Triukšmas socialiniame būste: taisyklės, iššūkiai ir gyventojų patirtys

Socialinis būstas Lietuvoje - tai savivaldybės nuosavybė, skirta mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms. Tačiau gyvenimas tokiuose būstuose ne visada būna ramus ir be problemų. Dažnai kyla konfliktų dėl triukšmo, ypač tarp skirtingų kartų.

Viena garbaus amžiaus gargždiškė skundėsi, kad jos laiptinėje rūkoma, garsiai grojama muzika ir triukšmaujama. Ji teigė, kad bijo išeiti pasivaikščioti, nes jaučiasi puolama. Senjorė teigė, kad tai - Klaipėdos rajono savivaldybei priklausantis socialinis būstas.

Kita pašnekovė, gyvenanti tame pačiame name, tvirtino, kad yra tyli ir rami kaimynė. Ji teigė, kad tai ji yra puolama kaimynės ir bijo dieną pasigarsinti televizorių, nes baisu, kad bus kviečiama policija.

Bendros taisyklės ir skirtingi požiūriai

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos specialistės Inesos Vytienės, visiems daugiabučių gyventojams galioja bendros taisyklės dėl elgesio viešoje erdvėje, rūkymo, gyvūnų laikymo. Ji mano, kad dažnai problemos kyla ne dėl kaimynų konfliktiškumo, o dėl skirtingų kartų nesutarimų. I. Vytienė tvirtino, kad socialiniuose būstuose gyvena tokie pat žmonės kaip visi, ir klaidinga manyti, kad galima nurodinėti, kaip jiems elgtis ar gyventi.

Specialistė paaiškino, kad socialinis būstas - tai Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, kuris yra išnuomojamas asmeniui ar šeimai, kurie jo laukia daug metų eilėje.

Vienas iš Gargždų namų bendrijų pirmininkų teigė, kad dabar žmonės yra susvetimėję ir nebebendrauja. Tačiau jis pridūrė, kad galima žengti pirmąjį žingsnį pačiam ir pradėti tarpusavio bendrystę.

Teisinė bazė ir atsakomybė

Klaipėdos apskrities VPK pareigūnė A. Zbarauskienė paaiškino, kad teisės aktai, reglamentuojantys triukšmo valdymą, numato, kad vakaro metu nuo 19 iki 22 val. negalima garsiai triukšmauti, o nakties metu - nuo 22 iki 7 val.

Tokiems pažeidėjams gresia bauda nuo 20 iki 300 Eur. Tačiau A. Zbarauskienė pažymėjo, kad ne visais atvejais pranešimai dėl triukšmo pasitvirtina, ypač tuomet, kai santykiai tarp kaimynų konfliktiški.

„Gyvūnų augintojai turi prisiminti, kad jų pareiga užtikrinti, jog viešojoje vietoje jų gyvūnai nekeltų grėsmės ir nedarytų žalos kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų“, ‒ teigė pareigūnė.

„Nesilaikant šio reikalavimo, šuns šeimininkui gresia bauda nuo 50 iki 550 Eur.

Kaip spręsti konfliktus?

Pareigūnė A. Zbarauskienė patarė su kaimynais kalbėtis, bendrauti, apsikeisti telefonų numeriais, pasirūpinti šalia gyvenančių žmonių, ypač senyvo amžiaus, vienišų, saugumu. Tada galėsime būti ramūs, kad atsitikus bėdai pasirūpinsime vieni kitais.

Socialiniame būste gyvena paprasti, darbą turintys, vaikus auginantys žmonės, ieškantys ne tik ramybės, bet ir stabilumo. Jie suvokia, kad socialinis būstas nėra galutinė stotelė - tai laikina pagalba, suteikianti galimybę atsitiesti po gyvenimo sunkumų ar nelaimių.

Dainos istorija: nuo bendrabučio iki socialinio būsto

Viena iš socialinio būsto gyventojų - Daina, pirmoji gavusi raktus nuo buto, esančio išskirtiniame socialinio būsto konversijos projekte „Šilti namai“ - Lazdynuose pertvarkyto bendrabučio, kuriame įrengta 17 modernių butų su bendruomenės erdve.

Prieš daugiau nei du dešimtmečius Daina nė neįsivaizdavo, kad kada nors turės laikiną prieglobstį, kurį galės vadinti namais. Moteris prisimena, kad anksčiau su vyru ir vaikais gyveno bendrabutyje, kuriame nebuvo jokių patogumų.

Moteris nusprendė kreiptis dėl socialinio būsto. Šiuo gyvenimo etapu galiu drąsiai teigti, kad, bent jau kol kas, tai lyg tikrieji mano namai“, - besišypsodama sako Daina.

Daina neslepia, kad daliai visuomenės narių vis dar kyla nemažai išankstinių nuostatų apie socialinius būstus, bet realybė - visai kitokia. „Socialinio būsto nuomos mokestis nėra didelis, jis prieinamas daugeliui, ypač - turintiems darbą, gaunantiems pastovias pajamas ir mokantiems tvarkytis su savo finansais. Būstas, kuriame gyvenu, yra tvarkingas ir patogus.“

Bendros patalpos, anot moters, tokios, kaip skalbykla ar kiemas, yra tvarkingi, o socialinio būsto gyventojai - gerbia vieni kitus. „Triukšmo beveik nėra, dauguma žmonių - vyresnio amžiaus, ramūs. Kaimynai visada pasisveikina, trumpai pasikalbame, pasidaliname įspūdžiais, kaip mums sekasi. Jaunų žmonių čia mažai, retai juos sutinku - jie dirba arba mokosi. Daug kas paprasčiausiai užsiima savomis veiklomis, todėl ir gyvena tyliai.“

Kalbėdama apie visuomenės požiūrį į socialiniame būste gyvenančius žmones, Daina neslepia: „Dažnai girdžiu, kad socialiniame būste gyvena problemas sukeliantys žmonės. Bet tai - netiesa. Tikiu, kad yra įvairių istorijų, bet čia, kur gyvenu aš, daug paprastų, dirbančių, dorų žmonių. Vieni iš jų gauna mažas pajamas, kiti - savo gyvenime patyrė didelių sunkumų. Daugeliui jų socialinis būstas yra tapęs bene vienintele galimybe gyventi oriai, nes kitų pasirinkimų jie, paprasčiausiai, neturi.

Pasak moters, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad socialinis būstas suteikia galimybę atsitiesti po gyvenime patirtų sunkumų. „Kai turi kur gyventi, kai nereikia bijoti, kad rytoj turėsi išsikraustyti iš nuomojamo būsto, tuomet pasikeičia ir gyvenimas, atsiranda stabilumas, o su juo - ir noras dirbti, tvarkytis bei kurti gražesnę ateitį.“

Paklausta, ką jai reiškia socialinis būstas, ji atsako trumpai: „Ramybę.“ Socialinis būstas, pasak Dainos, nėra dovana - tai pagalba tiems, kurie nori gyventi oriai.

Remontas socialiniame būste: ką reikia žinoti?

Socialiniame tinkle kilo diskusija, ar įmanoma savo būste atlikti remontą be leidimų ir kaimynų informavimo. Komentatoriai tikino, kad reikalingas ne tik leidimas, bet ir kaimynų susitikimas. Tačiau kiti teigė, kad prieš 3 metus darė būsto remontą ir niekam nieko nesakė.

„Civinity Namai“ statinio techninės priežiūros specialistas Arūnas Armanavičius komentavo, kad nusprendus atnaujinti būstą pirmiausia reikėtų suprasti, kokie darbai bus atliekami. Jeigu planuojama tik pagerinti būsto išvaizdą, pavyzdžiui, perdažyti sienas, pakeisti grindų dangą, atnaujinti vonios kambario plyteles, tokie darbai priskiriami kosmetiniam remontui, kuriems nereikalingi specialūs leidimai.

Tačiau, jeigu remonto darbai kels triukšmą, apie jį reikia informuoti miesto savivaldybę ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki darbų pradžios“, - įspėjo specialistas.

Anot jo, jeigu planuojamas didesnės apimties buto remontas, kurio metu keičiamas buto išplanavimas, inžineriniai tinklai (radiatoriai, elektros instaliacija, santechnika), įsistiklinamas balkonas, keičiami langai ir durys, ant pastato sienos kabinamas kondicionierius, tokiems darbams būtinas techninis projektas, kitų daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas, taip pat statybos darbų leidimas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pastebėjo, kad dažnas statybos dalyvis vis dar pamiršta pasirūpinti statybą leidžiančiu dokumentu (SLD), kai jis privalomas, ir pradeda darbus jo neturėdamas.

Fiziniams asmenims savavališkas statinio paprastasis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 60 iki 1,2 tūkst. eurų. Savavališkas statinio kapitalinis remontas, neturint statybą leidžiančio dokumento, kai toks privalomas, užtraukia baudą nuo 300 iki 3,5 tūkst. eurų.

A. Armanavičius įspėjo, kad daugiabučiame name atliekamas buto remontas kelia nepatogumų kaimynams, tad prieš pradedant darbus būtina nepamiršti ir jų. Pirmiausia, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles.

Taip pat rekomenduojame apie planuojamus remonto darbus visuomet pranešti kaimynams iš anksto, geriausia, nurodant, kokiomis valandomis ketinama atlikti triukšmą keliančius darbus“, - komentavo specialistas.

Kėdainių atvejis: išmatos per langą ir kaimynų kantrybė

Socialiniai būstai ir savitą gyvenimo būdą pamėgę jų nuomininkai neretai tampa tikru galvos skausmu kitiems gyventojams. Ypač tada, kai ne itin supratingi, girtauti bei triukšmauti mėgstantys bėdžiai apgyvendinami daugiabučiuose namuose.

Tačiau tai, ką teko ne vienerius metus kęsti Kėdainių pakraštyje esančio Šėtos gatvės 97-uoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojams, pranoksta net pačius siaubingiausius vaizdinius.

„Mūsų laiptinėje, antrame aukšte, socialiniame būste, gyvena Kęstutis, kuris kiekvieną dieną sutemus pro balkoną pila savo fekalijas. Tai kartojasi jau keletą metų. Prasidėjo karščiai, negalime atidaryti langų, nes kyla baisus dvokas, dūstame. Į pastabas nereaguoja, viską neigia. Jo žodžiais - „debilai kaimynai“ užkišo kanalizaciją“, - teigiama 19 butų gyventojų pasirašytame laiške.

Rajono savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Kėdainių butai“ direktorius Alvydas Kleiva tikino - rengiami dokumentai teismui dėl šio piliečio iškeldinimo.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjui Algimantui Brigadieriui teko narplioti ne pačias maloniausias aplinkybes. Proceso metu buvo apklausti 8 kaimynai, „Kėdainių butų“ atstovas bei pats atsakovas - Kęstutis P. Jis pateikė savo versiją apie tai, kas vyksta. Kaip ir anksčiau, vyras dėl visko kaltino kaimynus, o pats tikino tapęs jų šmeižto auka.

Kauno savivaldybė griežtina taisykles

Kauno savivaldybė, norėdama geriau kontroliuoti, kokie asmenys gyvena socialiniuose būstuose, dabar su nuomininkais sudaro terminuotąją trejų metų sutartį. Jei asmuo pažeidžia nuomos sutarties taisykles, jis tokį butą turi palikti.

Anksčiau socialinių būstų gyventojai būdavo iškeldinami dėl skolų ar girtavimo, o dabar butų dažniau netenka dėl visai kitų priežasčių. Viena jų - pas tokių būstų gyventojus įsikuria bute gyvenamosios vietos nedeklaravę žmonės, net jei tai ir jų suaugę vaikai.

59 metų N.Arlauskienė pasakojo, kad gimė Baltarusijoje, būdama dar visai jauna susipažino su tautiečiu kauniečiu Nikolajumi Arlausku, kuris lankėsi jos šalyje.

2018 metais savivaldybė jai skyrė socialinį būstą Kalniečių gatvės 166-ajame name. Romė įsikūrė 39 kvadratinių metrų ploto tvarkingame vieno kambario bute.

Šių metų vasario pradžioje moteris iš savivaldybės gavo pranešimą, kad ji pažeidė nuomos sutartį, nes vėlavo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nežinia už kokias lėšas gyvena, nesistengia dirbti ir dėl to socialinį būstą turės palikti iki rugpjūčio 2 dienos.

Statistika ir faktai apie socialinį būstą

Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas pranešė, kad 2017 metų spalį buvo priimta tam tikra su socialinių būstų nuoma susijusi naujovė. Nuo 2017 metų spalio, kai nuomos sutartis sudaroma su nauju nuomininku, ji pasirašoma trejiems metams.

Nuo 2018 metų kasmet sudaroma po 100-120 naujų nuomos sutarčių. Nuo to laiko iki dabar 25 procentai tokių nuomininkų pažeidė nuomos sutarties taisykles ir jiems iš socialinių būstų reikėjo išsikraustyti.

Šiuo metu savivaldybė turi per tūkstantį socialinių būstų. 100 jų remontuojama. Kasmet nuperkama dar po 30 butų. Eilėje jų laukia 700 asmenų ar šeimų.

Statistika apie socialinį būstą Kauno mieste

Kaunietė Nijolė Katkauskienė yra viena iš tų kauniečių, kurie šiuo metu gyvena Laikino gyvenimo namuose, paprasčiau vadinamuose nakvynės namais. Moteris 37 metus gyveno socialiniame būste viename Raudondvario plento daugiabutyje, dirbo troleibusų vairuotoja.

Nors vasarą dažnas pasvarsto apie būsto atnaujinimą, visgi retas susimąsto, kad vien tik perdažyti sienas ar pakeisti grindų dangą neužteks. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tam tikrų darbų neatlikus laiku, rimti nemalonumai gali grėsti visam daugiabučiui, o nuostoliai - siekti tūkstančius.

tags: #triuksmas #socialiniame #buste