Kas yra turtas ir kaip jis paveldimas Lietuvoje?

Paveldėjimo teisė yra viena sudėtingiausių teisės sričių, apimanti tiek turto paveldėjimą pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, ginčus tarp paveldėtojų ir klausimus dėl palikimo priėmimo terminų. Dažniausiai praktikoje kyla klausimai dėl turto paveldėjimo po vieno sutuoktinio mirties, tėvų turto paveldėjimo, testamento nuginčijimo ar ginčų dėl turto dalybų po palikėjo mirties.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes, kaip perleisti savo užgyventą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenų, gyvenančių santuokoje, turtas yra skirstomas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (CK 3.88 str.) ir asmeninę nuosavybę (CK 3.89 str.).

Turtas yra paveldimas dviem būdais: pagal įstatymą arba testamentą.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas.

- Paveldėjimas pagal įstatymą - kai testamento nėra arba jis pripažintas negaliojančiu.

Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei. Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui.

Jeigu palikėjas nebuvo sudaręs testamento, tuomet yra paveldima pagal įstatymą pagal CK 5.11 str. 1 d. nurodytą įpėdinių eilę. Jūsų atveju pažymėtina, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais yra palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antros eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.). Antros eilės įpėdiniai (t. y. tėvai (įtėviai), vaikaičiai) paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str.

Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).

Štai įpėdinių eilės pagal LR Civilinį kodeksą:

• Pirma eilė: palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
• Antra eilė: palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai.
• Trečia eilė: palikėjo seneliai iš tėvo ir motinos pusės.
• Ketvirta eilė: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
• Penkta eilė: palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
• Šešta eilė: palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Jei įvardintoje situacijoje nėra sudarytas testamentas paveldėjimas vyktų pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.11 str. ir 5.13 str. nuostatas tokia tvarka: turto palikėją pergyvenusi sutuoktinė paveldėtų ¼ dalį palikimo, o ¾ dalį palikimo paveldėtų abu turto palikėjo vaikai lygiomis dalimis. Turto palikėjo mirties momentu nesant sutuoktinio (jam nepergyvenus turto palikėjo ar iki turto palikėjo mirties nutraukus santuoką) visą turtą lygiomis dalimis paveldėtų jo vaikai.

Sutuoktinio teisės paveldint pagal įstatymą

Sutuoktinių paveldėjimo pagal įstatymą teisę reglamentuoja CK 5.13 str., kuris numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais (t. y. su vaikais (įvaikiais)) sutuoktinis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip 3, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

Paveldėjimas pagal testamentą

Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, juridiniams asmenims, kurie turės būti įsteigti vykdant testamentą, taip pat dar nepradėtiems, negimusiems fiziniams asmenims.

Testamentas - tai asmens valios išreiškimas, kam turi atitekti jo turtas po jo mirties. Testamentu galima palikti visą turtą ar jo dalį arba konktretų daiktą pasirinktiems asmenims. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties.

Taip pat, testamentą sudarantis asmuo gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Jeigu testamentą sudarantis asmuo nenurodė, kokią turto dalį palieka kiekvienam iš įpėdinių pagal testamentą, turtas tarp jų dalijamas lygiomis dalimis (CK 5.19 str.).

Tuo atveju jeigu įvardintoje situacijoje turto palikėjas iki mirties būtų sudaręs testamentą, turto paveldėjimas vyktų pagal sudaryto testamento sąlygas, tačiau nepažeidžiant CK 5.20 str. nuostatų kurios nustato, jog turto palikėjo vaikai ar įvaikiai, sutuoktinis, tėvai ar įtėviai, kuriems turto palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.

Testamento formos

Testamentai gali būti oficialieji arba asmeniniai.

• Oficialusis testamentas: tvirtinamas notaro, registruojamas Testamentų registre. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas, sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre.
• Asmeninis testamentas: asmens ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta, išreiškiama testatoriaus valia ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.
• Bendrasis sutuoktinių testamentas: tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro.

Kas gali paveldėti turtą pagal testamentą?

Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.

Dovanojimo sutartis

Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis (šiuo atveju būtų senolė) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (šiuo atveju - sūnui). Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos.

Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo). Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Rentos sutartis

Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą (pavyzdžiui, gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą, pinigų sumą) kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti. Taigi, šiuo atveju skaitytoja (senolė), perleidusi turtą sūnui, būtų rentos gavėja, o jos sūnus - rentos mokėtojas.

Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą. Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra - pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas.

Svarbu ir tai, kad, rentos mokėtojui (pavyzdžiui, skaitytojos sūnui) iš esmės pažeidus rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį (pavyzdžiui, nevykdant pareigos išlaikyti skaitytoją, ja rūpintis ir pan.), skaitytoja, kaip rentos gavėjas, galėtų kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį.

Paveldėjimo terminai

Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.

Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.).

tags: #tevu #turtas #is #esmes #pagerintas