Turtingųjų Gyvenimo Būdas: Paslaptys, Investicijos ir Požiūris į Pinigus

"Kažkas šiandien sėdi pavėsyje, nes kažkas seniai seniai pasodino medį." - Warren Buffett

Šiandien daugelis žmonių siekia finansinės nepriklausomybės, tačiau tik mažai kam pavyksta pasiekti tikrąją finansinę laisvę, kurios siekia pačios turtingiausios pasaulio asmenybės. Kodėl daug dirbantys, išsilavinę, vidutinį, o gal ir didelį atlyginimą gaunatys žmonės nesukaupia turto? Pirmiausia todėl, kad daugelis mūsų klaidingai įsivaizduojame, kaip iš tiesų gyvena turtingi žmonės.

Knygoje "Jūsų kaimynas milijonierius. Netikėtos turtingųjų paslaptys" rasite autorių suformuluotas mokslinių tyrimų išvadomis paremtas rekomendacijas, kaip tapti turtingam. Knygos autoriai didžiausių JAV finansinių institucijų užsakymu per 20 metų apklausė daugiau kaip 11 000 turtingų žmonių, išnagrinėjo daugelio metų mokesčių tarnybos duomenis apie turtingus žmones. Vienas iš autorių asmeniškai bendravo su daugiau nei 500 milijonierių. Tai, ką suprato iš šių tyrimų ir apklausų, kaip realiame gyvenime elgiasi turtingi žmonės, kaip jie tvarkosi su asmeniniais pinigais, sudėta knygoje „Jūsų kaimynas milijonierius“.

Knygą „Jūsų kaimynas milijonierius“ gerai apibūdina citata iš žurnalo Forbes: „ši knyga ypatinga tuo, kad akivaizdžiai įrodo, kaip beveik kiekvienas kryptingai dirbdamas gali sukaupti didelį turtą“.

Knygos autoriai:

• Dr. Thomas J. Stanley - mokslininkas, rašytojas ir dėstytojas. Autorius nuo 1973 m. tyrinėja turtingus žmones, jų įpročius, gyvenimo būdą, pajamas ir išlaidas, investicijas, mokesčius, požiūrį į vaikų auklėjimą ir palikimą.
• Dr. Willam D. Danko - Niujorko universiteto Olbanyje profesorius.

Ar esate turtingas?

Kokia šiuo metu turėtų būti Jūsų turto vertė? Padauginkite savo amžių iš metinių savo šeimos pajamų prieš mokesčius ir padalinkite iš 10. Tokia (neskaičiuojant palikimo), turėtų būti „normali“ Jūsų vertė. Jei Jūsų turtas bent dvigubai didesnis už šią sumą, tuomet savo kategorijoje Jūs - turtingas ir turite šansų tapti milijonieriumi, jei mažesnė - turto kaupti dar neišmokote.

Kaip valdo turtą turtingiausi pasaulio žmonės?

Bet kaip jie pasiekia šį lygį? Kokios yra jų mintys apie pinigus ir kokie yra jų sprendimai, kurie dažnai atrodo sunkiai suprantami? Atsakymus galime rasti tik įsigilinus į jų požiūrį į turtą, finansus ir galios valdymą.

Pinigai - nuolatinė tėkmė: Jei paprastam žmogui pinigai yra ribota atsarga - tam tikras „maišas”, kurį reikia saugoti ir planuoti, tai ultra-turtingiems pinigai yra nuolatinė tėkmė. Jie žiūri į juos kaip į nesibaigiančią srovę, kurioje reikia tik rasti tinkamą „vandenį” nukreipti ten, kur reikia. Šiuo atžvilgiu, kai kalbama apie ultra-turtingus asmenis, pinigai jiems nėra tik skaitmeninės reikšmės - tai įrankis, skirtas pasiekti asmeninius, verslo ir politinius tikslus.

Finansinė kontrolė: Turbūt dažniausiai girdime apie tai, kad ultra-turtingi asmenys turi ne tik pinigų, bet ir didelį finansinį kontrolės lygį. Tai reiškia, kad jie gali daryti įtaką ne tik savo gyvenimui, bet ir pasauliui, naudodamiesi pinigais kaip įrankiu.

Strateginė pinigų paskirtis: Vienas iš didžiausių paradoksų - kodėl ultra-turtingieji nepasitiki tradiciniais pinigų paskirstymo metodais? Nors daugelis iš jų tikrai remia įvairias gerumo iniciatyvas, pinigų skyrimas tiesiogiai socialinėms problemoms gali būti neefektyvus jų ilgalaikiams tikslams. Dažnai tikslas nėra vienkartinis pagalbos suteikimas, bet ir ilgaamžė kontrolė. Daugeliui žmonių sunku suvokti, kad pinigai nėra skirtos tik tam, kad būtų „išleisti”. Turtas tampa įrankiu, leidžiančiu įgyti strateginę poziciją ir paveikti kitus.

Investavimo Strategijos

INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas retoriškai klausia: ar turtingi žmonės investuoja todėl, kad jie turtingi, ar turtingi todėl, kad investuoja. Anot jo, investavimas pasirenkamas todėl, kad ateina suvokimas, jog bet kokiomis aplinkybėmis norint išsaugoti ir toliau auginti sukauptą kapitalą būtina investuoti.

Beje, daugeliui Lietuvos gyventojų, kurie daugiausia investuoja į nekilnojamąjį turtą, pasaulio turtingųjų investavimo pasirinkimai būtų netikėti. UBS tyrimo duomenimis, jie sumaniai išskaidyti: 60 proc. investuojama į tradicines viešai prekiaujamas biržose turto klases (akcijas, obligacijas) ir 40 proc. - į alternatyvias (privatų kapitalą - biržoje neprekiaujamų įmonių akcijas, nekilnojamąjį turtą, žaliavas, meno vertybes ar į šias turto klases investuojančius fondus). Istoriškai, pastarosios per ilgesnį laiką uždirbo didesnę grąžą nei tradicinės investicijos tiems, kurie tinkamai diversifikavo šią rizikingesnę investicijų rūšį.

5 Investavimo Strategijos Pradedantiesiems ir Ne Tik:

1. Aplenkti infliaciją - alternatyvios turto klasės: INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas atkreipia dėmesį, kad nereikėtų vadovautis požiūriu „čia ir dabar“, ir tikėtis 18 proc. infliaciją viršijančių ilgalaikių investicijų.
2. Investuoti į fizinį turtą: Anot INVL Investicijų valdymo padalinio vadovo, esant didelei infliacijai geriausiai laikosi vadinamosios fizinės (angl. asset heavy) investicijos, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, žaliavų ir energetiniai objektai ar su tuo susiję verslai.
3. Diversifikuoti investicijas: Patirtis rodo, kad išaugus rinkų nervingumui, privačios alternatyvios investicijos pasižymi didesniu stabilumu ir jomis praturtinus savo investicinį portfelį, galima pasiekti geresnį grąžos-rizikos balansą.
4. Stebėti obligacijų rinką: Palūkanoms paaugus, obligacijos vėl tampa patrauklia investicijų alternatyva.
5. Ilgalaikis investavimas: Nereikia tikėtis, jog investicijos uždirbs kiekvieną dieną ar mėnesį, o kuo investicijos rizikingesnės, tuo jų vertės kreivė svyruoja labiau.

Turtingųjų apmokestinimas: ar tai sprendimas?

Vienos šalys renkasi didinti pridėtinės vertės mokestį, kitos - apmokestina turtą, kapitalą ar siekia didesnio indėlio iš turtingiausių gyventojų. Pavyzdžiui, Prancūzijos politikoje neseniai įsiplieskė nauja drama. Socialistų lyderiai palaiko prancūzų ekonomisto pasiūlymus ir siekia padidinti valstybės pajamas priverčiant daugiau prisidėti stambias korporacijas bei didžiulius turtus valdančius asmenis.

Taigi ar turtingųjų apmokestinimas galėtų būti sprendimas ir Lietuvoje? I. Genytė-Pikčienė įvardijo, kad pagrindiniai tokio mokesčio trūkumai - kad jie nutaikyti į tuos mokesčių mokėtojus, kurie turi kompetencijų, instrumentų ir galimybių rinktis verslo aplinką, kur perkelti turtą, kur kurti pridėtinę vertę, ar investuoti.

„Jei šalis netenka šių mokesčių mokėtojų dėl nepalankios verslo ir mokestinės aplinkos, tai nėra tik tiesioginiai mokesčių į biudžetą praradimai. Tai ir žala tolesniam ekonomikos vystymuisi, inovacijoms, naujų verslų plėtrai ir darbo vietų kūrimui bei reputacijai stengiantis pritraukti investicijas“, - pastebėjo ji.

Turto pasiskirstymas Europoje

Skaičiuojama, kad 2025 m. pradžioje vos 5 proc. euro zonos turtingiausių gyventojų priklausė 45 proc. viso grynojo namų ūkių turto. Tai rodo, kad turto koncentracija euro zonoje yra itin didelė - nedidelė dalis visuomenės valdo beveik pusę viso sukaupto turto.

Vieno didžiausių pasaulio bankų UBS naujausias tyrimas parodo turto nelygybės rodiklius Europoje. Šie rodikliai matuojami Gini koeficientu, kuris parodo, kaip tolygiai ar netolygiai visuomenėje pasiskirstęs turtas. Koeficientas gali būti nuo 0 iki 1. Kuo jis didesnis, tuo didesnė nelygybė.

Duomenys rodo, kad Europos šalys pasižymi labai skirtingu turto pasiskirstymu. Pavyzdžiui, vienose valstybėse didžioji dalis turto sukaupta turtingiausių gyventojų rankose, o kitose jis yra paskirstytas daug tolygiau tarp visų visuomenės narių. Įdomu tai, kad Švedija, dažnai laikoma socialinės lygybės pavyzdžiu daugelyje sričių, tačiau joje yra fiksuojama didžiausia turto nelygybė Europoje (0,75). Labai aukšti rodikliai yra ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Turkijoje (0,73), Kipre (0,72), Čekijoje (0,72) bei Latvijoje (0,70).

Tuo metu mažiausią turto nelygybę fiksuoja Slovakija, kurios koeficientas yra tik 0,38. Arčiau mažesnės nelygybės ribos taip pat yra Belgija (0,47) ir Malta (0,48). Tai reiškia, kad šiose šalyse turto pasiskirstymas tarp gyventojų yra tolygesnis.

Tuo metu Lietuva pagal šį rodiklį per daug neišsiskiria. Joje, kaip ir Suomijoje turto pasisk... Nors pagal pastarųjų metų ekonominius rodiklius Lietuvos ekonomika po 2007-2008 m. krizės atsigauna, o šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, tačiau Eurostato duomenys nedžiugina: nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), o skurde vis dar gyvena kas penktas Lietuvos žmogus.

Kaip sumažinti pajamų nelygybę?

Pasak konferenciją atidariusio Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, pajamų nelygybę galima ir būtina mažinti nedelsiant, antraip galime labai greitai „prieiti liepto galą“ - neišspręstos pajamų nelygybės problemos skaudžiai atsilieps valstybės ekonominei raidai. „Pajamų nelygybę mažintų didesnis sukurtos ekonominės gerovės perskirstymas ir šešėlinės veiklos mažinimas. Be to, reikia imtis realių mokesčių, pensijų ir švietimo sistemų pokyčių“, - pažymėjo V. Vasiliauskas.

tags: #tekstas #apie #turtinguosius