Trakų senamiestis, turtingas istorijos ir kultūros paveldo, susiduria su nuolatiniais iššūkiais, susijusiais su teritorijos planavimu ir plėtra. Šiame straipsnyje nagrinėjami teisiniai, istoriniai ir urbanistiniai aspektai, susiję su Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektu.

Trakų pilis - istorinis ir kultūrinis Lietuvos paveldas
Teisiniai Aspektai ir Institucijų Pozicijos
Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydamas atsižvelgti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos nepritarimą planuojamai plėtrai Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje. Jis paprašė Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atsižvelgti į Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. balandžio 7 d. pareikštą nepritarimą D. Nedzinsko ir Trakų raj. savivaldybės planams.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, kuri yra valstybės ekspertė ir patarėja kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo klausimais, 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. posėdžiuose apsvarsčiusi Trakų senamiesčio teritorijos ribų keitimo ir planuojamos ūkinės plėtros klausimą.
Seimo narys N. Puteikis Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai kaip papildomą medžiagą pateikė Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojų parengtą pažymą „Trakų senamiesčio teritorijos ribų keitimas ir planuojama ūkinė plėtra“.
Valstybinės Kultūros Paveldo Komisijos Išvados
Valstybinė kultūros paveldo komisija nurodė, kad Trakų miesto bendrojo plano sprendinių keitimas buvo atliktas ne dėl pasikeitusios ar planuojamos miesto plėtros strategijos, reikalingos visuomenei, bet tam, kad būtų įteisintos vieno konkretaus objekto statybos.
Šioje pažymoje nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, 2016 m. vasario 9 d. aktu sumažinusi Trakų senamiesčio pietinę dalį, ir pats departamentas sudarė sąlygas vykdyti statybų plėtrą, nesuderinamą su Trakų istorinio nacionalinio parko bei Trakų senamiesčio draustinio išsaugojimo principais.
Kultūros paveldo departamentas, atsakydamas į Valstybinės kultūros paveldo komisijos prašymą nurodyti Trakų senamiesčio ribų keitimo pagrindimą, 2017-03-23 raštu Nr. (1.23)2-655 informavo, kad Trakų senamiesčio teritorijos ribos apibrėžtos (pakeistos) vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. 2 dalimi.
Tačiau Departamentas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, nustatė kitus teritorijų ribų nustatymo kriterijus, - tyrimų duomenų ar kitų šaltinių neturėjimas bei daiktinių teisių ribų nesutapimas.
Planuojama Ūkinė Plėtra ir Investicijos
Planuojama rekonstruoti Trakų autobusų stotis patenka į Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio teritoriją. Numatomas erdviškai agresyvus užstatymas prieštarauja įsteigto nacionalinio parko koncepcijai, urbanistinio draustinio tikslams, Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatoms, Pasaulio kultūros paveldo vietų bei vietovių priežiūros gairėms.
Investuotojai suskubo sukurti projekto vizualizaciją - kaip turėtų atrodyti naujoji autobusų stotis ir prie jos prigludęs nemenkas prekybos centras.
Investicijų bendrovės „Trastas“ savininkas ir vadovas Darius Nedzindskas teigė, kad Trakų autobusų stoties projektas - vienas tų objektų, kuris jį ypač domina. Anot D.Nedzinsko, jis pats asmeniškai į šį projektą investuos 2,5 mln. eurų. Jis apskaičiavo, kad, gavus statybos leidimą, šis projektas bus įgyvendintas maždaug per metus.
Pagal projektą prekybos centras būtų vidutinio dydžio - užstatymo plotas siektų apie 2000 kv. metrų, prekybos salė - apie 1300 kv.m. Tuo tarpu autobusų stoties pastatas užimtų 200 kv. metrų plotą.
Trakų Senamiesčio Istorija ir Urbanistinė Raida
XX a. II pusėje įvertinus Trakų istorinę ir kultūrinę reikšmę istorijoje buvo susirūpinta kultūros vertybių apsauga. 1958 m. Trakų Pusiasalio pilies ir Užutrakio dvaro parkai buvo įtraukti į gamtos paminklų sąrašus, o 1960 m. dar įkurtas ir Trakų landšaftinis draustinis, kuriame turėjo būti saugomas ežerynas su istoriniu Trakų miestu.

Trakų senamiesčio planas
1969-08-22 Lietuvos Ministrų Tarybos Nutarimu „Dėl Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių ir Trakų istorinių senamiesčių apsaugos, tvarkymo ir eksploatavimo gerinimo“ buvo nustatyta Trakų senamiesčio teritorija ir suteiktas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas.
Nuo 1971 m., realizuojant generalinį planą, pietinėje Trakų pusiasalio dalyje buvo intensyviai statomi daugiabučiai namai. O ir draustinio zonoje buvo toliau griaunami mediniai tradiciniai Trakų pastatai, kai kada net vertingos architektūros, o jų vietose ir tuščiuose plotuose statomi 3-6 aukštų gyvenamieji namai, kurie iš esmės pakeitė tradicinį užstatymo mastelį.
1991 m. Lietuvos Respublikos Atkuriamasis Seimas paskelbė įsteigiąs Trakų istorinį nacionalinį parką. 1993-12-06 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema.
1993 m. buvo parengtas „XV-XX a. respublikinės reikšmės architektūros ir urbanistikos paminklo Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektas, rengėjas UAB Paminklų restauravimo institutas“.
1996 m. senamiesčio ribos antrą kartą buvo išplėstos prijungiant prie buvusios teritorijos Užtiltę iki Rėkalnės „žiedo“ esančio Karaimų gatvės gale, taip pat Totoriškių ežero pakrantėje esančias senąsias ir naująsias Karaimų kapines. Jo plotas išsiplėtė iki 166,5 ha.
Specialieji Planai ir Reikalavimai
Gintaras Abaravičius Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius, teigė, kad investuotojas nekalba apie specialiuosius planus, vienas jų - „Trakų Senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimas“, kitas - „Trakų Senamiesčio sklypų išplanavimo projektas“.
Pagal Trakų Senamiesčio sklypų išplanavimo projektą šioje vietoje būta pirmojo Senamiesčio pastato. Jis nebuvo laikomas architektūrine kultūros vertybe, bet buvo svarbus kaip urbanistinis objektas.
Pasak G.Abaravičiaus, Trakų senamiesčio tvarkymo režimas buvo taikomas, pagal šį dokumentą rengti ir kiti panašūs dokumentai. Anot nacionalinio parko vadovo, šiuo metu yra kitų dokumentų, kuriuose dalis režimo duomenų bei reikalavimų yra integruoti.
Trakų senamiestis į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1996-aisiais. Praėjusią savaitę teismas pripažino, jog daugiau nei prieš dvidešimtmetį patvirtintas Trakų senamiesčio specialusis planas, yra negaliojantis.
Trakų Rajono Savivaldybės Teritorijos Bendrojo Plano Keitimo Paslaugos
Trakų rajono savivaldybė nuolat vykdo teritorijos bendrojo plano keitimo ir koregavimo paslaugų pirkimus. Šios paslaugos apima:
- Bendrojo plano keitimo urbanistinio prioriteto kraštovaizdžio tvarkymo zonos vietovės lygmens bendrojo plano parengimą.
- Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano pakeitimą.
- Teritorijų planavimo dokumentų projektų ekspertinį vertinimą.
- Analoginių teritorijų planavimo dokumentų skaitmenizavimą.
Šie pirkimai rodo nuolatinį savivaldybės įsipareigojimą užtikrinti darnų ir tvarų Trakų rajono vystymąsi, atsižvelgiant į kultūros paveldo apsaugos reikalavimus.
| Metai | Paslaugos Pavadinimas |
|---|---|
| 2024 | Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo (T00086049), koregavimo paslaugos |
| 2023 | Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo urbanistinio prioriteto 98 kraštovaizdžio tvarkymo zonos vietovės lygmens bendrojo plano parengimo paslaugos |
| 2022 | Trakų rajono savivaldybės švietimo pažangos plano ir investicijų projekto rengimo paslaugos |
| 2020 | Trakų rajono savivaldybės teritorijos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano pakeitimo paslaugos |
| 2017 | Projekto „Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas“ administravimo paslaugos |
| 2014 | Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano tvarkymo zonų Nr. 32, Nr. 121 ir Nr. 122 kraštovaizdžio specialiojo plano parengimo paslaugos |
| 2013 | Trakų senamiesčio kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano parengimo paslaugos |
tags: #traku #senamiescio #sklypu #isplanavimo #projektas