Ilgalaikio ir Trumpalaikio Turto Skirtumai ir Apibrėžimai

Apskaitoje reikšmingas ūkio turto klasifikavimas pagal naudojimo laiką ir pobūdį. Turtas bendrąja prasme pasižymi didele įvairove ir gali turėti daug kvalifikacijų. Kalbant apie juridinių asmenų - įmonių turtą, jis pasižymi aiškia struktūra, kurią nulemia finansinė įmonių apskaita bei ją apibrėžiančios bendrosios taisyklės. Visas įmonių turtas atsispindi įmonių finansinėse ataskaitose.

Tinkamas turto valdymas yra būtinas efektyviai įmonės veiklai ir finansinei stabilumo užtikrinimui. Šiame straipsnyje aptarsime ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąvokas, jų klasifikaciją ir svarbiausius aspektus, susijusius su apskaita ir valdymu įmonėje.

Ilgalaikis Turtas

Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas įmonės veikloje ilgiau nei vienerius metus ir teikia ekonominę naudą ilgesnį laikotarpį. Ilgalaikis turtas - toks, kurio per vienerius metus negalima paversti į pinigus. Dažniausiai ilgalaikio turto sąvoka apima žemę, įrangą, autorines teises bei kitas ilgalaikes investicijas. Šis turtas gali būti materialus arba nematerialus.

Materialusis Ilgalaikis Turtas

Materialusis ilgalaikis turtas apima:

• Žemę
• Pastatus
• Įrengimus ir įrangą
• Transporto priemones

Šis turtas nuolat naudojamas įmonės veikloje ir palaipsniui dėvisi, todėl svarbu tinkamai apskaičiuoti nusidėvėjimą.

Nematerialusis Ilgalaikis Turtas

Nematerialusis ilgalaikis turtas neturi fizinės formos, tačiau teikia ekonominę naudą įmonei. Tai gali būti:

• Patentai
• Prekių ženklai
• Autorinės teisės
• Programinė įranga (valdymo sistemos dalis visuomet būna ir programinė įranga, kuri yra skirta pačiai sistemai valdyti)

Jei anksčiau įsigytas nematerialusis turtas nebebus naudojamas įmonės veikloje, jis būtų nurašomas.

Įsigytos VšĮ dalininko teisės laikomos UAB finansiniu turtu.

Finansinis Turtas

Finansinio turto pavyzdžiai:

• Akcijos
• Obligacijos
• Paskolos
• Indėliai

Atsarginių dalių apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 9 verslo apskaitos standartas „Atsargos“, toliau 9 VAS. Jei nurašome visiškai nudėvėtą ilgalaikį turtą ir lieka atsarginių dalių, atsarginės dalys yra perkeliamos į atsargų straipsnį likvidacine verte. Jei perkėlimo metu įmonė nustato, kad šių atsarginių dalių grynoji galimo realizavimo vertė (pardavimo kaina minus pardavimo sąnaudos) yra mažesnė, nei likvidacinė vertė, į atsargas turtas yra perkeliamas grynojo galimo realiazavimo verte, o skirtumas parodomas turto nurašymo sąnaudose. Jei nurašome nevisiškai nudėvėtą ilgalaikį turtą ir lieka atsarginių dalių, atsarginės dalys yra perkeliamos į atsargų straipsnį grynąja galimo realizavimo verte, kuri negali būti didesnė už likutinę vertę. Užpajamuotų atsarginių dalių vertės sumai yra mažinamas ilgalaikio turto nurašymo nuostolis. Jei ilgalaikis turtas nenaudojamas veikloje ir jo neplanuojama parduoti artimiausiu metu jis vistiek turi būti būti apskaitomas ilgalaikiame turte ir jo negalima perkelti į atsargų straipsnį. Tokiam turtui turės būti skaičiuojamas nusidėvėjimas.

Avansiniai mokėjimai už ilgalaikį turtą visada rodomi kitame ilgalaikiame materialiame turte, nepriklausomai nuo turto įsigijimo datos. Sumokėtas avansas už remonto darbus, kurie bus įtraukiami į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą, taip pat turėtų būti rodomas ilgalaikiame turte.

Jei atskiroms ilgalaikio turto dalims yra taikoma skirtinga nusidėvėjimo norma (12VAS, 36p.), reikės papildomai atsižvelgti į ilgalaikio turto minimalią vertę. Pvz. įmonė nusipirko stakles spintų gamybai. Reikšmingų staklių mazgų ekonominis tarnavimo laikas yra trumpesnis, nei kitų.

Trumpalaikis Turtas

Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris sunaudojamas arba parduodamas per vienerius metus arba per įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikis turtas tai įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje trumpiau nei vienerius metus naudojamas turtas pajamoms uždirbti. Šis turtas yra skirtas greitai apyvartai ir užtikrina įmonės likvidumą.

Taip pat trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę. Turtas trumpalaikiu laikomas ne ekonomine prasme, bet kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina. Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie pavyzdžiui naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui.

Trumpalaikio Turto Pavyzdžiai

Trumpalaikio turto pavyzdžiai:

• Pinigai
• Atsargos
• Debitoriniai įsiskolinimai
• Išankstiniai apmokėjimai

Efektyvus trumpalaikio turto valdymas užtikrina, kad įmonė turės pakankamai lėšų vykdyti savo įsipareigojimus ir finansuoti kasdienes operacijas.

Trumpalaikio Turto Skirstymas

Trumpalaikis įmonės turtas skirstomas į:

• Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais
• Trumpalaikis nefinansinis turtas.

Trumpalaikis Finansinis Turtas

Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.

Trumpalaikis Nefinansinis Turtas

Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.

Metinėje finansinėje įmonės ataskaitoje trumpalaikis turtas skirstomas į šias grupes:

• Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai.
• Nebaigtos vykdyti sutartys.
• Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
• Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos.
• Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.

Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje. Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:

1. Grynieji pinigai;
2. Pinigų ekvivalentai;
3. Trumpalaikės investicijos;
4. Gautinos sumos;
5. Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
6. Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).

Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.

Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą. Kodėl? Jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas. Dabartinis koeficientas - matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais. Greitasis koeficientas - pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu. Grynųjų pinigų rodiklis - matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.

Mažavertis Turtas

Materialusis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris veikloje naudojamas ilgiau nei vieną apskaitos ciklą, paprastai ilgiau nei metus, ir jo vertė lygi arba didesnė už nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Toks turtas nudėvimas dalimis.

Trumpalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ne ilgiau kaip vienus metus ir jo įsigijimo vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę Šios vertės nesiekiantis turtas priskiriamas atsargoms. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto nurašomas į sąnaudas.

Dažnai kyla klausimas, ką daryti kai įsigyjamas turtas, kurio vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto vertę, tačiau naudojimo laikas ilgesnis nei vieni metai (pvz., kėdės, įrankiai ar pan.). Tai mažavertis turtas, todėl minimalios vertės nesiekiantys turto objektai, nepriklausomai nuo jų naudojimo trukmės ir svarbumo, turi būti priskiriami atsargoms (trumpalaikiam turtui). O pradėjus naudoti mažos vertės turtą, jis kaip ir visos atsargos, turi būti nurašytas į sąnaudas.

Pagal auditoriaus G. Nupirkti du galvučių ir raktų komplektai, vieno vertė 80 eurų. Bendra pirkinio vertė - 160 eurų. Ilgalaikio turto minimali vertė pasirinkta 150 eurų. Taigi, abu komplektus kartu galime priskirti ilgalaikio turto grupei ir į apskaitą įtraukti kaip vieną vienetą.

Mažavertis Turtas: Apskaitos Būdai

Kai yra daug trumpalaikio turto ar keletas materialiai atsakingų asmenų, reikia spręsti, ar tvarkyti ir kaip tvarkyti tokio turto apskaitą. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto turi būti nurašytas į sąnaudas. Atrodo, lyg ir prarandama turto kontrolė, nes jo nelieka apskaitoje. Taigi galima pasirinkti keletą variantų:

• Mažaverčių daiktų apskaita simboline verte. Naudojant šį būdą, turtas išlieka apskaitos registruose. Įsigytas turtas užpajamuojamas ir, pradėjus naudoti, nurašoma visa vertė atėmus simbolinę vertę, pvz., vertė galėtų būti vienas euras, nors galima pasirinkti ir kitokią. Kai nudėvėtas turtas visai sunaikinamas arba jo kontrolė tampa nebereikalinga, reikia nurašyti ir simbolinę vertę.
• Kiekinė mažaverčio turto apskaita. Tai mažaverčių daiktų apskaita registruose natūrine išraiška. Šiame registre paprastai dar fiksuojama ir šių daiktų perdavimas atsakingam asmeniui, kuris patvirtina priėmęs mažavertį inventorių.
• Vertinei mažaverčio inventoriaus apskaitai galima naudoti ir nebalansines sąskaitas. Nebalansinės sąskaitos neturį ryšio su įprastomis buhalterinėmis sąskaitomis. Nebalansinėse sąskaitose surašoma turto rūšys ir pagal jas turimas kiekis, atliekami nurašymai.

Turto Apskaita ir Valdymas

Tinkama turto apskaita ir valdymas yra būtini įmonės finansinei būklei įvertinti ir sprendimams priimti. Tai apima turto įsigijimo, nusidėvėjimo, nurašymo ir pardavimo apskaitą.

Svarbūs Aspektai

• Nusidėvėjimas: Sistemingas ilgalaikio turto vertės mažinimas per jo naudojimo laikotarpį.
• Nurašymas: Turto pašalinimas iš apskaitos, kai jis tampa nenaudojamas arba praranda vertę.
• Perkainojimas: Turto vertės koregavimas, atsižvelgiant į rinkos pokyčius.

Atsargų Įvertinimas

Atsargų įkainojimas yra svarbus veiklos baras. Vertinant atsargas, padaryta klaida gali turėti nepageidaujamos įtakos ateinančių metų grynojo ir apmokestinamo pelno dydžiui. Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas (taip pat atsargos) finansinėje atskaitomybėje parodomas įkainojus jį tuo turtu faktine savikaina, kitaip sakant, ta kaina, kuria įmonė sumoka už atsargas pirkdama arba pasigamindama jas. Visos kitos išlaidos, susijusios su atsargų pirkimu, taip pat turi būti įskaičiuotos į jų savikainą. Praktiškai būna labai sudėtinga netiesiogines išlaidas priskirti konkrečioms atsargoms. Todėl daugeliu atveju jos įtraukiamos į ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudas.

Atsargos įkainojamos įvairiais būdais arba metodais. Vienas iš jų - konkrečių kainų metodas. Jis taikomas tada, kai konkretiems produkcijos vienetams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmanoma nustatyti ir priskirti tų vienetų pirkimo ar pagaminimo savikainą. Šis metodas pasitvirtina apskaitant brangias prekes: automobilius, juvelyrinius dirbinius ir kita. Atsargų įvertinimo metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje. Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksčiausiai pirktų prekių kainos priskiriamos pirmiausiai parduotų prekių savikainai. Iš to matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusių prekių savikainai priskiriamos paskutinių pirkinių kainos, nes šiuo atveju daroma prielaida, kad anksčiausiai pirktos prekės parduodamos (ar atsargos sunaudojamos) anksčiausiai. Taigi šių anksčiausiai pirktų atsargų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje paprasčiausiai nelieka.

Atsargų įvertinimo metodas pagal pirmųjų pirkinių kainas. Šis metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekės per ataskaitinį laikotarpį buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandėlyje. Šis metodas remiasi sutartine nuostata, kad parduotų prekių savikainai priskiriamos vėliausiai pirktų prekių kainos, t.y. daroma prielaida, kad vėliausiai pirktos prekės parduodamos pirmiausiai, o anksčiausiai pirktų prekių kaina priskiriama atsargų likučio savikainai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Apskaičiuojant parduotų prekių savikainą vadovaujamasi paskutinių pirkimų kainomis.

Mažmeninės ir didmeninės prekybos bei perdirbimo įmonės prekių ar kitų atsargų vertė sudaro didelę įmonės turto dalį. Parduotų prekių savikaina sudaro didžiausią įmonės sąnaudų dalį pelno ataskaitoje. Įmonė gali turėti ne tik prekybos atsargų, tiesiogiai įskaičiuojamų į prekybinės veiklos sąnaudas per parduotų prekių savikainą. Įmonėje gali būti ir daugybė medžiagų arba žaliavų sąskaitų. Medžiagos nuo prekių skiriasi tuo, kad jos tiesiogiai neparduodamos, o tik apdorotos įmonės patenka į parduotų prekių savikainą. Perdirbimo įmonės vietoj perparduoti skirtų prekių į parduotų prekių savikainos rodiklį įskaičiuojamos dvi perdirbimo ir prekybos procese sujungiamos į medžiagas ir darbo jėga.

Bendrasis pelnas, uždirbtas per ataskaitinį laikotarpį, nustatomas iš visų per tą laikotarpį uždirbtų pajamų atėmus parduotų prekių savikainą. Pastaroji apskaičiuojama iš per laikotarpį parduoti skirtų prekių vertės (ji lygi pradinio prekių likučio ir visų ataskaitinio laikotarpio pirkimo sumai) atėmus laikotarpio pabaigoje likusį neparduotų prekių likutį. Kuo didesnė likučio savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tuo mažesnė parduotų prekių savikaina ir atitinkamai didesnis bendrasis pelnas. Vadinasi, nuo galutinio likučio įvertinimo priklauso, kokia parduoti skirtų prekių savikainos dalis bus atimta iš grynųjų pardavimo pajamų ir kokia dalis bus perkelta į ateinantį ataskaitinį laikotarpį kaip to laikotarpio pradinis prekių likutis, todėl mažiausiai vieną kartą per metus būtina nustatyti atsargų apimtį natūriniais prekių vienetais.

Kitaip sakant, reikia tas atsargas inventorizuoti, t.y. suskaičiuoti ir gautus rezultatus palyginti su buhalterijos informacija. Nors įmonėje inventorizacija gali atlikti bet kuriuo momentu (pvz., įtarus grobstymu už atsargų apsaugą atsakingus asmenis), dauguma tai daro ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Nuolatinės atsargų apskaitos vedimas - tai nuolatinis duomenų apie visas operacijas su kiekviena prekių partija registravimas buhalterinėse sąskaitose.

Pagrindinė įmonės perdirbimo funkcija - tai žaliavų, medžiagų bei pirktų detalių perdirbimas į parduoti skirtas prekes ir šių prekių pardavimas. Kiekvienoje įmonėje parduotų prekių savikaina sudaro atsargų pirkimo išlaidų suma ir gamybos sąnaudos: kadangi prekybos įmonės paprastai nieko negamina (išimtis tik perparduoti skirtų prekių įpakavimas arba labai nežymus jų perdirbimas, pvz., siekiant pagerinti prekybinę išvaizdą) atsiranda skirtumų tarp parduotos produkcijos savikainos apskaičiavimo prekybos ir perdirbimo įmonėse. Pastaresnėje į parduotos produkcijos savikainą turi būti įskaičiuojama ne tik produkciją gaminant sunaudotų atsargų kaina, bet ir visų atsargų apdorojimo darbo sąnaudos (darbo užmokestis, darbo sąnaudos) bei kurios kitos gamybos išlaidos. Tose sąskaitose atsispindintys gamybos elementai perdirbti tampa pagamintos parduoti skirtos produkcijos dalimi.

Šios atsargos įkainojamos jų įsigijimo savikaina (įvertinant įvairias nuolaidas, grąžinimus, atvežimo išlaidas). Didesnėse įmonėse į atskirų sąskaitų grupę išskiriamos komplektavimo gaminių sąskaitos, taip numatyta tik sąskaitų plane. Kai kuriose įmonėse šalia žaliavų išskiriamos ir medžiagų sąskaitos. Tokios grupės išskyrimas yra technologinis, tačiau kiekviena įmonė pasirenka pati, kaip detalizuoti atsargų sąskaitas.

Nebaigtos gamybos sąskaitose atsispindi gamybos procese esantys ir dar nebaigti apdoroti gaminiai. Jų savikaina susideda iš žaliavų kainos bei tų gaminių apdirbimo išlaidų. Pagaminta produkcija - tai baigtos gaminti, bet dar neparduotos prekės, tai trumpalaikis turtas, saugomas įmonės sandėliuose ir skirtas uždirbti pajamoms, pardavus jį ateinančiais laikotarpiais.

Sudarydama finansines ataskaitas įmonė atsargas įvertina įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiama į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Į savikainą negali būti įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžintinas.

Įmonė, įsigijusi atsargas užsienio valiuta, šių atsargų savikainą apskaičiuoja pagal pirkimo dieną galiojantį apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.

Kad būtų galima apskaičiuoti sunaudotų, parduotų atsargų savikainą, atsargos apskaitoje yra įkainojamos pagrindiniais įkainojimo būdais: FIFO, LIFO, vidutinės kainos, konkrečių kainų.

Šioje lentelėje pateikiami atsargų įkainojimo metodai:

Registruojant apskaitoje atsargų sunaudojimą, galima pasirinkti vieną iš būdų: nuolat ir periodiškai.Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė - apskaitoje registruojamos visos pardavimo pirkimo ir pasigaminimo operacijos. Šis būdas dažniausiai taikomas nedideliems kiekiams atsargų, brangioms atsargoms. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatytant atsargų likutį ir pardavimų savikainą nereikia didelių pastangų. Atlikus inventorizaciją, likučiai yra sutikrinami, o atsiradusius trūkumus arba perteklius galima užregistruoti aiškiai žinant priežastis.Periodiškai apskaitomų atsargų būdas - buhalterinėse sąskaitose registruojamos tik atsargų pirkimo operacijos.Norint nustatyti atsargų likutį, reikia atlikti inventorizaciją. Inventorizuojant nerastas atsargų kiekis laikomas parduotu, o tai ne visada atitinka tikrąją situaciją. Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal pirktų atsargų ir likučių duomenis. Apskaičiuojant parduotų prekių savikainą, naudojama formulė:Atsargų likutis laikotarpio pradžioje + per laikotarpį pirktos atsargos - atsargų likutis laikotarpio pabaigoje = per laikotarpį parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina.

tags: #trumpalaikio #ir #ilgalaikio #turto #skirtumai