Vedybų sutartys Lietuvoje: Turto apsauga ir šeimos saugumas

Besikeičiančioje šiuolaikinėje visuomenėje tampa ne tik svarbu išsaugoti savo šeimos vertybinį pamatą, bet ir rasti paprastus bei efektyvius sprendimus turtiniuose šeimos santykiuose. Žlugus laimingo santuokinio gyvenimo idilei neretai šeimos problemos persikelia į teismus, kuriems tenka spręsti jautrius sutuoktinių turto padalijimo, vaikų išlaikymo, alimentų dydžio nustatymo bei kitus klausimus.

Kad palengvintų šių klausimų nagrinėjimą bei leistų sutuoktiniams patiems apspręsti savo turtinius reikalus įstatymų leidėjas numato tam tikrus instrumentus, o visų pirma - vedybines sutartis. Vedybų sutartys Lietuvoje nėra naujas reiškinys, bet, lyginant su kitomis šalimis, dar gan mažai paplitęs. Visgi statistiškai vedybų sutarčių skaičius kasmet auga.

2014 m. Vedybų sutarčių registre užregistruota daugiausia - 1250 tokių sutarčių. Tai didžiausias tokių sutarčių skaičius nuo Vedybų sutarčių registro veiklos pradžios 2002 metais. Lietuviai pamažu įsisąmonina, jog išankstinis susitarimas tarp būsimų arba esamų sutuoktinių išsprendžia turtinio pobūdžio problemas, kurios gali kilti ateityje pradėjus skyrybų procesą.

Nepaisant to, kad galimybė sudaryti vedybų sutartį Lietuvoje egzistuoja beveik 20 metų, registruotų vedybų sutarčių skaičius padidėjo tik pastaraisiais metais.Tenka pastebėti, kad Lietuvoje dar neišnykę tam tikri moraliniai, etiniai bei religiniai įsitikinimai (pvz., požiūris, kad tokiu būdu sutuoktinis siekia apgauti, pasipelnyti arba tiesiog išreiškia nepasitikėjimą, kad santuokoje neturi dominuoti turtinis interesas, kad bažnytinė santuoka turi būti besąlyginė), varžantys šių sutarčių populiarumo augimą.

Kas yra vedybų sutartis?

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - Įstatymas) vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Taigi pagrindinis vedybų sutarties tikslas - turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.

Vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja pagrindinis sutarčių teisės principas - sutarties laisvės principas, kuris pasireiškia tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, o taip pat ir šia sutartimi nustatyti jos turinį, t. y. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios sutartys turi būti rašytinės, patvirtintos notariškai ir įregistruotos Vedybų sutarčių registre - tik tada jos galioja būsimiesiems kreditoriams ar kitiems suinteresuotiems asmenims.

Vedybų sutarčių rūšys

Įstatyme pagal santuokos įregistravimo momentą išskiriamos dvi vedybinių sutarčių rūšys: ikivedybinės ir povedybinės.

• Ikivedybinės sutartys, t. y. sudarytos iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos.
• Povedybinės sutartys - nuo jos sudarymo, jei pačioje sutartyje nenustatyta kitaip.

Lietuvoje žymiai daugiau sudaroma povedybinių sutarčių. Pvz., 2014 m. povedybinės sutartys sudarė apie 70 procentų visų registruotų vedybinių sutarčių. Pastebėtina, kad kitose šalyse dažniau įprasta fiksuoti apylygį povedybinių ir ikivedybinių sutarčių santykį, kas leidžia manyti, jog ten kur kas anksčiau įvertinama šių sutarčių reikšmė ir nauda.

Ką galima aptarti vedybų sutartyje?

Sutuoktiniai vedybų sutartyje gali nusimatyti, kad:

1. Turtas, įgytas santuokos metu, bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokiu būdu nėra sukuriama bendroji jungtinė nuosavybė ir sutuoktiniai įgyja turtą tik asmeninės nuosavybės teise, kuriuo gali disponuoti visiškai nevaržomai. Už asmeninio turto kilusias prievoles taip pat atsako būtent tik tas vienas sutuoktinis. Nusprendus nutraukti santuoką, esant tokiai vedybų sutarčiai, turtas taip pat nėra dalinamas.
2. Turtas, įgytas santuokos metu, bus bendroji dalinė nuosavybė. Sutuoktiniai tokiu atveju susitaria, kad turtas bus įgyjamas konkrečiomis dalimis (dažniausiai, lygiomis - po 1/2).
3. Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, po santuokos taps bendras. Šiuo atveju sutuoktinis turtą, įgytą iki santuokos sudarymo, perleidžia į bendrą sutuoktinių turto krepšelį, kuris santuokos nutraukimo metu taip pat būtų dalinamas pagal susitarimą.

Esami ar būsimi sutuoktiniai taip pat gali nusimatyti tik tam tikro turto atskirumo režimą. Pavyzdžiui, gali susitarti, jog vieno iš sutuoktinio įgyti vertybiniai popieriai bus laikomi jo asmeninė nuosavybė, o visas kitas turtas, įgytas santuokos metu, bus laikomas bendru.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas - jungtinės nuosavybės. Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.

Kokį turto režimą sutuoktiniai gali pasirinkti sudarę vedybų sutartį?

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vedybų sutartimi galima pasirinkti skirtingus turto režimus:

• Pirmiausia galima susitarti dėl turto atskirumo režimo - turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
• Antra, vedybų sutartyje galima nustatyti, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe.

Tai reiškia, kad sutuoktiniai pasirenka turto visiško bendrumo režimą ir sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe tampa kiekvieno sutuoktinio iki santuokos turėtas asmeninis turtas, taip pat visas kitas turtas, kurį sutuoktiniai įgys ateityje gyvendami susituokę.

Sutuoktiniai turi galimybę nusistatyti tiek esamo, tiek ir būsimo turto teisinį statusą:

1. teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu (t. y. nustatyti, kaip sutuoktiniai naudosis bendru ar vienam iš jų priklausančiu turtu, kokiu būdu vienas sutuoktinis bus informuojamas apie kito sutuoktinio sudaromus sandorius, kuriems nereikia specialaus rašytinio sutikimo, ir pan.).
2. teises ir pareigas, susijusias su tarpusavio išlaikymu. Sutuoktiniai iš esmės gali nustatyti tik papildomas išlaikymo garantijas, kurios nenumatytos Įstatyme, nes vedybų sutarties sąlygos, ribojančios ar atimančios iš vieno iš sutuoktinių teisę į išlaikymą, būtų laikomos negaliojančiomis.
3. turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka nutraukiama.

Kada verta sudaryti vedybų sutartį?

Apibendrinant, yra išskiriamos šios priežastys, kada verta sudaryti vedybinę sutartį:

• pirma, iki santuokos sudarymo yra atsiradę įvairių sutuoktinių įsipareigojimų, t. y. vienas iš sutuoktinių iki santuokos sudarymo turi skolų ar bylų su priverstiniu skolos išieškojimu ir pan.;
• antra, vieno iš sutuoktinių vykdomas verslas, kada kyla rizika, jog verslas bankrutuos, ir tai atsilieps visos šeimos gerovei;
• trečia, sutuoktiniai turi turto ne vienoje valstybėje;
• ketvirta, sutuoktiniai turi asmeninio turto, kurį nori laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, pvz., vienas iš sutuoktinių iki santuokos sudarymo turi gavęs dovanų turto arba iki santuokos sudarymo yra įsigijęs turto ir nori, jog jo antroji pusė santuokos sudarymo metu taptų tokio turto savininku;
• penkta, sudarant vedybinę sutartį galima išvengti brangios ir ilgos santuokos nutraukimo procedūros.

Taip pat svarbu pažymėti, kad sudarytą vedybų sutartį pakeisti galima tik teismo leidimu. Ši sąlyga teisinėje literatūroje dažnai kritikuojama, nes sukelia sutuoktiniams nepagrįstus ribojimus įgyvendinti savo teises. Tad esant tokiai situacijai dažnai pravartu pagalvoti apie terminuotos vedybų sutarties sudarymą. Suėjus terminui, sutarties sąlygos galėtų būti persvarstomos iš naujo.

Vedybų sutarties privalumai

Vedybų sutartis suteikia šias galimybes:

1. galimybė nevaržomai laisva valia nusistatyti pageidaujamą turto teisinį režimą. Pastebėtina, kad sutartis, kurioje aptartos minėtos sąlygos, tarnauja kaip sumanus ir efektyvus ekonominio planavimo instrumentas, pakeičiantis teisės akto leidėjo numatytą reglamentavimą, suasmeninant ir pritaikant jį konkrečių sutuoktinių poreikiams.
2. galimybė apsaugoti savo verslo (ekonominius) interesus. Tarkim nusistačius visiško turto atskirumo režimą galima išvengti rizikos dėl neigiamų kito sutuoktinio veiklos (pvz., prisiimtų asmeninių paskolų) pasekmių.
3. galimybė apsaugoti bendruosius šeimos interesus.
4. sutaupoma laiko ir finansinių išteklių. Taikant Įstatymu nustatytą teisinį režimą, disponavimo bendru turtu procedūros, kai reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, dažnai atima nemažai laiko bei gali lemti papildomas išlaidas / finansinius nuostolius.
5. išvengiama varginančio turto dalybų proceso skyrybų atveju. Šiuo atveju vedybų sutartys apsaugo sutuoktinius nuo ginčų teisme, jei tektų skirtis ir dalintis turtą.

Vedybų sutartis - tai ne tik būsimų ar esamų sutuoktinių susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų, bet taipogi ir susitarimas, be kita ko, padedantis apsaugoti vieno iš sutuoktinių pajamas ir turtą tais atvejais, kai antrajam kyla rūpesčių dėl negrąžintų skolų ir jo atžvilgiu antstoliai pradeda priverstines skolų išieškojimo procedūras, t. y.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, jei vieno iš sutuoktinių atžvilgiu atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, tai negali būti laikoma kliūtimi sudaryti povedybinę sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog jei povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., vieno iš sutuoktinių kreditorių) teisėti interesai, jų teisės gali būti apgintos taikant sandorių negaliojimo institutą.

Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti.

Rizikos ir ribojimai

Akcentuotina, kad šiose sutartyse gali būti aptariami tik turtinio pobūdžio klausimai - šios sutartys negali būti visa apimančios (pvz., negalima nustatyti tam tikrų neturtinio pobūdžio pareigų vienam iš sutuoktinių (valgio gaminimas, šiukšlių nešimas, vaiko priežiūra ir pan.), numatyti sankcijų už neištikimybę, numatyti įpareigojimo mylėti vienas kitą, apriboti ar suvaržyti disponavimą šeimos turtu (nes jam taikomas atskiras teisinis režimas), reguliuoti paveldėjimo teisinius santykius, skyrybų atveju numatyti, su kuo gyvens vaikai ir pan.).

Be to, tokiose sutartyse negali būti sąlygų, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei ar viešajai tvarkai. Kitose šalyse yra pasitaikę atvejų, kai sutartyje buvo numatytas žmonos įsipareigojimas nepastoti ir negimdyti vaikų ir numatyta jos atsakomybė (bauda) už tokios sąlygos pažeidimą. Negaliojančiomis vedybų sutartyse pripažįstamos ir sąlygos, kurios riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą.

Kaip ir bet kokios sutarties, vedybinės sutarties sudarymas neša tam tikrą rizikų paketą. Pasitaiko situacijų, kada vedybinės sutarties sudarymą nulemia psichologinis spaudimas. Praktikoje taip pat pasitaiko situacijų, kada vedybinės sutartys yra naudojamos kaip teisinis įrankis siekiant išvengti finansinės atsakomybės. Kartais apie tokį vedybinės sutarties vaidmenį vienas iš sutuoktinių net nežino. Tuomet teismas, vėlgi, gali pripažinti sutarties nesąžiningumą argumentuodamas tuo, kad sutartis buvo sudaryta nesant tam poreikio.

Svarbu! Vedybinėms sutartims yra taikomi atitikties gerai moralei, lygiateisiškumo, abipusio palankumo bei fiktyvumo draudimo reikalavimai. Vadinasi, sutartyse negali būti neproporcingai varžomi vieno iš sutuoktinių turtiniai interesai. O pati sutartis negali turėti užslėptų ketinimų bei privalo atspindėti tikrąją šalių valią.

Kaip sudaroma vedybų sutartis?

Vedybų sutartis gali būti sudaryta tiek iki santuokos, tiek ir po santuokos sudarymo. Iki santuokos sudaryta vedybų sutartis yra vadinama ikivedybine sutartimi ir ji įsigalioja tik po santuokos sudarymo. Tuo tarpu po vedybų sudaryta sutartis yra vadinama povedybine ir ji įsigalioja nuo jos sudarymo dienos.

Vedybų sutartis visais atvejais privalo būti sudaryta raštu ir patvirtinto notaro. Jeigu sutuoktiniai tarpusavyje raštu sudaro vedybų sutartį, tačiau jos nepateikia tvirtinti notarui, tokia sutartis bus laikoma negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.). Kartu pažymėtina, kad sudaryta ir notaro patvirtinta vedybų sutartis privalo būti įregistruota vedybų sutarčių registre, kadangi vedybų sutartis prieš trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, kreditorių ar antstolį, gali būti panaudota tik ją išviešinus, t.y.

Taigi, sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga.

Jei turite klausimų, ar norėtume sužinoti daugiau informacijos dėl vedybų (ikivedybinės ar povedybinės) sutarties sąlygų ir turinio, ar šių sutarčių projektų parengimo ir norėtumėte profesionalios, išsamios ir didelę patirtį šeimos teisės srityje turinčio teisininko teisinės konsultacijos Jūsų individualiam atvejui, drąsiai klauskite!

tags: #turtas #igytas #po #vedybines #sutarties #sudarymo