Lietuvos teismai kasmet išnagrinėja daugybę bylų, tarp kurių - prašymai dėl leidimų išdavimo. Vienas iš tokių dažnų atvejų - prašymas leisti įkeisti turtą, ypač kai tai susiję su šeimos interesais ir nepilnamečiais vaikais. Šiame straipsnyje aptarsime, kada toks leidimas reikalingas, kaip jį gauti ir kokie aspektai yra svarbūs teismui priimant sprendimą.
Nuosavybės teisė nėra absoliuti. Konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais jai taikomi tam tikri ribojimai. Svarbus vaidmuo tenka teismui, siekiant apsaugoti nepilnamečių, neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų bei sutuoktinių teises.
Teismo apsauga pasireiškia teismo leidimais atlikti tą ar kitą veiksmą. Labai dažnai į teismą kreipiamasi dėl leidimo parduoti ar įkeisti turtą, kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų ar dėl disponavimo nepilnamečių turtu.
Kada Reikalingas Teismo Leidimas?
Teismas sprendžia, ar tam tikru atveju išduoti leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, nes taip valstybė siekia užtikrinti vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių, kitų asmenų teisių apsaugą. Teismas tikrina, ar veiksmai, kuriems atlikti būtinas teismo leidimas, nepažeis šių asmenų teisių. Nors galima priskaičiuoti beveik 30 atvejų, kai teismas svarsto leidimo išdavimo klausimus, tačiau dažniausiai tenka spręsti, ar leisti pirkti, parduoti, nuomoti šeimos turtą (šeimos gyvenamąją patalpą), sudaryti kitus šio turto sandorius tais atvejais, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Tokios bylos sudaro daugiau kaip 80 proc.
Įgyvendinant vaiko teisių apsaugą, įstatymas detaliai nustato atvejus, kai teismo leidimas reikalingas disponuojant nepilnamečio vaiko turtu.
Šeimos Turtas ir Teismo Leidimas
Įstatymai nustato, kad sutuoktiniams turint vaikų, sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti yra būtinas teismo leidimas. Jeigu šeimoje auga nepilnametis vaikas, teismo leidimas reikalingas ne visiems sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, o tik susijusiems su šeimos turtu.
Kas yra šeimos turtas?
Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti.
Taigi, jei turtas nėra šeimos turtas - nėra vienintelė gyvenamoji patalpa - su juo susijusiems sandoriams teismo leidimas nereikalingas.
Pavyzdys 1: šeima gyvena bute ir nori įkeisti kitą turimą gyvenamąją patalpą. Tokiu atveju, teismo leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą nereikės.
Pavyzdys 2: Šeima nori įkeisti žemės sklypą. Teismo leidimo šio nekilnojamojo turto įkeitimui nereikės.
Svarbu suprasti, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai reiškia, kad jeigu santuoka nenutraukta ir šeimos turtas, t. y. Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą.
Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. Šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas.
Teismo Leidimas Parduoti Butą
Tačiau šeimai nutarus parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ar apriboti nuosavybės teisę į turimą vienintelę šeimos gyvenamąją patalpą (butą ar namą), būtina gauti teismo leidimą. Teismo leidimas būtinas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su vienu iš tėvų, nesančiu (ir nebuvusiu) santuokoje.
Teismo leidimas parduoti butą reikalingas, jeigu parduodamas butas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena nepilnametis vaikas.
Prašymas teismui dėl teismo leidimo išdavimo turi būti motyvuotas. Tai reiškia, kad jame turi būti pagrįstas vienintelės gyvenamosios patalpos pardavimo būtinumas, nurodoma, kaip bus užtikrinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punkte numatytą vaiko teisė į gyvenamąją patalpą, kuri reiškia, jog turi būti užtikrinta, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto.
Analogiškai prašant teismo leidimo dėl buto/namo įkeitimo reikia nurodyti įkeitimo priežastis ir garantijas dėl nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąją patalpą.
Teismo leidimas parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą | Teisinėkonsultacija.lt
Kiti Teismo Leidimai, Susiję su Vaikų Turtu
Galimi teismo leidimai, susiję su nepilnamečių vaikų turtu:
- Teismo leidimas parduoti nepilnamečio vaiko turtą
- Teismo leidimas įkeisti nepilnamečio vaiko turtą
- Teismo leidimas nuomoti nepilnamečio vaiko turtą ilgesniam nei penkerių metų terminui
- Teismo leidimas vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį
- Teismo leidimas investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį
Palikimo Priėmimas Vaiko Vardu
LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Palikimui vaikų vardu priimti reikalingas teismo leidimas.
Teismo leidimas palikimui vaiko vardu priimti pateikiamas paveldėjimo bylą vedanačiam notarui (notarinei kontorai) per įstatyme numatytą palikimui priimti terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Esant svarbioms priežastims, šis terminas teismo gali būti pratęstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, išduodami teismo leidimus, atsižvelgdami į prioritetinius vaiko interesus, vis dažniau nustato palikimo priėmimą vaiko vardu pagal antstolio apyrašą. Apyrašui sudaryti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Todėl reikėtų įvertinti laiko faktorių, tvarkant paveldėjimo vaikų vardu reikalus.
Kiti Teismo Leidimai Asmens Teisių Apsaugai
Teismai išduoda teismo leidimus ir kitų asmens teisių apsaugai. Tai gali būti:
- Teismo leidimas neveiksnaus asmens operacijai, jo organų pašalinimui, nėštumo nutraukimui
- Teismo leidimas asmens psichinės būklės tyrimui
- Teismo leidimas gydyti teismo nepripažintą emancipuotu nepilnametį be vieno iš tėvų ar globėjo sutikimo, kai vienas iš tėvų ar globėjas atsisako psichiatro paskirto gydymo ir dėl to nepilnamečiui gali būti padaryta esminė žala
- Teismo leidimas dėl asmens guldymo į psichiatrijos įstaigą ir priverstinio gydymo jam skyrimo, dėl leidimo pratęsti asmens ar neveiksnaus asmens priverstinę hospitalizaciją
- Teismo leidimas nežinia kur esančio asmens turto laikinajam administratoriui disponuoti turtu, jį įkeisti, ar kitaip suvaržyti į jį teises
- Teismo leidimas dėl neturinčio 18 metų asmens santuokinio amžiaus sumažinimo
- Teismo leidimas tuoktis dėl nėštumo asmeniui, nesulaukusiam 16 metų
- Teismo leidimas sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali gauti
- Teismo leidimas sudaryti sandorį be kito sutuoktinio sutikimo
- Teismo leidimas vienam sutuoktiniui tvarkyti bendrą turtą
- Teismo leidimas ribotai veiksniam asmeniui sudaryti vedybų sutartį, kai rūpintojas tokio sutikimo neduoda
- Teismo leidimas keisti vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų sutartį
- Teismo leidimas nepilnamečiui paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jeigu tėvai, globėjai ir rūpintojai tokio sutikimo neduoda
- Teismo leidimas parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį be kito sugyventinio sutikimo
- Teismo leidimas sudaryti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sandoriams, kurių suma viršija 1500 Eur
- Teismo leidimas globėjui parduoti, dovanoti įkeisti ar kitaip suvaržyti globotinio turtą, sudaryti sandorius
- Teismo leidimas administratoriui keisti turto tikslinę paskirtį
- Teismo leidimas administratoriui perleisti turtą kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti
- Teismo leidimas administratoriui administruojamą daiktą įsigyti savo nuosavybėn
- Teismo leidimas administratoriams veikti pavieniui arba pakeisti sprendimų dėl turto administravimo priėmimo tvarką, kai keli administratoriai vengia priimti sprendimus, susijusius su turto administravimu
- Teismo leidimas nuomininkui atlikti kapitalinį remontą, kai nuomotojas nevykdo pareigos savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą
- Teismo leidimas nuomotojui laikinai apriboti nuomininko teisę naudotis išsinuomotu daiktu, kai išnuomoto daikto kapitalinis remontas nėra būtinas ir nuomininkas nesutinka laikinai atsisakyti naudotis daiktu
Prašymo Pateikimas Teismui
Prašymas kartu su pridedamais dokumentais teikiamas gyvenamosios vietos apylinkės teismui ir išnagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka per penkias dienas. Prašymas teikiamas teisme pagal teikiančiojo gyvenamąją vietą (pvz.: jei gyvenate Kaune, Kauno rajone prašymai teikiami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams). Dokumentai gali būti pateikiami nuvykus į teismą, siunčiant Lietuvos paštu arba el. paštu. Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismo nutartis neskundžiama nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl labai svarbu tinkamai suformuluoti ir motyvuotai pagrįsti prašymą, pridėti reikalingus dokumentus, kad teismo leidimas būtų išduotas. Dėl dokumentų paruošimo teismo leidimui gauti pravartu kreiptis į advokatą. Prašymo formą ir daugiau informacijos apie teismo leidimus galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt.
Paprastai prašymai dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (byloje dalyvaujantys asmenys į posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja) per 5 d.d. Žinoma, esama išimčių, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gali skirtis ir nagrinėjimo terminai: su priverstine hospitalizacija susiję klausimai išnagrinėjami per 3 d. d., o vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą klausimui skiriamos 10 d. d.
Dažniausiai atsisakoma priimti prašymą, nes jis neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nėra teismingas teismui, kuriam paduotas arba prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės teikti tokį prašymą ar neįgaliotas vesti bylą. Taip pat prašymas gali būti nepakankamai pagrįstas.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismas atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nereikalingas. Pavyzdžiui, kai prašoma išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti žemės sklypą, kitą turimą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan.
Nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti jį išduoti yra neskundžiama.
Ar galima dėl leidimo kreiptis el. būdu? Žinoma: per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt.
Svarbūs Aspektai, Į Kuriuos Atkreipiamas Dėmesys Nagrinėjant Prašymus
Svarbu suprasti, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Tai reiškia, kad jeigu santuoka nenutraukta ir šeimos turtas, t. y. Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą. Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. Pasitaiko atvejų, kai prašoma išduoti teismo leidimą kito nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti, pvz., parduoti / įkeisti žemės sklypą, kitą gyvenamąją patalpą, kurioje šeima negyvena ir pan.
Labai dažni atvejai, kai aplinkybė, kad dėl šeimos turto sandorio sudarymo nebus pažeistos vaikų teisės, įrodinėjama pareiškėjų tėvų ar kitų giminaičių rašytiniais sutikimais leisti šeimai apsigyventi jų būste. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjų giminaičių ar kitų asmenų iš anksto išreikštas ketinimas leisti apsigyventi jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais ar tik nepilnamečiams vaikams, nepriklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas (pasižadėjimas, pareiškimas, sutikimas, įsipareigojimas ir pan.), paprastai neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bus tinkamai apsaugotos pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės. Tokiais atvejais įrodymais galėtų būti tokie duomenys, kurie patvirtintų realų tokio ketinimo įgyvendinimo faktą - gyvenamosios patalpos suteikimą pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams, t. y.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuriam pagal įstatymą būtina gauti teismo leidimą tam tikriems veiksmams atlikti, turi teisę kreiptis į teismą.
Svarbūs Pokyčiai Nuo 2023 m.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, kuri numato, kad teismo leidimo parduodant turtą, priklausantį šeimai su nepilnamečiais vaikais, nebereikės. Dabar, jei parduoti norimas būstas yra Jūsų šeimos vienintelis gyvenamasis turtas, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, tuomet bus reikalingas notaro sutikimas turtą parduoti. Iki 2023 m. toks leidimas buvo reikalingas iš apylinkės teismo, nuo 2023 m. sausio 1 d. šią funkciją atlieka notarai.
Teismo leidimas nebėra reikalingas, pats būsto sandorį tvirtinantis notaras spręs, ar nebus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės.
Pagrindiniai reikalavimai tokio turto pardavimo sutikimui išlieka: nepilnamečiai vaikai negali likti be gyvenamojo būsto, neturi būti pažeistos vaikų teisės į gyvenimo sąlygas, turi išlikti sąlygos vaikų fiziniam, protiniam ir dvasiniam vystymuisi.
Notarams nustatoma galimybė tokiu atveju imti papildomą įkainį už pagal įstatymus papildomai pavestus atlikti patikrinimo veiksmus.
Hipotekos įregistravimas (turto įkeitimas bankui) turint nepilnamečių vaikų nuo 2023 m.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. notarai perima teisę spręsti, ar nepilnamečio vaiko teisės nebus pažeistos perkamą būstą įkeičiant bankui ar kitai kredito įstaigai. Teismo leidimo, norint įkeisti turtą bankui, nebereikės.
Teismo Leidimų Atvejai
Žemiau pateikiamas sąrašas atvejų, kuomet reikalingas teismo leidimas:
- sudaryti nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandorius, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų;
- nepilnamečių vaikų tėvams perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį;
- vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą;
- sudaryti vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam negu 5 metų laikui;
- vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą;
- vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija 4 minimalių algų dydį;
- investuoti vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija 10 minimalių mėnesinių algų dydį;
- globėjui parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, sudaryti kitą sandorį, jeigu dėl to sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės, taip pat leidimas, jeigu rūpintojas ketina duoti sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti šiuos sandorius;
- neveiksnų asmenį kastruoti, sterilizuoti, operuoti, pašalinti jo organą arba nutraukti jo nėštumą;
- tirti asmens psichinę būklę ir sutikimas tirti neveiksnaus asmens psichinę būklę;
- pratęsti priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą (turi būti psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimasis);
- paguldyti asmenį į psichiatrijos įstaigą ir skirti jam priverstinį gydymą, leidimas pratęsti asmens bei neveiksnaus asmens priverstinę hospitalizaciją;
- nežinia kur esančio asmens turto laikinajam administratoriui disponuoti turtu, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į turtą;
- sumažinti neturinčio 18 metų asmens santuokinį amžių;
- tuoktis nėštumo atveju asmeniui, nesulaukusiam 15 metų;
- sutuoktiniui atlikti veiksmus, kuriems atlikti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali gauti;
- sudaryti sandorį, kuriam reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kai vienas sutuoktinis kitam neduoda sutikimo sudaryti sandorį;
- vienam sutuoktiniui tvarkyti bendrą turtą, kai kitas sutuoktinis yra išvykęs arba dėl kitų svarbių priežasčių negali kartu tvarkyti bendro turto;
- ribotai veiksniam asmeniui sudaryti vedybų sutartį, kai rūpintojas tokio sutikimo neduoda;
- keisti vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų sutartį;
- nepilnamečiui paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, jeigu tėvai, globėjai ir rūpintojai tokio sutikimo neduoda;
- parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti sugyventinių bendrai įgytą ir naudojamą turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį be kito sugyventinio rašytinio sutikimo, kai šis jo negali duoti dėl savo neveiksnumo arba sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių;
- sudaryti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sandoriams...
Lietuvos teismai per metus išnagrinėja daugiau kaip 200 tūkst. bylų, bet didžiausio dėmesio sulaukiančios baudžiamosios bylos sudaro mažiau nei dešimtadalį teismų sprendžiamų klausimų. Leidimų išdavimas - vienas tokių darbų, kuriuos teismai per metus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių.
Teismas sprendžia, ar tam tikru atveju išduoti leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, nes taip valstybė siekia užtikrinti vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių, kitų asmenų teisių apsaugą. Teismas tikrina, ar veiksmai, kuriems atlikti būtinas teismo leidimas, nepažeis šių asmenų teisių.
Dalis žmonių, pirmą kartą su teismu susiduria prireikus teismo leidimo. Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą, prašymai dėl leidimų paveldėjimo procedūroms taikyti ir kt.
tags: #teismo #leidimas #ikeisti #isigyta #nekilnojama #turta