Triukšmas - tai nepageidaujami, dirginantys arba kenksmingi, turintys neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ar gyvajai gamtai, išoriniai garsai. Triukšmas gali būti techninis, gamybinis, sukeliamas gamtos reiškinių ar gyvūnų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos siekia atkreipti dėmesį į triukšmo keliamas problemas ir paskatinti tylesnės gyvenamosios aplinkos formavimą.
Pastaruoju metu dėl naujų statomų ar rekonstruojamų individualių namų šildymo energijos taupymo plačiai paplito oras-oras ar oras-vanduo šilumos siurbliai, kurių išoriniai lauko blokai neretai neatitinka reikalavimų, generuoja nuolatinį triukšmą savoje ir gretimoje kaimyninėje gyvenamojoje aplinkoje.
Daugiabučio namo gyventojai dažnai remontuoja butus dienos metu, tačiau dažnas žmogus nesusimąsto apie remonto metu kylantį triukšmą. Dirglumas triukšmui namų aplinkoje tampa iššūkiu. Klausomės garsios muzikos ar patys muzikuojame namuose ir dažnai nesusimąstome, kad greta esantiems žmonėms tai nepatinka. O nepatikti gali tiek pats garsų stiprumas, laikas ar trukmė, tiek ir muzikos žanras ar stilius.
Žmogus evoliucionavo esant natūraliam foniniam 30-40 decibelų triukšmui, o stipresnis garsas buvo suprantamas kaip pavojaus signalas. Statistika negailestinga - esant 65-75 decibelų nuolatiniam triukšmui širdies ligų rizika padidėja 20 proc.
Visuomenės sveikatos specialistų duomenimis aplinkos triukšmas yra rimta problema Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai 10-15 proc. daugėja gyventojų skundų dėl triukšmo. Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą. Pats pavojingiausias - nuolatinis pastovus triukšmas, kuris sukelia nervinę įtampą ir stresą, skatina su nervine organizmo reguliacija susijusių ligų atsiradimą ir jų progresavimą.
Pastoviai dirginant centrinę nervų sistemą daugeliui žmonių sukeliama apsauginė organizmo reakcija - stresas, kuris gali pasireikšti nuolatiniais galvos skausmais, nepaaiškinamu nuovargiu ar mieguistumu, atminties pablogėjimu, sutrikusia klausa, širdies veiklos ir kraujo spaudimo esminiais pokyčiais ar sutrikimais, neurodermito ar nervinės opaligės paūmėjimu, judesių koordinacija, didėjančia gamybinių traumų rizika.
Pernelyg didelis triukšmas gali sukelti problemų, susijusių su klausa - klausos praradimas, ūžesys ir padidėjęs jautrumas garsui. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. daugiau nei 900 mln. žmonių (vienas iš dešimties) dėl triukšmingos aplinkos gali prarasti klausą. Galima teigti, jog triukšmas - tai šio amžiaus pasaulinė problema.
Kartais mes patys sąmoningai renkamės pavojingai triukšmingą aplinką. Didelis garso stiprumas koncertų ar diskotekų metu nėra atsitiktinis. 110 decibelų garso stiprumas sukelia fiziologinę reakciją, primenančią girtumą.
Šią situaciją galima pakeisti, nes aplinkos triukšmas gali būti reguliuojamas. Palanki socialinė, kultūrinė, ekonominė, technologinė aplinka gali sumažinti triukšmo sukelto streso poveikį sveikatai. Pradėkime nuo savęs - netriukšmaukime ir gerbkime kaimynus bei aplinkinius.
Planuokime triukšmingus darbus, kai aplinkoje nėra žmonių arba iš anksto įspėkime. Lietuvoje galioja higienos norma siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties - nuo 22 val. iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.
Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val.
Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriuose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama.
Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“: dienos metu - 45 dB, vakaro metu - 40 dB, nakties metu - 35 dB.
Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą. Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas.
Ilgai spaudoje buvo aptariamas atvejis, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje nurodė, jog kaimiškoje vietovėje karvių melžimas melžimo aparatu yra įprasta ūkininkavimo veikla ir ji nelaikytina viešosios tvarkos pažeidimu. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis.
Tačiau kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio garso, girdimo iš jų buto, pavyzdžiui, vaikų verkimo, vaikų keliamo triukšmo žaidimų metu, buities prietaisų naudojimo, kurie skleidžia triukšmą, nes tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas, t. y.
Nuobaudos skiriamos remiantis Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsniu. Jis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų.
Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute.
Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvairiu paros metu atlieka triukšmo matavimus. Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams).
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Pranešime turi būti nurodyta triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis, jo trukmė ir taikomos triukšmo mažinimo priemonės.
Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę.
Triukšmo ribojimai
Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.
Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai.
Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.
Savaitgaliais remonto darbai daugiabutyje ribojami griežčiau. Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai.
Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijos turi teisę nustatyti gyvenamųjų vietovių triukšmo rodiklius ir patvirtinti triukšmo taisykles, kurių privalo laikytis gyventojai.
Pilvo preso ir sėdmenų treniruotė/TRENIRUOTĖ NAMUOSE/ 30 min pratimai su savo kūno svoriu
Triukšmas, viršijantis nustatytus leistinus ribinius dydžius ar sklindantis ramybės metu, gali užtraukti administracinę atsakomybę. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsniu, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo reguliavimo teisės aktų pažeidimus skiriama bauda nuo 100 iki 600 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 500 iki 1000 eurų.
Jei pažeidžiamos savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose, galima gauti baudą nuo 150 iki 600 eurų. Tai dažniausiai pažeidžiama taisyklė, sukelianti nesutarimus tarp kaimynų. Įstatymai aiškiai nurodo, kada leidžiama naudoti triukšmingą įrangą ir kokiais atvejais gresia baudos. Žinodami taisykles galite išvengti konfliktų ir bausmių.
Triukšmo lygio ribos pagal HN 33:2011
Šioje lentelėje pateikiami leistini triukšmo lygiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, reglamentuojami Lietuvos higienos normos HN 33:2011.
| Paros metas | Triukšmo lygis (dB) |
|---|---|
| Diena (7:00 - 19:00) | 45 |
| Vakaras (19:00 - 22:00) | 40 |
| Naktis (22:00 - 7:00) | 35 |
Šie ribojimai padeda užtikrinti ramią aplinką ir apsaugoti žmonių sveikatą nuo triukšmo poveikio.
Kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio namo patalpų tvarka. „Būsto remontą atliekantys turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų bendrųjų patalpų, švara.
Senuose daugiabučiuose keičiant radiatorius šildymo sezono metu reikia atjungti visą pastato šildymo sistemą, iš radiatorių išleisti termofikatą, pabaigus darbus vėl juo užpildyti, atlikti papildomus nuorinimo darbus. Šie darbai ne tik papildomai kainuoja, bet ir sukelia didelių nepatogumų viso namo gyventojams. Naujos statybos namuose šildymo sistema užsukama tik butui, tad šildymo sezono metu pakeisti radiatorių tokie bute yra paprasčiau,“ - sako E.
Buto remontas neturi sukelti nepatogumų ar nuostolių užsakovui - tai aiškus teiginys bet ne visada įgyvendinama praktika. Mūsų komandos darbininkai pasirūpina, kad nebūtų sukelta jokių nepatogumų kaimynams, užtikrina laiptinės ar kitų buto prieigų švarą kasdien.
Buto remonto kaina yra bene dažniausiai užduodamas klausimas statybų meistrams. Todėl tikslus atsakymas į tai, kiek kainuoja buto remontas, yra sunkai įsivaizduojamas.
Lietuvoje yra populiaru perplanuoti senos statybos butus, ypač plytinius. Savininkai dažnai sujungia virtuvę su kambariu ar vonią su tualetu, taip pat išardo pertvaras siekiant sukurti daugiau erdvės. Blokiniuose namuose tai yra gana sudėtinga dėl reikalingos specialios įrangos ir leidimų, tačiau plytiniuose daugiabučiuose šie darbai daug paprastesni bei tylesni, o gyventojams dažniausiai tereikia informuoti savivaldybę ar seniūniją.
tags: #truksmas #sekmadieni #nuosavame #name