Aplinkos problemomis, susijusiomis su transporto, pramonės įmonių, statybos įrenginių ar įvairios pramoginės veiklos keliamu triukšmu, susidomėta gana neseniai. Reikėtų pastebėti, kad jau nemažai šių problemų yra sprendžiama tiek Europos Sąjungos, tiek atskirų valstybių narių mastu, vykdant triukšmo mažinimo politiką. Vis tik daugelis gamtosaugininkų sutiktų, kad triukšmo keliamoms problemoms nėra skiriamas pakankamas dėmesys, kadangi naujos aplinkos apsaugos programos dažnai yra pirmiausia orientuotos į oro, dirvožemio ar vandens taršą bei galimus būdus šioms problemoms spręsti.
Triukšmas, jo fizikinės charakteristikos, sklidimas aplinkoje - visa tai sudaro tam tikrus sunkumus teisingai vertinant triukšmo šaltinius, jo parametrus, matavimo vienetus ir metodikas. Tikslu suvienodinti triukšmo tyrėjų gautus rezultatus, atitinkančius faktiniams dydžiams, pasaulyje, žemynų regionuose bei valstybėse yra sudaromi įvairūs standartai, metodikos, direktyvos ir kiti triukšmo reglamentavimo aktai. Rodyklės į minėtus dokumentus sudarymas ir jų panaudojimo pavyzdžiai. Dokumentų paieška, jų klasifikavimas ir apibūdinimas, rekomendacijos jų pritaikymui.
Apie triukšmo daromą žalą rimtai pradėta kalbėti tik apie 1970-uosius metus, kuomet buvo imtasi pirmųjų prevencinių priemonių jo mažinimui miestuose. Tad kyla klausimas, ar tikrai triukšmas yra toks žalingas aplinkai ir žmogaus sveikatai. Jis gali sukelti sveikatos sutrikimus. Pagal Lietuvos aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programą triukšmas yra priskiriamas prie fizikinių teršalų, taip pat kaip ir radiacija, virpesiai, elektromagnetiniai laukai ir šiluminė tarša. Pagrindiniais triukšmo šaltiniais miestuose yra laikoma transportas (t.y. automobiliai, traukiniai, lėktuvai ir pan.), pramonės įmonės ir statybos įrengimai. Kaimuose taipogi žmonių sveikata ir aplinka yra dažnai žalojama žemės ūkyje naudojamos technikos keliamo triukšmo. Jis sukelia bangų sukeltas oro ir grunto vibracijas bei šiurenimą.
Nuolat būnant triukšmingoje aplinkoje yra neigiamai veikiama žmogaus nervų sistema, dirginama pasąmonė, pablogėja miegas, sutrinka judesių koordinacija, silpsta dėmesys, o tai dažnai įtakoja stresinę žmogaus būklę ir mažina jo darbo našumą. Visa tai yra pirminiai intensyvaus triukšmo daromos žalos požymiai, o ilgainiui gali būti neatitaisomai paveikiama ir žmogaus klausa. Sprogimo sukeltas garsas gali padaryti žalą sveikatai, nes dėl per didelio slėgio bangos yra tikimybė, kad trūks vidinės ausies būgnelis ir žmogus apkurs. Panašus poveikis yra ir gyvūnijai.
Žmonės, dirbantys tekstilės pramonėje su staklėmis ir pan., kuomet blogėja jų klausa, bet ir negatyviai įtakoja kraujo apytaką, širdies darbą, virškinimą, netgi regėjimą. Dėl to yra taikomi dideli apribojimai aplinkoje keliamam triukšmui tose vietose, kur žmogaus organizmas yra jautrus per dideliam garsui, pavyzdžiui, ligoninėse, sanatorijose, mokyklose ir pan. Ligos, kurioms turi įtakos didelis triukšmas, turėtų įrodyti, kad Europinio lygio kalbos dėl triukšmo prevencijos yra pagrįstos. Dėl to būtina trumpai apžvelgti triukšmo mažinimo politiką, vykdomą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.
Per daugelį metų buvo pasiektas aukšto lygio tarptautinis susitarimas dėl nepriimtino triukšmo lygio ir didžiausio leidžiamo tam tikrose situacijose triukšmo lygio. PSO kartu su OECD yra pagrindinės tarptautinio masto organizacijos, kurios surinko duomenis ir sukūrė savus aplinkos triukšmo lygio pasekmių įvertinimus. 1980 m. - 1996 m. trukmės, vidutiniam išorės triukšmo lygiui įvertinti pasiekė 55 dB(A) standartizuotą norminę vertę, taikomą dienos laiku. 1993 m. akcentuota triukšmo įtaka žmonių sveikatai bei triukšmo mažinimas. Buvo teigiama, jog triukšmo mažinimui bus skirtas ypatingas dėmesys, visuomenė bus visapusiškai informuojama apie bendrus triukšmo lygio rodiklius, gaminių kokybės ir jų spinduliuojamo triukšmo lygius.
Siekiama užtikrinti, kad ramiose teritorijose triukšmo lygis nepasiektų 55 dB (A) bei naujos infrastruktūros plėtrai. Ribinės kelio eismo triukšmo vertės taikomos naujiems keliams ir iš esmės pertvarkytiems nacionalinio kelio tinklo magistraliniams keliams. Bendro naudojimo ir miesto keliams ribinės vertės taikomos retai, tai priklauso nuo vietinės valdžios. Spinduliavimo ribos paprastai taikomos dienos ir nakties laiko periodams, nors dienos ir nakties apibrėžimai skiriasi. Geležinkelio triukšmui taikomos ribos panašios į taikomas kelio triukšmui, nes paprastai jomis siekiama apsaugoti žmones.
Triukšmo ribos turi būti nustatytos lėktuvų triukšmui, norint įsitikinti, ar nepažeidžiamos normos statant naujus namus ir kitas triukšmui jautrias struktūras netoli oro uostų, taip pat atsižvelgiant į galimą oro uosto plėtrą. Skirtingai nuo kelio ir geležinkelio triukšmo, šiuo atveju egzistuoja daug kitų triukšmo rodiklių. Jie apima tam tikrus lėktuvo veiksmus bei kiekvieno veiksmo akimirksnio triukšmo lygį, įvertinant skirtingus dienos periodus. Dėl tokių rodiklių skirtumų yra sunku palyginti leidžiamo triukšmo lygio ribas.
Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES. Priešingai negu ES, kurioje ribojamas triukšmo sklidimas į aplinką, Lietuvoje triukšmo norma nustato, koks yra didžiausias leidžiamas triukšmas gyvenamojoje ar darbo aplinkoje. Leistinus triukšmo lygius gyvenamose patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2003 "Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje". Taip pat taikomi šie standartai:
- LST ISO 1996-1. Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas.
- LST ISO 1996-2 Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas.
- LST ISO 1996-3 Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas.
Triukšmo lygio dydis vertinamas, lyginant su didžiausiais leistinais garso lygiais. 2005 m. birželio 1 d. įsigaliojus Triukšmo valdymo įstatymui [3] turi būti nustatomi Ldienos ir Lnakties rodikliai.
Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) - dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų dienos laikotarpiui. Arba Ldienos - vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų dienos laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2: 1987. Ldienos rodo bendrą nepatogumą. Diena trunka 12 valandų, vakaras - 4 valandas, o naktis - 8 valandas. Dienos pradžios (ir, atitinkamai, vakaro ir nakties pradžios) laiką pasirenka valstybė narė (tas laikas yra vienodas visiems šaltiniams skleidžiamam triukšmui); standartinis laikas yra toks: nuo 07.00 val. iki 19.00 val., nuo 19.00 val. iki 23.00 val. ir nuo 23.00 val. iki 07.00 val.
Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) - vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų vakaro laikotarpiui. Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) - nakties metu (nuo 22 val. iki 6val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų nakties laikotarpiui. Arba Lnakties - vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų nakties laikotarpiui, kaip apibrėžta ISO 1996-2: 1987; Triukšmo naktį indikatorius Lnakties rodo trikdžius miego metu. Jis siejamas (apimtais) žmonėmis, pastatuose, kuriuose jie veikiami kiekviename iš šių triukšmo Lnakties diapazonų: 9, 60-64, 65-69, > 70 dB, atskirai grupuojant kelio, geležinkelio bei oro transporto keliamą triukšmą bei pramonės šaltinis keliamą triukšmą. Naktis trunka 8 valandas.
Metai yra atitinkami garso sklidimo metai, o vidutinė metų trukmė yra nustatoma pagal meteorologines sąlygas. Atsižvelgiama tik į laisvai sklindantį garsą, įvertinimo taškas yra tas pats, kaip ir vertinant Ldienos.
Šiais laikais negalima prognozuoti triukšmo lygio dar projektavimo stadijoje, negalima įvertinti skirtingų triukšmo šaltinių atskirai. Dažniausiai taikomi imitacinio modeliavimo metodai. Tam gali būti naudojamos specialios programos - EKOL (VGTU), LAERM (Karlsruhes technikos universitetas). Šios programos įvertina, modeliuoja triukšmo plitimą teritorijoje bei triukšmo lygį analizuojamuose taškuose. Taip pat svarbu laikytis tarptautinių standartų. Patariama, kad Lietuvoje būtų vartojami Nordtest triukšmo matavimo standartai. Nordtest standartai vartojami Šiaurės šalyse tiesiogiai arba jais grindžiami nacionaliniai standartai. Kaip LKAM projekto dalis, šie metodai jau įdiegti Lietuvoje t.y. ekvivalentiniu garso slėgio lygiu, koreguotu pagal A dažninę charakteristiką ir matuojamu decibelais (dB). Šiuo dydžiu apibūdinamas labai sudėtingas fizikinis reiškinys - garsas. Stovint šalia kelio, galima pastebėti, kad garso slėgio lygis pastoviai kinta. Kuo toliau nuo kelio, tuo automobilių garso slėgio lygis yra mažesnis.
Vidutinis triukšmo lygio sumažėjimas dėl atstumo priklauso nuo triukšmo spektrinės sudėties ir siekia 2.5 - 3.0 dBA/100 m. Atsispindėjusio triukšmo galia priklauso nuo teritorijos ir kelio paviršiaus tipo. Jei teritorijos paviršius yra absorbuojantis, t.y. minkštas (pvz. pieva, daržas, laukas, sniegas), atsispindėjęs triukšmas bus mažesnės galios, nei tuo atveju, kai paviršius yra atspindintis (asfaltas, betonas, vanduo). Tokio paviršiaus galima tikėtis, kad triukšmo lygis priėmimo taške mažės 3 dB su kiekvienu atstumo padvigubėjimu. Medžių juosta šalia kelio, turi įtakos triukšmo lygiui. Transporto priemonės eismo sudėtis, intensyvumas, greitis taip pat sąlygoja triukšmo lygį.
Garso galios lygis išreiškiamas decibelais, tai yra pagrindinė triukšmo šaltinio charakteristika. Triukšmo lygis užstatytose teritorijose priklauso nuo daugybės faktorių. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra autotransporto srautai gatvėse, kurie tam tikrais atvejais duoda iki 80-82 % bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose.
Pramonės, orlaivių, kelio ir geležinkelio transporto priemonės keliamas triukšmas miestų gyvenamuosiuose rajonuose yra vienas pagrindinis aplinkos veiksnys, nepalankiai veikiantis gyventojų sveikatą. Užstatomų arba rekonstruojamų teritorijų šalia gyvenamųjų namų akustinis įvertinimas, efektyviausios ir ekonomiausi architektūrinės planavimo, statybinės akustinės ir organizacinės administracinės priemonės, skirtos mažinti pramonės, orlaivių, kelio ir geležinkelio transporto keliamą triukšmą, parinkimas reikia atlikti vadovaujantis triukšmo žemėlapiais, kurie turi įeiti į projektinės dokumentacijos sudėtį rengiant techninius ir ekonominius miestų plėtros pagrindus, detaliuosius jų rajonų planus.
Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba 2002 m. birželio 25 d. priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (toliau - Direktyva 2002/49/EB), kurios tikslas - apibūdinti bendras procedūras, kuriomis siekiama atitinkamai pagal numatytus prioritetus išvengti, sumažinti ar apsaugoti nuo aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio pasekmių, įskaitant ir dirginimą. Šiuo tikslu į daugelį nacionalinių metodikų reikia įtraukti vakaro laikotarpį kaip atskirą paros laikotarpį ir metinį vidurkį. Be to, kai kurias esamas metodikas reikia pakoreguoti taip, kad nebūtų vertinamas triukšmo atspindys nuo fasadų, kad būtų įtrauktas nakties laikotarpis ir (arba) pakoreguotos įvertinimo vietos koordinatės.
Taip pat taikomos šios įvertinimo metodikos:
- ORLAIVIŲ TRIUKŠMAS: ECAC Dok. 29. Įvertinimo metodo ataskaita (toliau - ECAC.CEAC Dok.).
- PRAMONINIS TRIUKŠMAS: ISO 9613-2: Akustika. Garso silpninimas. 2 dalis.
Europos Sąjungos lygmeniu yra reguliuojamas tik triukšmas, keliamas viešose vietose (pavyzdžiui, parkuose, atvirose teritorijose prie mokyklų ar ligoninių), mašinų, žemės ūkio technikos, statybos įrenginių, buitinės technikos skleidžiamas garsas ir pan. Nėra reguliuojamas triukšmas atliekant vidaus darbus. Šios sritys reguliuojamos valstybės narės valstybiniu ar vietiniu mastu. Taip pat nėra reguliuojamas triukšmo lygis karinėse teritorijose.
Žemiau pateikta lentelė atspindi Europos Sąjungos triukšmo kontrolę, kuri skirstoma į keturis pagrindinius sektorius, t.y. autotransporto, mechanizmų, lėktuvų ir statybos įrangos keliamą triukšmą.
| Sektorius | Direktyva | Aprašymas |
|---|---|---|
| Auto-transportas | 70/157/EEC, 96/20/EC | Nustato triukšmo lygio limitus automobiliams, mažina leistiną triukšmo lygį. |
| Mechanizmai | 78/1015/EEC | Įveda ribinį triukšmo lygį, t.y. 75-80 dBA, trims motociklų kategorijoms. |
| Buitiniai prietaisai | 88/594/EEC | Bendroji buitinių prietaisų ir vartotojų informavimo apie jų keliamo triukšmo lygį direktyva. |
| Lėktuvai | Įvairios direktyvos | Reguliuoja lėktuvų skleidžiamo triukšmo lygio mažinimą, draudžia įtraukti senesnės laidos ir dažnai didesnio triukšmingumo lėktuvus į valstybių narių naudojamus lėktuvų sąrašus. |
(70/157/EEC) direktyva nustato triukšmo lygio limitus automobiliams. Ji po kurio laiko buvo papildyta, o naujausioji direktyva 96/20/EC dar labiau sumažina leistiną triukšmo lygį automobiliams, taipogi įtvirtina ribinius dydžius 8 tips keleiviniams ir krovininiams automobiliams. (78/1015/EEC) direktyva įveda ribinį triukšmo lygį, t.y. 75-80 dBA, trims motociklų kategorijoms. Ši direktyva neįpareigoja valstybes nares griežtai taikyti Europos Sąjungos nustatytus standartus savo šalies motociklų gamintojams ir sudaro sąlygas šiek tiek koreguoti leistiną triukšmo lygį šalyje. Tačiau jei gaminys yra parduodamas kitai šaliai narei, svarbu, kad motociklo keliamas triukšmo lygis atitiktų tos šalies nustatytas normas. (88/594/EEC) yra bendroji buitinių prietaisų ir vartotojų informavimo apie jų keliamo triukšmo lygį direktyva. 3-iasis sektorius, t.y. lėktuvų skleidžiamo triukšmo lygio mažinimas Europos Sąjungoje, yra reguliuojamas keturiomis direktyvomis. Šiomis direktyvomis uždraudžiama įtraukti senesnės laidos ir dažnai didesnio triukšmingumo lėktuvus į valstybių narių naudojamus lėktuvų sąrašus. Galiausiai paskutinioji direktyva numato...
ES triukšmo politikos instrumentai
tags: #triuksmo #vertinimas #detalusis #planas