Išsiskyrusių tėvų situacija dažnai kelia klausimus dėl vaikų teisių į tėvo turtą po jo mirties. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su paveldėjimu Lietuvoje, įskaitant įpėdinių eiles, testamento įtaką ir kitas svarbias aplinkybes.
Paveldėjimo principai pagal įstatymą
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima tuomet, kai tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
Įpėdiniai pagal įstatymą
Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. Civiliniame kodekse nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Taigi Civilinis kodeksas neskirsto palikėjo vaikų iš pirmos ir paskesnės santuokos - visi palikėjo vaikai paveldi lygiomis dalimis, jei testamente nenurodyta kitaip.
Įstatyme yra numatytos lygios vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės (CK 3.161 str. 4, 5 d.). Tai reiškia, kad tokie vaikai turi lygias teises paveldėti mirusiojo turtą. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas buvo sudaręs santuoką ir susilaukė sūnaus, tačiau tuo pačiu metu būdamas santuokoje susilaukė ir dukters su kita moterimi, t.y. buvo neištikimas savo žmonai, įstatymas numato, kad palikėjo sūnus ir dukra turi lygias teises paveldėti savo tėvo turtą.
Įpėdinių eilės
- Pirmos eilės įpėdiniai: palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Antros eilės įpėdiniai: palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai).
- Trečios eilės įpėdiniai: nėra minimi.
- Ketvirtos eilės įpėdiniai: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
- Penktos eilės įpėdiniai: palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šeštos eilės įpėdiniai: palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).
Įpėdinių giminystės ryšį su palikėjų nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis. Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.
Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.
Sutuoktinio teisės
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jeigu yra pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Žinoma, svarbu ir tai, ar tėvas yra (ar buvo) vedęs, kadangi jeigu turtas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vienam iš sutuoktinių mirus, notaras išduota nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Taigi, paveldimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pirma atskiriamas mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys ir tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiam priklausanti turto dalis nėra aiški.
Jeigu tėvas turi (ar turėjo) sutuoktinę, tai jo sutuoktinė kartu su pirmos eilės įpėdiniais (t. y. vaikais) paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinė paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Ką svarbu žinoti apie turto paveldėjimą?
Testamento įtaka paveldėjimui
Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Taip pat testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Taigi, jeigu tėvas yra sudaręs (ar sudarytų) testamentą, tai turtą po jo mirties paveldėtų tik tie asmenys (ar asmuo), kurį / kuriuos tėvas testamente nurodė (ar nurodytų) kaip paveldėtoją (ar paveldėtojus), t. y. tėvas galėtų visą savo turtą po savo mirties palikti tik sutuoktinei arba tik vaikams (ar vienam iš jų), arba tik savo tėvams ar kitiems asmenims.
Privalomoji palikimo dalis
Tačiau, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Kiti svarbūs aspektai
Turto priėmimas ir atsisakymas
Kiekvienas įpėdinis gali palikimą priimti arba jo atsisakyti (nors jis ir numatytas testamente ar priklauso pagal įstatymą). Bet niekas negali priimti tik dalies palikimo. Palikimo priėmimui nieko rašyti nebūtina - pakanka, kad realiai imtum naudotis mirusiojo daiktu. Tačiau kad niekam neliktų neaiškumų, palikimą geriau priimti ar jo atsisakyti parašius pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui - bet tai reikia daryti per 3 mėnesius nuo tada, kai gavai į jį teisę.
Kai yra daugiau įpėdinių, net ir priėmęs palikimą 3 mėnesius negalite juo disponuoti (pvz. parduoti), nes gal dar paaiškės, kad į jį pretenzijas reiškia ir kiti įpėdiniai.
Skolos ir turto apyrašas
Priimdamas palikimą rizikuojate: juk gaunate ne tik mirusiojo turtą, bet ir skolas. O jei mirusysis paliko daugiau skolų nei turto? Galite patirti rimtų nuostolių. Bet to galite išvengti, jei turtą priimsite pareiškimu notarui, kuriame įrašysite pageidavimą sudaryti turto apyrašą.
Apyrašas sudaromas taip: gavęs įpėdinio pareiškimą priimti palikimą su apyrašu, notaras duoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą, kurį šis per 2 savaites pateikia tos apylinkės antstoliui. Antstolis per 1 mėnesį sudaro apyrašą, o sudėtingais atvejais (kai turtas išsisklaidęs, daug kreditorių) - per 3 mėnesius.
Turto pasidalijimas
Dažnai atsitinka, kad tą patį turtą (pvz. butą) paveldi keli asmenys ir kaip jį pasidalinti iš testamento neaišku (arba testamento nėra). Šiuo atveju turtas tampa jį paveldėjusiųjų bendrąja nuosavybe. Jei daiktas dalus, jis dalijamas natūra. Jei daiktas nedalus (pavyzdžiui, automobilis) jis gali atitekti vienam iš įpėdinių, o kitiems tokiu atveju kompensuojama kitais daiktais ar pinigais.