Tigrinių lelijų auginimas ir priežiūra: viskas, ką reikia žinoti

Lelijos - tai gražūs ir elegantiški augalai, kurie puikiai tinka dekoruoti sodus, gėlynus ar vazonus. Lelijos yra vienos gražiausių ir dėkingiausių vasaros gėlių, kurios džiugina savo egzotišku grožiu ir nuostabiu aromatu. Norint, kad lelijos gausiai žydėtų ir augtų sveikos, svarbu žinoti pagrindinius jų sodinimo ir priežiūros ypatumus. Vienas iš apželdinimo būdų, kurio pagalba galima priartėti prie gamtos, yra balkono apželdinimas (gėlėmis). Tokie balkonai puošia bet kokį pastatą.

Tigrinių lelijų ypatybės

Tigrinė lelija (lot. Lilium lancifolium, sin. L. tigrinum) - tai populiari, senovinė sodo gėlė, kilusi iš Azijos. Vertinama dėl savo ištvermės ir gausaus žydėjimo. Vasaros viduryje ant aukštų stiebų pražysta svyrantys, atgal užsirietusiais žiedlapiais, oranžiniai žiedai, gausiai išmarginti tamsiomis dėmelėmis.

Pagrindinės tigrinių lelijų savybės:

• Žydėjimo laikas: liepa-rugpjūtis.
• Sodinimo laikas: ruduo arba pavasaris, 15-20 cm gyliu.
• Priežiūra: po žydėjimo nukerpamas tik žiedynas, stiebas ir lapai paliekami nudžiūti.
• Atsparumas: atspari šalčiui. Labai atspari ligoms, bet yra besimptomė tulpių margligės viruso nešiotoja, todėl negalima sodinti šalia kitų lelijų.

Lelijų sodinimas

Prieš sodinat lelijos svogūnėliai pamirkomi kalio permanganato tirpale, kad mažiau pultų ligos. Lelijos nemėgsta permirkusios dirvos, todėl prieš sodinant atsižvelkite į tai. Lelijos geriau augs, jei į dirvą įmaišysite šiek tiek perpuvusio mėšlo ar medžio pelenų.

Sodinimo rekomendacijos:

• Vieta: rinkitės saulėtą vietą, kur jos gautų bent 6-8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną.
• Dirvožemis: svarbu pasirinkti gerai drenuojamą dirvožemį.
• Gylis: lelijos turi būti sodinamos maždaug 3 kartus giliau nei svogūnėlio aukštis.

Lelijų svogūnėliai sodinami tiesiai į žemę ir ten jos auga apie 5metus. Vėliau reikėtų iškasti ir persodinti, nes svogūnėlis dauginsis ir sutankės krūmas, todėl žydėjimas bus netoks gausus. Sodinti reikėtų į purią dirvą, todėl ją pagerinkite durpių substratu.

Lelijų priežiūra

Lelijų priežiūra apima reguliarų laistymą, tręšimą ir apsaugą nuo kenkėjų. Taip pat svarbu tinkamai paruošti augalus žiemai.

Pagrindiniai priežiūros aspektai:

• Laistymas: lelijos mėgsta tolygiai drėgną dirvožemį, tačiau nemėgsta užmirkimo. Laistyti reikėtų reguliariai, ypač sausros metu, tačiau stenkitės neperlaistykite.
• Tręšimas: lelijos yra gana reiklios maistinėms medžiagoms, todėl reguliarus tręšimas yra svarbus. Pavasarį patręškite subalansuotomis trąšomis, o žydėjimo metu naudokite trąšas su didesniu kalio kiekiu.
• Apsauga nuo kenkėjų: dažniausiai pasitaikantys lelijų kenkėjai yra amarai ir lelijiniai ūsuočiai. Amarų plitimą galima sustabdyti nuplaujant juos stipria vandens srove arba naudojant insekticidus.
• Žiemos apsauga: nors dauguma lelijų yra pakankamai atsparios šalčiui, tačiau jaunus augalus ar neseniai pasodintus svogūnėlius rekomenduojama mulčiuoti.

Rudenį, kai lelijos nužydi, reikia nupjauti kotelius. Kai kurias lelijų rūšis rekomenduojama apdengti eglių šakomis ar pjuvenomis. Pavasarį reikia lelijas palieti kalio permanganato tirpalu (kad vanduo būtų rausvas). Jas galite tręšti lelijoms skirtomis trąšomis. Taip pat saugokite nuo sraigių, nes jos apgraužia visus žiedus ir lapelius. Kad jos neprieitų prie gėlių, aplink lelijas pripilkite stambių medžio drožlių.

Lelijų veislės

Lelijų veislių įvairovė stebina - nuo klasikinių, baltų lelijų iki ryškiaspalvių, egzotiškų hibridų. Rinkitės tinkamas veisles, nepamirškite reguliariai laistyti, tręšti ir saugoti nuo kenkėjų.

Lelijos suskirstytos į 9 grupes.

Štai keletas populiariausių lelijų veislių:

• Azijinės lelijos. Tai vienos populiariausių lelijų, pasižyminčios ypač ryškiomis spalvomis ir atsparumu ligoms.
• Rytietiškos lelijos. Šios lelijos žinomos dėl savo didelių, kvapnių žiedų ir vėlyvo žydėjimo.
• Trumpetinės lelijos. Tai aukštos, elegantiškos lelijos su ilgais, trimito formos žiedais.
• Laukinės lelijos. Laukinės lelijų rūšys, tokios kaip tigrinės ar martagoninės lelijos, pasižymi natūraliu grožiu ir paprastumu.

Renkantis lelijų veisles svarbu atsižvelgti ne tik į jų išvaizdą, bet ir į žydėjimo laiką, aukštį bei priežiūros ypatumus.

Kitų lelijų veislių aprašymai:

• Baltoji lelija (L. candidum). Baltoji lelija turi ir religinės reikšmės - simbolizuoja gailestingumą, tyrumą ir nekaltumą. Užauga iki 100 cm aukščio. Žiedai balti, piltuvėlio pavidalo, stipriai kvepiantys. Ant vieno žiedkočio paprastai būna nuo 5 iki 20 žiedų.
• Formozinė lelija (L. formosanum). Užauga iki 70-200 cm aukščio. Žiedai balti su rausva išorine puse, labai skaniai kvepiantys. Žemaūgės veislės tinka auginti alpinariumams ir vazonuose. Žiemoja tik pridengta. Lengvai dauginama sėklomis. Žiedai panašūs į formozinę leliją, tačiau jie daug didesni ir stambesni. Labai puošnūs ir kvapnūs, todėl atrodo labai prabangiai. Romoje ši lelija buvo laikoma prabangos gėlė.
• Karališkoji lelija (L. regale). Užauga 80-150 cm. Stiebas labai gausiai lapuotas. Žiemą karališkąją leliją reikia pridengti. Sėklų subrandina gausiai. Viename vaisiuje (dėžutėje) jų daugiau kaip 300. Mūsų respublikos klimato sąlygose jos visiškai prinoksta. Auginant iš sėklų, antraisiais metais pražysta apie 505 augalų.
• Siauralapė lelija (L. tenuifolium). Koto viršuje susidaręs labai elegantiškas žiedynas, pavieniui pasiskirstę žiedai, reti ir siauri lapai. Stiebas plonas, apaugęs smulkiais siaurais lapais. Lelijų žiedai smulkūs, sodrios oranžinės spalvos žiedlapiai riečiasi į išorę ir yra siauri. Užauga 60-70 cm.
• Raudonoji lelija (L. bulbiferum). Raudonoji lelija turi vidutinio stambumo žiedus ir yra ryškiai oranžinės ir raudonos spalvos. Žiedlapiai pasipuošia smulkiomis strazdanomis. Žydi birželio - liepos mėnesį. Vienas raudonosios lelijos stiebas sukrauna po vieną žiedą. Kitos veislės turi kekinį žiedyną.

Dauginimas

Lelijas galima sėklomis, lelijų lemputėmis arba skirstant kerus. Taip pat galima atskirti ir persodinti lelijų šoninius kerus. Tai geriausia daryti pavasarį arba rudenį.

Lelijų panaudojimas

Lelijos yra ne tik puikios sodo gėlės, bet ir nepamainomos skintos gėlės.

Kur galima panaudoti lelijas:

• Gėlynuose. Lelijos puikiai tinka įvairiems gėlynams - nuo tradiciniu iki modernių.
• Alpinariumuose. Žemaūgės lelijų veislės, tokios kaip laukinės lelijos, puikiai tinka alpinariumams ar uolynams.
• Vazonuose. Lelijos taip pat puikiai auga ir vazonuose.
• Skintoms gėlėms. Lelijos yra vienos populiariausių skintų gėlių, dažnai naudojamos vestuvių puokštėse ar interjero dekoravimui.

Pradžiuginkite savo namus lelijų žiedais. Kiekvieni namai daug jaukesni ir šiltesni, kai juose yra gyvų gėlių puokštė - tai tarsi atgaiva mūsų akims. Juk gražios gėlės žmogų ramina ir suteikia geros nuotaikos. Pasimerkti lelijas puikus pasirinkimas, nes jos gana ilgai išsilaiko ir nevysta. Jei norite lelijomis džiaugtis ilgiau, galite pasisodinti į vazoną žemaūges lelijas.

Lelijų ligos ir kenkėjai

Lelijos, kaip ir kiti augalai, gali būti paveiktos įvairių ligų ir kenkėjų. Svarbu žinoti pagrindinius simptomus ir prevencines priemones, kad išsaugotumėte savo lelijas sveikas ir gražias.

Dažniausios lelijų ligos:

• Kekerinis puvinys. Ant lapų atsiranda apskritos arba elipsinės su šviesesniu viduriu ir raudonai rudu apvadu dėmės. Iš pradžią jos būna nedidelės, vėliau didėja. Ligai stipriai išsivysčius, dėmės susilieja ir lapai pirma laiko nudžiūsta. Tokios dėmės taip pat atsiranda ant stiebų, butonų ir vainiklapių. Labai dažnai liga pažeidžia tik iš žemės išlindusius daigus. Tada ji suardo augimo kūgelį, ir augalai nustoja augti. Kovojant su kekeriniu puviniu, leliją nereikia sodinti žemose ir drėgnose vietose. Taip pat nesodinti jų per tankiai, kadangi tada tarp augalą susidaro drėgnas mikroklimatas. Pažeistas augalo dalis šalinti. Nuo ankstyvo pavasario lelijas profilaktiškai pakartotinai purkšti vario grupės preparatais, cinebo arba kaptano 0,3-0,5% suspensijomis. Naudinga nupurkšti ne tik augalus, bet ir žemę aplink juos. Jeigu liga stipriai paplinta, tada reikia lelijas persodinti į kitą vietą.
• Fusariozė (šaknų ir svogūnėlių puvinys). Apatiniai lapai iš pradžių vysta, gelsta ir pagaliau žūva. Svogūnai ir šaknys taip pat pradeda pūti. Ligą taip pat platina ir apsikrėtusi sodinamoji medžiaga. Kad lelijos nesirgtų puviniu, reikia laikytis sėjomainos, vengti drėgmės pertekliaus.
• Bakterinis puvinys. Liga gali pasireikšti visose lelijų augimo stadijose, tačiau ji daugiau žalos padaro pavasarį prieš žydėjimą. Ant lapų atsiranda rudos gilios dėmės su šviesesniais, lyg riebaluotais pakraščiais. Vėliau dėmės susilieja, lapai vysta ir sudžiūsta. Stipriau pažeistų augalų žiedstiebiai dažniausiai visai neišsivysto arba pūva ir nulinksta labai jaunoje augimo stadijoje. Dėmės ant lapų gali atsirasti ir lelijoms peržydėjus. Sergančią leliją išrovus, ant svogūnėlių matomos aiškios tamsiai rudos ovalinės arba netaisyklingos dėmės. Lelijų bakterinį puvinį sukelia Erwinia lilii (Uyda) Magr. Pagrindinė kovos priemonė-nesodinti ligos pradais apsikrėtusių svogūnėlių. Bakteriozės pažeistus augalus išrauti ir sunaikinti, o kitus augalus purkšti 1 proc, Bordo skiediniu.
• Virusinės ligos (margligė). Ant sergančių augalų lapų atsiranda šviesiai žalios spalvos netaisyklingos dėmės ir dryžiai, kurie išsidėsto lygiagrečiai lapo gysloms. Ligai toliau vystantis, šios dėmės nekrofizuojasi, lapai deformuojasi ir apmiršta. žiedai dažniausiai nepražysta. Tai atsitinka dėl to, kad apyžiedžio lapeliai suauga. žiedlapiai būna šlakuoti, susisukę. Toliau augalas nebesivysto. Kovoti su amarais. Šia liga serga daugiausia dvi lelijų rūšys: Lilium re¬gale Wies. ir L. tigrinum Ker-Gawl. Virusas persiduoda per sultis ir amarus. Nesandėliuoti kartu sveikų ir sergančių svogūnų, nes virusas gali persiduoti, pažeistiems svogūnams susilietus su sveikais. Kovoti su amarais.
• Lelijų mozaika. Sergą augalai lėtai auga, lapai pagelsta ir užsiriečia žemyn. Viršutiniai lapai kartais nusidažo rausvai. Žiedai būna mažesni už sveiko augalo žiedus ir ne visai išsiskleidžia. Kartais sergą augalai išleidžia daugybę ūglių. Apsikrėtę svogūnai mažesni ir silpniau išsivystę. Prasidėjus žydėjimo laikotarpiui, dėl atsiradusių lapq nekrozių augalai apmiršta. Virusą platina amarai.

Prevencinės priemonės:

• Rinkitės sveiką sodinamąją medžiagą.
• Laikykitės sėjomainos.
• Venkite drėgmės pertekliaus.
• Reguliariai apžiūrėkite augalus ir laiku pašalinkite pažeistas dalis.
• Kovokite su kenkėjais.

Laikantis šių patarimų, galėsite džiaugtis gražiomis ir sveikomis tigrinėmis lelijomis savo sode ar balkone.

tags: #tigrine #lelija #namu #statyba