Tragedijos ir kasdienybė Molėtų rajone: nuo nelaimių sodybose iki žydų bendruomenės istorijos

Molėtai traukia daugelį lietuvių jau ne vienerius metus nuostabiais ežerais ir miškais, sodybomis ir kempingais jų apsuptyje. Tačiau, deja, kartais šį kraštą sudrebina ir tragiški įvykiai. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik kasdienius įvykius, bet ir tragišką Molėtų žydų bendruomenės istoriją bei kaimo turizmo aktualijas.

Nelaimės ir nusikaltimai Molėtų rajone

Pastaruoju metu Molėtų rajone įvyko keletas nelaimių ir nusikaltimų, kurie atkreipė visuomenės dėmesį:

• Kaip pranešė policijos pareigūnai, vakar Molėtų rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje rastas dvidešitmečio lavonas.
• Molėtų rajone nuo kelio nuvažiavusiame automobilyje trečiadienį rastas negyvas vyras, pranešė Policijos departamentas.
• Molėtuose gyvenančio Alekso automobilį sudegino kaimynas, kurį į areštinę prašė uždaryti ir jo paties tėvai.
• Molėtų rajone, kelyje Molėtai-Labanoras, susidūrė automobilis „Mitsubishi Colt“ ir motociklas, šeštadienį BNS informavo Utenos policija.
• Penktadienį ryte policijos pareigūnams pranešta apie skaudžią avariją Molėtų rajone.
• Molėtų rajone pirmadienio vidurdienį vilkikas pažeidė elektromobilių įkrovimo stotelę.

Avarijos ir eismo įvykiai

Eismo įvykiai Molėtų rajone taip pat nėra retenybė:

• Molėtų rajone per susidūrimą su į kelią įbėgusiu briedžiu susižalojo vairuotojas. Avarija įvyko prieš 19 val. magistraliniame kelyje A14 Vilnius-Utena, tiesiame ruože, pranešė policija.
• „Liepos 3 d. apie 11 val. 32 min. Molėtų r., Mindūnų k., motociklas „Suzuki GSR“, vairuojamas vyro (g. 1967 m.), nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Eismo įvykio metu žuvo vairuotojas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str.
• Tragiška avarija Molėtų rajone per kurią žuvo vos 7-erių mergaitė, o dviem metais vyresnė keleivė atsidūrė reanimacijoje, sukėlė aštrių diskusijų tarp interneto bendruomenės narių.
• Antradienį Molėtų rajone tvenkinyje nuskendusiame automobilyje "Audi 80" rasti negyvi vyras ir šuo, pranešė Bendrasis pagalbos centras.
• Molėtuose automobilis partrenkė per perėją pereiti baigiančius du pėsčiuosius.
• Penktadienį po pietų Molėtų rajone per avariją žuvo moteris, tačiau kartu su ja važiavusi mažametė dukra nenukentėjo.

Nusikaltimai ir incidentai

Be eismo įvykių, Molėtų rajone užfiksuota ir daugiau nusikaltimų:

• Molėtuose sulaikyti trys jaunuoliai, įtariami antradienį šiame mieste įvykdę plėšimą, sumušę vyrą ir pagrobę jo pinigus.
• Molėtus drebina mieste susibūrusi nepilnamečių nusikaltėlių „Erdvinių“ gauja, su kuria esą nesusitvarko nei valdininkai, nei policija.
• Molėtų rajone, Graužinių kaimo ežere, rastas, įtariama, nuskendusio vyro kūnas.
• Molėtų rajone, Kirneilės kaime esančioje poilsio bazėje, penktadienį apvogti aštuoni Lenkijos piliečiai.
• Molėtuose nuteistas 21 metų E. D., per porą dienų vienas arba su bendrininkais pavogęs ar bandęs pavogti keliolika automobilių bei padaręs kitų nusikaltimų.
• Antradienį į ligoninę atvežta nepilnametė iš Molėtų rajone esančio Naujasodžių kaimo, kurią sumušė bendramoksliai.
• Šeštadienio naktį Molėtų rajone rastas vyro lavonas, su žaizdomis galvoje, sėdmenyse ir kojoje.

Molėtų žydų bendruomenės istorija

Molėtų žydų bendruomenės istorija yra sudėtinga ir tragiška, apimanti klestėjimo laikotarpius, socialinę įtampą ir galiausiai - sunaikinimą Holokausto metu. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius šios bendruomenės istorijos aspektus.

Žydų Bendruomenės Gyvenimas Tarpukario Lietuvoje

XX a. pr. Lietuvoje didžioji dalis lietuvių vertėsi žemės ūkiu, o žydai - prekyba ir amatais. Lietuvos pirmojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis (1923), Molėtuose gyveno 1772 gyventojai, iš jų - 1343 žydai. Lietuvos valstybės sukūrimas leido suklestėti žydų draugijoms, labdaros organizacijoms.

Molėtuose buvo ir Žydų karių sąjungos skyrius, kur veikė žydų kariai, dalyvavę atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Sąjunga palaikė žydų interesus, rūpinosi jų patriotizmo ugdymu. Molėtuose veikė ir Pamatinio Palestinos fondo ir Žydų tautinio fondo draugijos skyrius.

Net ir likvidavus žydų autonomiją 1926 m., liko gerai veikianti žydų švietimo sistema. Lietuvos valstybė buvo suinteresuota, kad žydai mokytųsi ne tik jidiš ir hebrajų, bet kartu išmoktų ir lietuvių kalbą - atitrūktų nuo rusų ir vokiečių kalbų įtakos.

Ekonominė Konkurencija ir Įtampa

Nors pagal surašymą, žydų turtinė padėtis Molėtuose buvo geresnė nei lietuvių, jiems priklausė didžiausia nekilnojamo turto dalis, bet šių tautų bendravimas kelis amžius nekėlė didelių konfliktų. Būtent ekonominė konkurencija tapo įtampos tarp lietuvių ir žydų priežastimi.

Vis dėlto valstybingumą įtvirtinę lietuviai buvo vis labiau raginami rūpintis savo tautos ekonomine padėtimi ir perimti prekybą į savo rankas. Lietuvių kooperatyvai buvo remiami valstybės. Lietuvos verslininkų draugijos „Verslas“ agitacija, kad nebūtų perkama iš žydų, taip pat smarkiai paveikė žydų ekonomiką. Kartais ir kunigai iš sakyklų patardavo, kad lietuviai pirktų tik kooperatyve, o pirkdavę iš žydų buvo smerkiami. Savo ruožtu žydai sinagogose rengė atsakus prieš tokius lietuvių žingsnius.

Politinės Įtakos ir Komunistinės Idėjos

Prie lietuvių ir žydų tarpukario nesutarimų prisidėjo ir tai, kad žydų bendruomenei įtaką darė iš bolševikinės Rusijos sklidusios proletarinės idėjos. Jauni Lietuvos žydai, ypač kilę iš vargingesnių sluoksnių, suartėjo su komunistine organizacija, kuri nepriklausomoje Lietuvoje buvo už įstatymo ribų. Istoriografijoje nurodoma, kad Molėtuose prieš II pasaulinį karą komunistinėms organizacijoms priklausė tik žydai.

Kai 1940 m. SSRS okupavo Lietuvą, dauguma žydų draugijų, sąjungų ir organizacijų buvo uždarytos. 1940 m. vasarą prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai komunistuojantys žydai galėjo legalizuotis, užimti atsakingas pareigas, jų paslaugomis naudojosi ir represinės sovietinės struktūros.

Holokaustas Molėtuose

Didžioji katastrofa Didžioji Molėtų krašto žydų katastrofa prasidėjo 1941 m. birželio mėnesį, kai į miestelį įžengė naciai. Jau pirmą savaitę buvo suimta ir nužudyta 60 žydų jaunuolių. Senieji molėtiškiai prisimena, kad į miestelį buvo atvykę tik 5-6 vokiečiai, o tvarkos palaikyti liko tik vienas. Vokiečiai suorganizavo vietinių baltaraiščių būrius žydų sargybai įkurtame gete Molėtų centre tarp Vilniaus ir Kauno gatvių, taip pat šaudymams ir turto dalyboms.

Lietuvoje įvykdyto masinio žydų naikinimo viršininkas ir apskaitininkas buvo SS pulkininkas štandartenfiureris Karlas Jägeris, 3-ojo operatyvinio būrio vadovas. Jo 1941 m. raportai - tai savotiškos masinių žudynių Lietuvoje buhalterinės knygos: „Šiandien galiu konstatuoti, kad 3 operatyvinis būrys pasiekė užsibrėžtą tikslą - išspręsti žydų problemą Lietuvoje. Lietuvoje žydų daugiau nebėra...“.

Per vieną 1941 m. rugpjūčio 26 dieną ir naktį buvo nužudyti ir užkasti 700 Molėtų žydų. Štandartenfiurerio K. Jägerio ataskaitoje rašoma, kad 1941 m. rugpjūčio 29 d. Utenoje ir Molėtuose buvo nužudyti 1469 vaikai. Žydų kūdikiai dažnai net nebuvo šaudomi, juos žudikai paprasčiausiai gyvus sumesdavo į duobes ir užkasdavo kartu su tėvų lavonais.

Liudijimai ir Atsiminimai

Išlikę atsiminimai ir laiškai atskleidžia Holokausto žiaurumą ir žmonių kančias. Ruth Liberman atsiminimuose pasakojama apie kaimynų išdavystę ir šeimos tragediją. Atsisveikinimo laiškuose, parašytuose prieš pat žudynes, skamba baimė, neviltis ir meilė artimiesiems.

Laiškus parašė Molėtų žydai prieš pat žudynes (Yad Vashem, Jeruzalė, O.75/158, O.75/61). Ko verti šiuolaikiniai prisiminimai apie kraupiuosius įvykius po 70 metų? Gal čia daug tiesos, bet gal kai kas iš skausmingų perpasakojimų pasaulio? Bet šiuo atveju visi žodžiai svarbūs.

Molėtuose gyvenanti sentikė Nadiežda Vlaščenko sako vaikystėje buvusi Molėtų įvykių liudininkė - matė, kaip žydus varo centrine Molėtų gatve, prisimena jaunos žydės languotu švarkeliu, stumiančios vežimėlį, prakeiksmą. Ji pasakoja, kad lietuviai pažinojo žydus kaip savo penkis pirštus, o paskui šaudė. Vokiečiai tik fotografavo, filmavo, o baltaraiščiai užpiltom akim nebematė ką daro. Jei žydas prie duobės nesirengė, tai davė šautuvo buože ir šis virto į duobę ant nušautųjų. Dviejų metukų vaikas nuo išgąsčio net nebeverkė, vidury duobės du rabinai meldėsi. Pasamdytas žmogus kūnus „štabeliavo“ - papila smėlio su kalkių mišiniu ir vėl guldo. Ilgai krutėjo žemė...

Anastazijos Kuliešovaitės mama tą dieną, kai buvo renkami miestelio žydai, ėjo į turgų. Kadangi ji buvo tamsiaplaukė, vokiečiai ir ją palaikė žyde ir kartu nusivarė prie duobės. Ją ten pastebėjo sesers bendraklasis, turėjęs šaudyti žydus, paaiškino, kad ji ne žydė, tuomet motiną paleido namo.

Pasak Anastazijos, buvo tokių lietuvių, kuriais žydai pasitikėjo, paliko turtus, o šie turtą pasilikę, pranešdavo apie pabėgėlį ar besislapstantįjį. Pasak dar menančiųjų tuos įvykius, žmonės atskirdavo gatvėje, kur žydaitės dantistės paltukas, o kur žydo kromelninko apsiaustėlis. (Pagal „Anykštą“. A. Kuliešovaitė ir N. Vlaščenko 2012 m. žiemą šiuos žodžius patvirtino).

Gelbėtojai

Renkant medžiagą šiai knygai ir konkrečiai - šiam skyriui - radosi vis daugiau žmonių, kurie nurodė ne tik į nacių bendrininkus, bet ir į tuos kilnius Molėtų krašto žmones, kurie gelbėjo žydus, nepaisant gręsiančio mirtino pavojaus.

Klemensas Kaušinis visą nacių okupacijos laikotarpį rūpinosi inžinieriaus Isako Judelevičiaus šeimos gelbėjimu, įtraukė ir savo seseris - Eleną Umbrasienę, kuri gyveno Molėtų rajone, Keršėniškių kaime ir Оną Navikienę, gyvenusią Alantos valsčiaus Ažuožerių kaime. Seserys žinojo, kad Raja ir Isakas Judelevičius yra žydai, kad jų visų gyvybei gresia mirtinas pavojus, tačiau tęsė pavojingą veiklą.

Galiausiai I. Judelevičių nuvežė pas Molėtų rajono valstiečius Vitkauskus, gyvenusius Birutės (Juočių) saloje Siesarčio ežere. Rachelė Vitkauskienė čia gyveno kartu su suaugusiais savo sūnumis Juozu ir Povilu.

Deja, 1944-ųjų birželio vidury kažkam iš kaimynų įskundus, kad saloje pastebėtas pašalinis žmogus, salą užgriuvo policininkai, vadovaujami vokiečių karininko. Krata baigėsi tuo, kad broliai Juozas ir Povilas Vitkauskai buvo žiauriai sumušti ir įkalinti Utenos kalėjime, o I. Judelevičius uždarytas Molėtų daboklėje, vėliau Panevėžio kalėjime.

Artėjant frontui, broliams Povilui ir Juozui pavyko iš kalėjimo pabėgti. Po patirtų žiaurių sumušimų jie ilgą laiką sunkiai sirgo. I. Judelevičiaus kelias per kalėjimus ir konclagerius baigėsi išvadavimu Vokietijoje, iš ten jis emigravo į Izraelį.

Pasilikusioms gyventi Lietuvoje Isako žmonai Rajai ir dukrai Gitai buvo leista emigruoti į Izraelį tik 1970 m. Praėjus daugeliui metų po karo, Judelevičių šeima susijungė. Teisuoliais buvo apdovanoti net trijų šeimų atstovai, karo metais gelbėję inžinierių I. Judelevičių, jo žmoną Rają ir dukrą Gitą.

Greta kitų - buvusieji Molėtų rajono gyventojai Rachelė Vitkauskienė ir du jos sūnūs - Juozas ir Povilas Vitkauskai.

Vokiečiams okupavus Klaipėdą, mano tėvelis Vladas Butėnas (g. 1913) persikėlė į Giedraičius, kur dirbo pašto viršininku. Visi miestelio žydai jį mylėjo. Prasidėjus karui, jis įsijungė į žydų gelbėjimą. Mano tėvas išgelbėjo Giedraičių gyventoją, mano būsimą motiną Merą Bender, jos draugę Simą Oguzaitę, jis padėjo gelbėtis ir Esfyrai Gutmanaitei.

Gelbėjimo procesas buvo ilgas ir sudėtingas. Slapstymosi vietas dažnai tekdavo keisti, ieškoti kitų patikimų žmonių. Mera Bender prieš karą Giedraičiuose turėjo manufaktūros parduotuvę, miestelio gyventojai gerai ją pažinojo. Todėl reikėjo laikytis ypatingos konspiracijos. Iškilus pavojui, tėvas paprašė miestelio vargonininko Izidoriaus Steponavičiaus pagalbos. Mera Bender slėpėsi jų namuose ir bažnyčioj. Vėliau Steponavičiai ją perkėlė pas Vaclavos Steponavičienės seserį Prancišką Ilgevičienę (Tarautiškių km.). Po kurio laiko ji buvo perkelta pas Malakauskus (Žalvarių km.).

Meros Bender slapstymasis komplikavosi, kuomet 1944 m. kovo mėnesį jinai pagimdė Vlado Butėno sūnų, t. y. mane. Tada tėvas kreipėsi pagalbos į savo seserį Felę Saikienę, kuri mane augino iki 1948 m. Visos mano paminėtos moterys - Mera Bender (kuri po karo ištekėjo už mano tėvo Vlado Butėno), Sima Oguzaitė ir Esfira Gutmanaitė išgyveno. Joms padėjo daugelis žmonių. Tėvas mirė 1985 m., mama -1995 m.

1941 m. Malvina ir Matas Valeikos iš Giedraičių slėpė ir globojo anglų kalbos kursų vedėją Gulgaševą, pabėgusią iš geto. Kitą žydaitę - Esfirą (Esterą) Gutmanaitę - nuo 1941 m. pavasario iki rudens slėpė savo namuose Giedraičiuose. Kai pasidarė visai nesaugu, ją išvežė į Karklynę pas dailininką Antaną Jaroševičių (Mato Valeikos pusbrolį). Ten Esfira išbuvo nuo 1941 m. rugsėjo iki 1943 m. rudens.

Kaimo turizmas Molėtų rajone

Molėtai - viena iš krypčių, į kurią keliaujant gamta atima žadą - tiek žiemą ar rudenį, tiek pavasarį bei vasarą. Miestelis žavi ne tik savo gamtine įvairove ir paprastumu, bet ir lankytinų objektų kiekiu.

Visi mėgstantieji laisvalaikį leisti už miesto, gamtoje, sulaukė geros žinios - Lietuvoje jau devynioliktąjį kartą vėl atidaromas kaimo turizmo sezonas. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadovas Linas Žabaliūnas, sezono atidarymo proga žiniasklaidos atstovams surengęs informacinį turą po įvairias šalies kaimo turizmo sodybas, pastebi, kad žmonių, ieškančių informacijos apie kaimo turizmą ir šalies etnokultūrą, atsiranda vis daugiau. Net 40 proc. padaugėjo susidomėjusių klientų iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos. Lietuvos kaimą atranda suomiai, prancūzai, belgai ir kitų šalių turistai, pasiilgę natūralumo.

„Kaimo turizmas yra priešprieša masiniam turizmui. Atvažiuoji į kaimą ir laikas sustoja, tai tiesiog kita poilsio kokybė. Dviejų vienodų sodybų nerasi - į kiekvieną šeimininkas sudeda visą savo širdį. Kurdami išskirtinį jaukumą, beveik viską daro patys, tai - šeimos verslas. Čia gal ir nerasi prabangos, tačiau mūsų lankytojai yra tie, kurie atvažiuoja pailsėti, galvodami ne kaip atrodo, o kaip jaučiasi“, - sako L. Žabaliūnas.

Lietuvoje kaimo turizmo sezonas trunka apytiksliai 100 dienų, 12 savaitgalių, tad sezoniškumo problema ypač aktuali dirbantiesiems šiame sektoriuje.

Populiarios kaimo turizmo sodybos Molėtų rajone

Ramus poilsio mėgėjus traukiančios kaimo turizmo sodybos „Kliukai“ (Molėtų r.) siela Vytis Štelbys siekia, kad jo svečiai rastų kuo daugiau natūralių dalykų. Viską, kas įmanoma, stengiasi padaryti pats ir nebijo klysti. „Pas mus nerasite išpuoselėtų miestietiškų gėlynų ar paauksuotų kranų, tačiau net 75 proc. mūsų klientų - nuolatiniai, daugiausiai šeimos su mažais vaikais“, - pasakoja V. Štelbys, pernai vasarą pasiekęs net 100 proc. sodybos užimtumą.

Norinčiuosius kurti ir pažinti tradicinius amatus kviečia tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“ (Molėtų r.). Keramikė Lina Dieninė, subūrusi gabių amatininkų komandą, jaukioje kūrybinėje aplinkoje rengia daugybę išradingų edukacinių programų vaikams ir suaugusiems.

ES parama kaimo turizmui

Beveik visos minėtosios kaimo turizmo sodybos yra pasinaudojusios ES parama. Atskiros priemonės, skirtos šiai verslo šakai, naujojoje Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje nėra. ES parama kaimo turizmui bus teikiama pagal šios programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Ji skatina ekonominės veiklos kūrimą, esamų paslaugų įvairinimą, plėtrą, gamybą, darbo vietų kūrimą, jų išlaikymą. Remiama įvairi ne žemės ūkio veikla: kaimo turizmo plėtra, autoservisų, lentpjūvių, grožio salonų veikla ir pan. Ne žemės ūkio verslams, tarp jų - kaimo turizmo vystymui ir plėtrai, 2014-2020 m. numatyta skirti 74 mln. eurų.

Tačiau kaimo turizmo sodybos neapsaugotos nuo nusikaltimų. Kaip pranešė Utenos apskrities VPK, trečiadienį gautas Baltarusijoje gyvenančio A.P. (gim. 1960 m.) pareiškimas, kad tą pačią dieną apie 7 val. 10 min., jam būnant kaimo turizmo sodyboje, esančioje Molėtų r., Mindūnų seniūnijoje, pagrobtas nešiojamasis kompiuteris. Žalą baltarusis įvertino 2 tūkst. 580 litų. Policija praneša, kad iš to paties namelio taip pat pagrobtas irgi Baltarusijoje gyvenančios H.B. (gimusi 1981 m.) telefonas, fotoaparatas bei tautiečio A.K. (gim. 1980 m.) rankinė su 260 eurų, 200 JAV dolerių, 20 litų ir 450 tūkst. Baltarusijos rublių.

Statistika ir įvykių chronologija

Apibendrinant, pateikiame svarbiausius įvykius, susijusius su Molėtų rajonu, chronologine tvarka:

Šis straipsnis apžvelgė įvairius įvykius Molėtų rajone, nuo tragiškų nelaimių iki šviesių kaimo turizmo iniciatyvų, taip pat prisiminė sudėtingą ir tragišką Molėtų žydų bendruomenės istoriją. Tikimės, kad ši informacija padėjo geriau suprasti šio krašto kasdienybę ir istoriją.

tags: #tragedija #moletuose #kaimo #turizmo #sodyboje