Santuokos nutraukimo arba turto padalijimo procesuose dažnai kyla klausimų dėl nuosavybės teisinės formos ir turto priklausymo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teismai vertina situacijas, kai turtas įgyjamas santuokoje už vienam iš sutuoktinių dovanotus pinigus.
Svarbu suprasti, kokiais atvejais turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, į kurią abu sutuoktiniai turi vienodas teises, ir kada turtas laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, kuria jis vienas gali laisvai disponuoti.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Tarp asmeninės nuosavybės teise sutuoktiniui priklausančio turto yra turtas, paveldėtas arba gautas dovanų santuokos metu. Dovanotas turtas laikomas asmenine apdovanotojo nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams. Iš šio apibrėžimo galima daryti išvadą, kad galioja bendra asmeninės nuosavybės prezumpcija, įgijus turtą dovanojimo būdu santuokos metu, nebent dovanojimo sutartyje būtų aiškiai nurodyta, kad turtas (pinigai) dovanojami abiem sutuoktiniams, tokiu atveju turtas įgytų bendrosios jungtinės nuosavybės statusą.
Naujas Sutuoktnio Asmeninio Turto Aiškinimas Teismų Praktikoje
Teismai, spręsdami ginčus dėl turto padalijimo, ne tik taiko teisės normas, bet ir interpretuoja jas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), formuodamas naujas teisės normų aiškinimo taisykles, įpareigoja žemesniųjų instancijų teismus vadovautis jomis nagrinėjamose bylose.
2019 m. lapkričio 11 d. LAT civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019 pateikė kitokį Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuris numato, kad sutuoktiniui dovanotas turtas po santuokos sudarymo yra jo asmeninė nuosavybė, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodyta kitaip, aiškinimą.
Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės buvo tokios: iki santuokos sudarymo vienas iš sutuoktinių įsigijo žemės sklypą, kuriame po santuokos prasidėjo gyvenamojo namo statybos. Namas buvo statomas iš sutuoktiniui dovanotų piniginių lėšų. Sutuoktinė prie namo statybos finansiškai neprisidėjo, jos pinigai buvo skiriami šeimos poreikių tenkinimui.
Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nuostata, kad dovanotos lėšos pripažįstamos sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, pripažino už dovanotas lėšas pastatytus pastatus asmenine sutuoktinio, kuriam tos piniginės lėšos buvo padovanotos, nuosavybe, aukštesniųjų instancijų teismai laikėsi kitokios pozicijos ir pastatytą gyvenamąjį namą bei jam priklausančius ūkinius pastatus pripažino sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant aplinkybės, kad jie pastatyti už sutuoktiniui dovanotas lėšas.
Tokį sprendimą LAT pagrindė tuo, kad turi būti nustatytas aiškus sutuoktinio ketinimas turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Svarbu, koks valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu sudarant turto įsigijimo sandorį, kokie asmens veiksmai buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą.
LAT išaiškino, kad CK 3.89 str. 1 d. 7 p. reikalauja, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, galioja prezumpcija, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių arba vieno iš jų įsigytas turtas yra bendroji jungtinės sutuoktinių nuosavybė.
Šioje byloje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų įsigijimo (statybos) laikas - po santuokos sudarymo, o turto prigimtis ir pobūdis - šeimos gyvenamojo būsto poreikių tenkinimas. Tuo pačiu neįrodyta, kad šie pastatai pagal jų pobūdį ir statymo aplinkybes galėtų būti priskiriami asmeninei nuosavybei, o ne bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis.
Tokios ginče nustatytos aplinkybės nelaikomos paneigiančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją. Net jei dovanojimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad pinigai dovanojami abiems sutuoktiniams, aplinkybės, kad dovanotojai pinigus dovanojo tam tikram tikslui - namo statybai, kai sutuoktiniai gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tuo metu gimė jų vaikai, nurodant aiškią jų tikslinę paskirtį - gyvenamojo būsto statyba, vertinamos kaip nepaneigiančios bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.
Taigi, aplinkybė, ar dovanotos lėšos priklauso asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe nustatomos, atsižvelgiant į visą eilę sistemiškai vertinamų aplinkybių, t.y. į dovanojimo tikslą - jeigu turtas dovanojamas bendram šeimos tikslui (namo statybai, kredito paėmimui, bendrojo būsto nuomai ir pan.) pasiekti jis, tikėtina, bus pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau jeigu bus nustatomas jų dovanojimo tikslas asmeniniams sutuoktinio tikslams pasiekti (nupirkti lenktyninę mašiną, kai sutuoktinio hobis yra lenktynės), toks turtas bus laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Taip pat ne mažiau svarbu atsižvelgti į faktinį dovanoto turto panaudojimą bei kokių poreikių tenkinimui jis buvo skirtas. Jeigu, pavyzdžiui, piniginės lėšos faktiškai ir buvo panaudotos šeimos bendriems poreikiams tenkinti (būsto įsigijimui, investavimui į bendrą verslą, šeimos atostogoms, automobilio įsigijimui) galiotų bendrosios nuosavybės turto prezumpcija, kurią sutuoktinis turėtų paneigti.
Apibendrinant, teismai tolstama nuo teisės normos aiškinimo pažodžiui, o didesnės reikšmė suteikiama kitoms aplinkybėms, identifikuojančioms tikrąją šalių valią, turto paskirtį bei interesų subjektus/naudos gavėjui.
Indėlis Į Šeimą Nėra Tik Pinigai
Neretai pasitaiko situacijų, kai tik vienas iš sutuoktinių skiria savo uždirbtas lėšas turto įsigijimui (statybai, kredito dengimui, nuomai), o antrasis savo lėšas naudoja kasdieninių šeimos poreikių tenkinimui (perka maistą, rūbus, apmoka komunalinius mokesčius ir t.t.). Tokiu atveju, net jei sutuoktinė nedirba, bet prižiūri namų ūkį, rūpinasi šeima, galioja prezumpcija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto, t.y. jeigu sutuoktinis iš savo lėšų įsigyja turtą, šis turtas laikomas priklausantis abiems sutuoktiniams.
LAT yra pažymėjęs, kad faktine aplinkybe, jog sutuoktinės gaunamos pajamos buvo naudojamos ne namo statybai, o kitoms šeimos reikmėms - pragyvenimui, nėra paneigiama atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į santuokos metui pastatytus pastatus. Jeigu sutuoktinis fiziškai ir neprisideda prie konkretus turto sukūrimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitokias šeimos pareigas, pavyzdžiui, prižiūri vaikus, iš jo uždarbio šeima pragyvena, laikytina, jog jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisideda savo darbu.
Nustatant kiekvieno iš sutuoktinių turto, priklausančio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, dalis sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis ne tik tais atvejais, kai lėšomis jį įsigyjant prisidėjo abu sutuoktiniai, bet ir tais, kai vienas sutuoktinis tvarkė namų ūkį prižiūrėjo ir augino vaikus, ar dėl kitokių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio.
Taigi, netgi ir tuo atveju, kai, pavyzdžiui, sutuoktinė nedirba, bet prižiūri namų ūkį, rūpinasi šeima, galioja prezumpcija dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto, kitais žodžiais, jeigu sutuoktinis iš savo lėšų įsigyja turtą, šis turtas laikomas priklausantis abiems sutuoktiniams.
Apibendrinant, naujausioje savo praktikoje LAT praplėtė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos sampratą, prioritezavo ne teisės normos aiškinimą pažodžiui, o į kitas gyvenimiškas aplinkybes, tokias kaip įsigyto turto paskirtį, jo naudojimo sritį, kokių asmenų poreikių tenkinimui jis skirtas, o taip pat apsaugojo sutuoktinio, kurio materialinis indėlis į turto įsigijimą yra nežymus arba jo išvis nebuvo, tačiau kuris prie šeimos poreikių tenkinimo prisidėjo ne pinigais, o savo darbu, rūpesčiu, interesus, kas turėtų būti aktualu santuokos nutraukomo bylose, dalinant turtą tarp sutuoktinių.
Žemesniųjų instancijų teismai ne tik gali, bet ir privalo vadovautis minėta teisės normų aiškinimo taisykle nagrinėdami ginčus tarp sutuoktinių bylose dėl turto padalinimo, dažniausi tarp kurių - skyrybų bylos.
Dovanojimo Gairės
Dovanojimas yra sutartis, pagal kurią nuosavybė į daiktą pereina kitam žmogui neatlygintinai. Kai dovanojama pinigų suma, didesnė nei 1500 EUR, bet neviršija 14.500 EUR sumos, tokį sandorį reikalinga įtvirtinti rašytine dovanojimo sutartimi. Jei dovanotina suma būtų didesnė nei 14.500 EUR, įstatymai reikalauja notarinio patvirtinimo tokiam sandoriui (CK 6.469 str.).
Gavus dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį, skaičiuojamą nuo padovanotos pinigų sumos. Bet gyventojų pajamų mokesčio, arba vadinamojo GPM mokėti nereikia, kai turtas, įskaitant pinigus, yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, t.y. artimiems giminaičiams.
Tačiau nereikėtų pamiršti, jog net ir gavus dovaną iš artimųjų giminaičių, apdovanotajam kyla pareiga tai deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai iki kitų metų gegužės 1 d., pildant metinę mokesčių deklaraciją, jei dovanos suma viršija 2500 EUR.
Atkreiptinas dėmesys, jog jei dovanojamos sutuoktinių santuokos metu įgytos bendros lėšos ir jos dovanojamos vieno iš sutuoktinių giminaičiui - tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, tai pusė pinigų sumos bus apmokestinama15% GPM, kadangi vienam iš sutuoktinių kito sutuoktinio tėvai (įtėviai), broliai, seserys ar seneliai nėra artimi giminaičiai. Šis punktas aktualus, kai sutuoktiniai yra pasirinkę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą.
Svarbu atsiminti: Dovanojant pinigų sumą, didesnę nei 1500 EUR, bet mažesnę nei 14500 EUR, reikalinga rašytinė dovanojimo sutartis. Gavus dovaną pinigais iš artimojo giminaičio, t.y.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė apima platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.
Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas.
Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Sutuoktinio darbo užmokestis/honoraras už profesinę veiklą - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.
Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.
Tikslinė parama, išmokos, susijusios su sveikatos...
Situacija: Butas įsigytas už dovanotus pinigus
Ketinu skirtis su vyru. Santuokoje mes įsigijome butą, kuriame gyvename. Tačiau už butą buvo sumokėta iš mano tėvų pinigų. Ar šis butas priklauso man asmeniškai ar yra bendras kartu su sutuoktiniu?
Atsakant į skaitytojo klausimą visų pirma svarbu nustatyti, kada buvo įsigytas butas - iki dabar galiojančio Civilinio kodekso įsigaliojimo ar jau jam įsigaliojus. Nustatant, ar butas yra asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė, svarbios pinigų, už kuriuos įsigytas butas, dovanojimo aplinkybės. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kokia buvo tėvų valia dovanojant pinigus, t.y. ar tėvai lėšas dovanojo dukrai, ar dukros ir jos vyro šeimai. Dabar galiojantis Civilinis kodeksas numato, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos, o sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Tačiau paprastai tarp artimųjų rašytinės dovanojimo sutartys nesudaromos. Nesant rašytinės dovanojimo sutarties pasunkėja dovanojimo tikslo įrodinėjimas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog artimųjų giminaičių santykiai paprastai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, jiems nebūdingas formalizavimas, todėl tokios faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą teismams taikyti minėtos įrodinėjimo taisyklės išimtį ir leisti remtis ir liudytojų parodymais.
Tuo atveju, jeigu butas buvo įsigytas iki dabartinio Civilinio kodekso įsigaliojimo, t.y. Iki 2001 m. Šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas numato, kad asmenine nuosavybe yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Galimi atvejai, kai pinigai dovanojami juos pervedant tiesiogiai buto pardavėjui, nesudarant dovanojimo sutarties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už ginčo butą sumokėjus trečiajam asmeniui, kuris teigia tokiu būdu siekęs padovanoti ginčo butą konkrečiam asmeniui, mokėjimo pavedimas, kuriuo trečiasis asmuo pervedė lėšas buto pardavėjams laikytinas rašytiniu įrodymu, kad butas pirktas už trečiojo asmens dovanotas buto pirkimui lėšas, nors atskira dovanojimo sutartis ir nebuvo sudaryta.
Svarbiausi Aspektai
Apibendrinant, dovanojimas - tai dvišalė sutartis, kuria vienas asmuo neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitam asmeniui nuosavybės teise arba atleidžia tą asmenį nuo turtinės pareigos. Dovanojimo sutartis įstatymų nustatytais atvejais turi būti rašytinės formos bei patvirtinta notaro. Gavus dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei 15 proc. Jeigu sutuoktiniai santuokos metu įgijo bendras lėšas ir nori jas dovanoti vieno iš sutuoktinių giminaičiui - tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, tai pusė pinigų sumos bus apmokestinat 15 proc. GPM, kadangi vienam iš sutuoktinių kito sutuoktinio tėvai (įtėviai), broliai, seserys ar seneliai nėra artimi giminaičiai.
Ši informacija padės geriau suprasti, kaip teismai vertina turto padalijimą skyrybų atveju, kai turtas įgytas už dovanotus pinigus.