Telšių butų ūkis, savivaldybės įmonė (kodas 180102018) buvo įkurta 1990-11-26. Pagrindinė įmonės veikla yra komunalinės paslaugos. Šiuo metu Telšių butų ūkis, savivaldybės įmonė įsikūrusi adresu Plungės g., Telšiai.
Finansinė Apžvalga
2024 metais Telšių butų ūkis, savivaldybės įmonė pardavimo pajamos siekė 1 533 936 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -40 448 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 60. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Transportas
24 automobiliai (17 priklauso, 7 išperkami/nuomojami, 2025 m. 1 663,42 € (2025 m.
Kvalifikacija
SSVA: Išduotas statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatas. Suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu.
XIX Amžiaus Telšiai: Miesto Istorija ir Plėtra
Trumpai apžvelgsime, kaip vystėsi ir gyveno miestas pirmąjį šimtmetį po pilnateisio miesto statuso gavimo, remiantis Žemaičių muziejaus „Alka" istorijos skyriaus rinkiniais, Kauno apskrities archyvo medžiaga, autorių - D. Afanasjevo, M. Gadono, M. A. Brenšteino, vysk. M. Valančiaus ir kt. darbais. XIX amžius - neabejotinai miesto augimo metas, nepaisant šiame šimtmetyje miestą alinusių nelaimių.
Administracinis Suskirstymas
1795 m. žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei, Telšių apskritis tapo carinės Rusijos administracinio aparato grandimi. Lenkiškas apskrities pavadinimas powiat buvo pakeistas rusišku ujezd. Pagal Rusijos įvestą administracinį-teritorinį suskirstymą Telšių apskritis 1795-1797 m. ir 1801-1843 m. priklausė Vilniaus gubernijai (1797-1801 m. Lietuvos gubernijai), o nuo 1843 m. naujai sudarytai Kauno gubernijai. Šis administracinis suskirstymas nepakito iki 1915 m.
Miesto Planai
Išliko 8 Telšių miesto planai, sudaryti Rusijos administracijos įsakymu. Tai 1827, 1831, 1850, 1870, 1877, 1888 m. esamos ir planuojamos miesto struktūros planai. 1840 - 1843 m. planuojamos miesto struktūros planas, braižytas Vilniaus gubernijos matininko Levickio, atitinka XIX a. Rusijos administracijos dažniausiai kurto stačiakampio gatvių tinklo pavyzdį. Gatvių ašys susikerta kvadratinės aikštės centre, kur numatoma vieta svarbiam visuomeniniam pastatui.
1870 m. esamos padėties planą braižė Kauno gubernijos matininkas Pavlovas. Prieraše minima, kad tai pirmas aukščiausiu lygiu patvirtintas miesto planas.
Gyventojų Aprašymas
Vienas išsamesnių statistinių Telšių miesto aprašymų yra Rusijos armijos generalinio štabo įsakymu parengtame Kauno gubernijos aprašyme. Kauno gubernijos aprašymas parengtas 1858-1859 m., o 1861 m. bendroji dalis išleista atskira knyga.
XIX a. viduryje Telšiuose buvo šios gatvės - Alsėdžių, Dimaičių, Ežero, Kalno, Knypavos, Liepojos, Luokės, Turgaus, Turgaus skersgatvis, Varnių, Žalioji, Pašto, iš kurių akmenimis grįstos tebuvo tik penkios. Gatves jungė du akmeniniai ir du mediniai tilteliai. Gyventojai turėjo 30 privačių sodų, 50 daržų. 8 sklypai buvo tušti, numatyti naujai statomiems namams.
Gyventojų Skaičius ir Pasiskirstymas
1856 m. nurodytas bendras gyventojų skaičius - 5324, iš jų - 2680 vyrų ir 2554 moterų. Pagal tikėjimą buvo pasiskirstę taip: stačiatikių - 317, katalikų - 1629, liuteronų - 70, žydų - 3209.
Miesto gyventojai išskiriami pagal luomus: 79 kilmingi dvarininkai, 12 asmenų stačiatikių dvasininkų luomo (kartu su šeimomis), 7 vienuoliai katalikai ir 2 stačiatikiai, 2 rabinai. Eiliniai miestiečiai (iš kurių 3019 buvo žydai) charakterizuojami taip: 86 pirkliai, 61 pasiturintis pilietis, 186 valstiečiai, 149 priklausomų valstiečiai, 117 cechų darbininkai, 739 reguliariosios kariuomenės kariai, 34 atleistieji nuo baudžiavos, 266 atsarginiai kariai ir jų šeimos nariai.
Amatininkai
Amatininkų luomas: 18 siuvėjų, 1 modeliuotoja, 19 batsiuvių, 7 staliai, 5 kalviai, 2 juvelyrai, 13 kūrikų, 2 kaminkrėčiai, 10 duonkepių, 10 mėsininkų, 4 kurpių meistrai, 1 pirštinių gamintojas, 2 bitininkai, 10 vežėjų, 1 audėjas, 5 kepurininkai.
Pastatai ir Infrastruktūra
1857 m. Pastatai: mūrinių namų mieste tebuvo 6, medinių - 309; parduotuvės: mūrinės buvo 2, medinės - 53, 2 vėjo malūnai ir vienas, sukamas gyvulių jėga. 1849 m. pastatytas kalėjimas. Gyventojai savo reikmėms naudojosi ežero vandeniu (mieste tebuvo 100 namų, kurie turėjo šulinius).
Religinės Bendruomenės
Katalikų bendruomenei priklausė Bernardinų mūrinė bažnyčia ir vienuolynas, medinė koplyčia kapinėse. 1853 m. carinė administracija vienuolyną uždarė, vienuolius perkėlė į Kretingą ir Tytuvėnus. Du vienuolius paliko aptarnauti parapiją.
Telšiuose stačiatikių parapija įkurta 1840 m. Iš pradžių maldos namai buvo nuomojamose iš žydo J. Goldfuso namo patalpose. 1864-1867m. Vilniaus generalgubernatoriaus N. Muravjovo iniciatyva, už valstybės iždo pinigus ant Vilniaus kalnelio, nugriautos katalikų bažnyčios vietoje, buvo pastatyta mūrinė Šv. Nikolajaus cerkvė.
Šis laikmetis - žydų bendruomenės suklestėjimo metas. Apie XIX a. vidurį Telšiuose pastatyta pirmoji sinagoga, vėliau dar kelios. XIX a. pab. - XX a. pr. Telšiuose buvo ketveri žydų maldos namai.
1873 m. Nedidelė evangelikų liuteronų bendruomenė turėjo 1818 m. pastatytą medinę bažnyčią, 1875 m. ji perstatyta į mūrinę.
Valstybinės Įstaigos
XIX a. Telšių apskrityje veikė bajorų seimeliai, kurie rinkdavo maršalką, aukščiausią apskrities pareigūną, turintį vykdomosios valdžios funkcijas. Valstybinės ir visuomeninės įstaigos buvo šios: miesto valdyba, butų komisija, apskrities ir savivaldybės teismas, miesto rotušė, bajorų globos draugija, kelių komisija, Valstybės turto apskrities komisija, dvarininkų mokykla, žydų valstybinė mokykla.
Sveikatos Priežiūra
1845 m. atidaryta 20-ties vietų miesto ligoninė, kuri 1887 m. išplėsta.
Gyventojų Augimas
1870 m. Telšiuose jau buvo 6481 gyventojas, iš jų 4399 žydai (68%). 1897 m. gyventojų skaičius dar labiau išaugo.
Miesto Vaizdas
XIX a. II pusėje išsiskyrė būdingi apskrities miestui pastatai: apskrities mokykla, telegrafo stotis, mūrinis iždinės pastatas, kariuomenės sandėliai su visa amunicija, atsargomis ir žirgais, policijos sargybos pastatas, archyvas, mokesčių kanceliarija, karo viršininko kanceliarija su archyvu, maršalkos kanceliarijos, bajorų globos draugijos pastatai, žemės ūkio įrangos komisijos namai, parapinė mokykla, 2 monopolinės parduotuvės, 7 alinės, 1 restoranas, 5 viešbučiai - užvažiuojamieji namai, spaustuvė, maisto prekių, žemės ūkio įrankių sandėliai, skolinamoji - taupomoji kasa, ugniagesių būstinė, vaistinė.
Pašto Kontora
Vienintelė apskrities pašto kontora buvo tik pačiam Telšių mieste.
Nelaimės
Šiame šimtmetyje neišvengta ir bėdų. Daug žalos miestui padarė 1812 m. per Telšius besitraukianti Napoleono kariuomenė, 1831 m. sukilimas.
Regina Bartkienė, Istorijos skyriaus vyr.