Nekilnojamas turtas yra ilgalaikė ir dažniausiai perspektyvi investicija, atverianti įvairias galimybes tiek gyvenamosioms patalpoms nuomoti, tiek kapitalui auginti. Pastaruoju metu išperkamoji nuoma tapo itin aktualiu ir patraukliu būdu investuoti į nekilnojamąjį turtą. Ši nuomos forma skiriasi nuo įprastos būsto nuomos, pritraukdama tiek investuotojus, tiek būsimus gyventojus.
Lietuvos bankas pažymi, kad Lietuvoje išperkamosios būsto nuomos (angl. rent to buy) paslauga pradėta teikti nuo 2015 m. ir jos pasiūlos asortimentas nuosekliai plečiasi. Išperkamoji būsto nuoma - tai modelis, kai žmogus iš pradžių nuomojasi būstą tam tikrą laikotarpį (paprastai 36 mėnesius), o sumokėtos įmokos vėliau įskaičiuojamos į pradinį įnašą. Rent2buy modelis yra ypač patrauklus dėl savo lankstumo.
Panagrinėkime, kokios yra išperkamosios nuomos sąlygos, privalumai ir rizikos.
Pagrindiniai Skirtumai Tarp Įprastos ir Išperkamosios Būsto Nuomos
Pagrindiniai skirtumai tarp įprastos būsto nuomos ir išperkamosios nuomos, žinomos kaip „Rent 2 buy” arba „išsinuomok ir pirk”, slypi ne tik finansiniuose aspektuose, bet ir sutarties sąlygose bei galutiniame rezultate. Pažvelkime į šiuos skirtumus išsamiau.
Įprastoje būsto nuomoje nuomininkas moka mėnesinį nuomos mokestį, kuris užtikrina tik nuomos teisę ir gyvenamosios vietos naudojimą. Tai suteikia nuomininkui laikiną teisę gyventi nuomuojamame būste be ilgalaikių įsipareigojimų. Kita vertus, išperkamoji būsto nuoma pasižymi tuo, kad dalis mėnesinio mokėjimo eina į nuosavybės kaupimą - tai reiškia, kad nuomininkas gali įsigyti būstą po tam tikro laikotarpio, kai susikaupia pakankamai nuosavybės kapitalo arba pradinio įnašo.
Finansiniu požiūriu, įprasta nuoma yra paprastas mokėjimas už būsto naudojimą, be galimybės ateityje tapti savininku. Nuomos mokestis keliauja tiesiogiai būsto savininkui ar nuomotojui. Išperkamosios nuomos būdu pagal išperkamosios nuomos sutartį, dalis mokėjimo skiriamas būsto įsigijimui, suteikiant nuomininkui galimybę tapti savininku po tam tikro laiko.
Sutarties sąlygos taip pat skiriasi. Įprastoje būsto nuomoje sutartis gali būti sudaroma trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu, dažnai su galimybe ją pratęsti. Išperkamojoje nuomoje yra numatytas konkretus laikotarpis, per kurį nuomininkas gali nuspręsti arba įsigyti būstą, arba nutraukti nuomos sutartį.
Galutiniame rezultate, išperkamoji būsto nuoma teikia nuomininkui perspektyvą tapti nekilnojamojo turto savininku, kurio dažnai siekia žmonės, kuriems sunku įgyti nuosavybę tradiciniais būdais. Tai unikali galimybė derinti nuomą ir būsto įsigijimą, suteikianti lanksčius sprendimus tiems, kurie svajoja apie savo būsto turėjimą, tačiau neturi pradiniam įnašui.
Jei svarstote apie naujo būsto įsigijimą - štai išsamus straipsnis su patarimais kaip išsirinkti būstą.
Išperkamosios Nuomos Esminiai Aspektai
Pagrindinis skirtumas tarp būsto išperkamosios nuomos ir banko paskolos yra pradinis įnašas ir įsipareigojimai. Jei planuojate iš karto pirkti būstą su paskola, pradinis įnašas paprastai siekia bent 15-20 proc. turto kainos. Naudojantis išperkamosios būsto nuomos modeliu, per 36 mėnesius galima kaupti pradinį įnašą, o per tą laiką jau galima būste įsikurti ir gyventi.
Nuomos laikotarpiu sumokėtų įmokų sumos dalis bus lygi pradiniam įnašui, o likusią sumą galima dengti banko paskola. Jeigu jau turite pakankamai santaupų ir galite sumokėti pradinį įnašą, banko paskola yra racionalus pasirinkimas. Ji leidžia iš karto tapti būsto savininku, o mėnesinės įmokos dažnai būna net mažesnės nei būsto nuomos kaina. Taip pat galima derėtis dėl palankesnių sąlygų, pavyzdžiui, ilgesnio grąžinimo laikotarpio ar patrauklių fiksuotų palūkanų.
Tiek būsto išperkamoji nuoma, tiek banko paskola yra geri sprendimai, priklausomai nuo individualių finansinių galimybių. Jei neturite pradinio įnašo ir norite pamažu kaupti lėšas, butai su išperkamąja nuoma suteikia galimybę įsigyti būstą be didelio finansinio krūvio iš karto. Tačiau jei turite santaupų ir norite iš karto tapti būsto savininku, paskola iš banko gali būti geresnis sprendimas.
Išperkamoji būsto nuoma: ką reikėtų žinoti?
Paramos Būstui Įsigyti ar Išsinuomoti Įstatymas
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (Nr. XIII-1959, įsigaliojo nuo 2019 m. vasario 12 d.) reglamentuoja paramos teikimo tvarką.
Šiame įstatyme apibrėžiamos pagrindinės sąvokos:
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų plotas.
- Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas.
- Šeima - sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir jų vaikai iki 18 metų, arba vienas iš tėvų ir jo vaikai iki 18 metų.
- Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas - kredito davėjo pagal kreditavimo sutartį asmenims ir šeimoms skolinami pinigai būstui įsigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.
Už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos institucijos.
Būstų nuoma ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui iš fizinių ar juridinių asmenų Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėms finansuojama iš valstybės biudžeto apmokant 70 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos, kitoms savivaldybėms - 80 procentų išsinuomotų būstų nuomos kainos.
Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijoms administruoti iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams panaudojama ne daugiau kaip 4 procentai būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti skiriamų lėšų.
Jeigu dokumentai ir (ar) duomenys, kurių reikia nustatant asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose arba juos savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmenys ir šeimos šių dokumentų ir (ar) duomenų pateikti neprivalo.
Asmenys, norintys gauti paramą, neturi:
- turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
- neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams.
Valstybės Iš Dalies Kompensuojamas Būsto Kreditas
Valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus pageidaujantys teikti kredito davėjai su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija sudaro sutartis dėl valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo (subsidijų finansavimo) tvarkos.
Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalyje nurodyta subsidija, įgyja teisę į didesnę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą subsidiją, jam papildomai suteikiama šių subsidijų dydžių skirtumo subsidija (toliau - papildoma subsidija).
Papildomos subsidijos suma apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo.
Socialinio Būsto Nuoma
Asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat asmenys ir šeimos, pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį turintys teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą, šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės administracijai pateikę prašymą, įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką.
Šis sąrašas tvarkomas savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.
Galimos Rizikos ir Įspėjimai
„Būsto paskola gali būti nesuteikta dėl pasikeitusios reguliacinės aplinkos (Atsakingojo skolinimo nuostatų, kredito įstaigų reguliavimo) ar dėl pasikeitimų vidinių bankų skolinimo taisyklių.
Prieš sudarant sutartį dėl išperkamosios nuomos paslaugos, kliento kreditingumas banke vertinamas tik preliminariai. Pasibaigus nuomos sutarčiai, kredito davėjas gali skolininko finansinę padėtį vertinti griežčiau, todėl galimai reikalautų didesnės pradinio įnašo sumos ar griežčiau vertintų maksimalią pajamų dalį, skiriamą įsipareigojimams vykdyti.
Kliento mokumas, paskolos mėnesinės įmokos ir mėnesinių pajamų santykis bei reikiama minimali pradinio įnašo suma yra preliminariai įvertinami remiantis nuomos sutarties sudarymo metu taikomu reguliavimu ir atsižvelgiant į kliento finansinę padėtį, tačiau kredito įstaiga sprendimą dėl paskolos priimtų tik pasibaigus nuomos laikotarpiui.
Tad nuomos laikotarpiu taikomos finansavimo sąlygos gali gerokai pasikeisti ir būstą įsigyti klientui gali tapti nebeįmanoma“, - informuoja E. Giedraitė.
Ji prideda dar dvi rizikas dėl kurių gali nepavykti po išperkamosios nuomos laikotarpio įsigyti buto. „Nuomos laikotarpiu pasikeitus nuomojamo būsto kainai (jai padidėjus ar sumažėjus), priklausomai nuo sutarties sąlygų, vartotojui gali tekti mokėti daugiau nuosavų lėšų nei planuota nuomos laikotarpio pradžioje. Dėl to vartotojas gali būti finansiškai nepajėgus įpirkti nuomotą būstą.
Taip pat išperkamosios nuomos paslaugos sutartyje gali būti numatyta ir papildomų sąlygų, todėl rekomenduojama atidžiai įvertinti visas sudaromų sutarčių sąlygas. Pavyzdžiui, ar paslaugos teikėjas nepasilieka teisės pasibaigus nuomos sutarčiai nuspręsti neparduoti būsto.
Šioms rizikoms pasitvirtinus, klientai gali prarasti sumokėtas nuomos įmokas, kurios buvo skirtos pradiniam įnašui sukaupti, jei nuomos sutartis nenumato kitaip. Tokiu atveju klientas patirtų nuostolių dėl būsto įrengimo kaštų ir vidutiniškai apie 100 eurų didesnių nuomos įmokų nei rinkos kaina“, - teigia ji.
Kaip nurodo Lietuvos banko atstovė, kadangi paslauga dar pakankamai nauja, Lietuvos bankas nėra gavęs nei vieno vartotojo skundo, susijusio su šia paslauga.
VšĮ „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius mano, kad šiuo metu Lietuvoje išperkamosios nuomos būstų pasiūla - pakankamai skurdi, o dažniausiai pasiūlomi projektuose esantys prasčiausi butai, mažiausiai patrauklūs.
„Tikėtina, kad išperkamąją nuoma tą butą pasiūlo dėl to, kad sunku parduoti normaliomis rinkos sąlygomis. Žmogus susigundęs tokiomis lengvatinėmis sąlygomis, gali būti, kad nusipirks prasto likvidumo butą už šiandienos rinkos kainą ir, kai ateityje reikės parduoti normaliam pirkėjui, bus sunku, negalės pasiūlyti išperkamosios nuomos“, - sako A. Antanavičius.
Svarbu Atkreipti Dėmesį
Paslauga pasinaudoję žmonės - būtina išsiaiškinti apie visą projektą. Simonos teigimu, išperkamosios nuomos būstų pasiūla, iš tikrųjų ribota. Pasirinktame projekte galėjo rinktis tik butus pirmame aukšte. Ir tai ne iš visų, jeigu butas pirmame aukšte bet su gražesniu vaizdu - išperkamajai nuomai jis nesiūlomas.
Mergina pataria atidžiai išnagrinėti sutartį, mat ten galima rasti ir tokių punktų, kad du kartus kaimynams iškvietus policiją dėl triukšmo, išperkamosios nuomos sutartis gali vienašališku sprendimu būti nutraukta.
„Kai išsirenki būstą, pirmiausia pasitikrinti, ar bankas duoda paskolą, nes turi pristatyti garantinį laišką, kad jei būtum sukaupęs 15 proc. pradinį įnašą, bankas paskolą išduotų. Tiesa, jis to neįsipareigoja daryti atėjus laikui. Tuomet pasirašoma sutartis. Kas labiausiai užkliuvo, jei dėl tavęs skųstųsi kaimynai ar kviestų policiją, tai po 2 kartų gali vienašališkai nutraukti sutartį. O juk kaimynai visokie gali būti, dėl visko gali skųstis. Taip pat jei pavėluoji mokėti įmokas, du vėlavimai ir vėlgi vienašališkai gali nutraukti sutartį. Kadangi butas be įrengimo buvo, taip pat sutartyje nurodyta, kad negalime du metus griauti sienų ir perstatyti kaip norime. Tai yra, negalime keisti išplanavimo, nes butas gali prarasti vertę, jei mes galiausiai nenusipirktume. Taip pat prašėme vietos automobiliui, tačiau mums pasakė, kad išperkamajai nuoma neduoda, nors vėliau sužinojome, kad duoda. Tie, kurie pirmuoju etapu pirko būstą, gavo, o antruoju - negavo“, - pasakojo Simona.
Vilnietės pasakojo, kad kadangi mokama poros ar kelių mėnesių įmoka į priekį, tad dairytis paskolos galima pradėti anksčiau nei lygiai po 2 ar 3 nustatytų metų. Kai jau įnašas per mokėtą nuomą sukauptas, vėl iš naujo einama per visus bankus ieškant geriausio pasiūlymo, derantis. „Bankai iš karto sakė, kad jie linkę optimistiškai vertinti, nebuvo nė vieno kurie būtų atsisakę duoti paskolą. Tie pasiūlymai buvo konkurencingi, ir buvo galima net paspausti banką, kad geresnes palūkanas pasiūlytų. (…) Tuos 2 metus stebi, kad neprisiimtum jokių įsipareigojimų, lizingų neimtum, kad tik nesusigadintum savo kredito istorijos per tą laiką. Susimažinom telefonų sąskaitas. Ji patarė taip pat atkreipti dėmesį, kad dar laukia ir notaro mokesčiai. Pastarieji gali būti didesni, jeigu bus kreipiamasi į vystytojo nurodytą notarą.
„Po kiek laiko paties projekto problemos išryškėjo ir toks kreivesnis požiūris į išperkamosios nuomos klientus. Reikėjo durims guminės juostelės ilgiau laukti, balkoną greičiau tvarkė įprastiniams klientams nei mums. Ši paslauga teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 straipsnį.
Teisę būti įrašytais į sąrašą turi asmenys ir šeimos, atitinkantys reikalavimus:
- Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Šiaulių mieste arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių mieste;
- Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaravusiems turtą (įskaitant gautas pajamas), jei jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių:
- asmens be šeimos: grynosios metinės pajamos - 40 VRP (valstybės remiamos pajamos) dydžių, turtas - 56 VRP dydžių;
- dviejų ar trijų asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos - 80 VRP dydžių, turtas - 112 VRP dydžių;
- keturių ar daugiau asmenų šeimos: grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP dydžiai ir turtas vienam asmeniui - 56 VRP dydžiai.
- neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.
Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma, arba jei asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam (šeimai) turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas.
Deklaruojamo nekilnojamo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose. Prašymas suteikti paramą būstui išsinuomoti teikiamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašu.
Prašymas teikiamas tiesiogiai į Šiaulių miesto savivaldybės administracijai adresu Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai (Savivaldybės priimamasis, 4 langelis). Paslaugos rezultatas: Įrašymas į sąrašą. Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo tvarkymo ir tikslinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. įsakymu Nr.
Informuojame, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija (įstaigos kodas 188771865, adresas Vasario 16-osios g. Rašytinį nustatytos formos prašymą. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildytą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodytas gyventojo (šeimos atveju - visų šeimos narių) turimas turtas ir gautos grynosios pajamos už praėjusius kalendorinius metus. Deklaracija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai (Šiauliuose - Vilniaus g. Turto valdymo skyriaus vyr. +370 41 596 288, el. Paslaugos suteikimo trukmė: 20 darbo dienų. Paslauga nemokama.
Įsivaizduokite, kad jūsų daugiabutyje vieni iš kaimynų savo butą padalija į 3 ar 4 mažus butus. Savininkams tai - galimybė padidinti pajamas, tačiau kitiems daugiabučių gyventojams tai reiškia daugiau kaimynų ir automobilių kieme. Taigi ar tokia veikla legali ir kaip nepatenkinti gyventojai jai gali pasipriešinti?
Skaitytoja Rasa (vardas pakeistas) pasidalijo istorija, kaip daugiabutyje, kuriame ji gyvena, yra vystomas neįprastas verslas. Vilnietė pasakojo, kad visai neseniai vieną 3 kambarių butą jo savininkai padalijo į 4 studijos tipo butus, kuriuos nuomoja atskirai.
„Atsiprašome dėl triukšmo. Jūsų nauja kaimynė. Toks raštelis kabo laiptinėje, bet realybė kiek bjauresnė. Gyvenu sename blokiniame name, kur 3 kambarių butas ką tik buvo supjaustytas į 4 „studijas“. Kaina? Po 420 Eur/mėn. Matematika paprasta: vietoje įprastų 700-800 eurų (plius 150 eurų komunaliniai už butą), šitie „verslininkai“ dabar melžia 1680 eurų per mėnesį“, - dalijosi moteris.
Skaitytoja neseniai sužinojo, kad tie patys savininkai įsigijo dar vieną butą jos laiptinėje, kuris veikiausiai taip pat bus paverstas nuomojamais studijos tipo butais. „Ir čia ne pabaiga. Ta pati „Fausta“, kuri, kaip paaiškėjo, vykdo tokius projektus ne vien Vilniuje, ką tik nusipirko dar vieną butą mūsų laiptinėje. Vėl prasideda griovimo darbai, vėl bus 4 „studijos“, - stebėjosi ji.
Vilnietė piktinosi, kad kieme jau dabar nėra kur statyti automobilius, o papildomų butų kūrimas tik pablogins situaciją. Ji taip pat kėlė klausimus, ar tokia veikla yra legali ir ko galėtų daugiabučio gyventojai, kurių gyvenimo kokybė dėl tokios veiklos nukenčia.
„Aš nekalbu apie parkavimą, kai jau dabar nėra vietų. Kas bus, kai vietoj 2 šeimų turėsime 8 atskirus nuomininkus su 8 automobiliais? Ar tai apskritai legalu? Ir kiek tai normalu, kad įmonės, apsimesdamos fiziniais asmenimis, supirkinėja būstą ir dirbtinai kelia nuomos kainas visiems kitiems? Įmanoma išvis prieš tokius dalykus kovoti kažkaip?“ - piktinosi moteris.
Tokia veikla legali, tačiau reikalingas leidimas Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas paaiškino, kad padalinti butą į kelis turtinius vienetus teisės aktai leidžia, tačiau tam reikalingas statybos leidimas.
„Priklausomai nuo konkrečios situacijos, dar gali būti reikalingas ir raštiškas pastate esančių butų savininkų daugumos pritarimas“, - pridėjo jis.
Savivaldybės atstovas nurodė, kad norint gauti statybos leidimą, patalpų perplanavimo projektas turi atitikti teisės aktų reikalavimus, tarp jų - statybos techninį reglamentą. Šiame reglamente yra nustatyti minimalūs dydžiai, taikomi gyvenamiesiems pastatams ir patalpoms.
„Butą vienam asmeniui minimaliai turi sudaryti bendrasis kambarys ir vonios patalpa, kurių minimalus dydis atitinkamai 16 ir 4 kvadratiniai metrai. Tai reiškia, kad buto plotas turi būti ne mažesnis kaip 20 kvadratinių metrų. Naudingasis buto plotas vienam žmogui turi būti ne mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų. Taip pat privaloma laikytis reikalavimų automobilių stovėjimo vietų ir želdinių plotams“, - komentavo G. Grubinskas.
Jis pridėjo, kad tai, ar darbai atliekami laikantis galiojančių teisės aktų ir turint visus reikalingus dokumentus, pagal kompetenciją tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Kaimynams reikia susitaikyti su nauja realybe Advokatų profesinės bendrijos „Walless“ advokatas Evaldas Klimas paaiškino, kad butų skaidymo atvejai tampa gana dažna praktika. Visgi jis pažymi, kad kiekvieną atvejį sureguliuoti draudimais yra praktiškai neįmanoma.
„Jūsų nurodytu atveju - buto savininkas atlieka, labai tikėtina, paprastojo remonto darbus, kuriems statybą leidžiantis dokumentas, pagal Statybos įstatymą, nėra reikalingas. Žinoma, Aplinkos ministerija galėtų imtis iniciatyvos ir nustatyti papildomus reikalavimus, apribojimus. Tačiau jau ir šiuo metu yra nustatyta daugybė reikalavimų statybos darbų atlikimui, kurių ne visuomet laikomasi, nes yra neįmanoma susekti tų kasdienių pokyčių ir vis įvedamų naujų reikalavimų ir apsunkinimų“, - paaiškino jis.
E. Klimas pridėjo, kad priešingai, jei draudimų ir reikalavimų būtų mažiau, tuomet atsirastų daugiau galimybių, kurios užtikrintų būsto prieinamumą ir kaimynams nebereikėtų kęsti tokių situacijų.
tags: #tikslines #dotacijos #busto #nuomai #savivaldybems