Valstybės ir Savivaldybių Materialaus, Nematerialaus ir Finansinio Turto Apibrėžimas

Valstybės ir savivaldybių turtas yra esminis elementas, užtikrinantis jų funkcijų vykdymą ir visuomenės gerovę. Šis turtas apima įvairias materialias, nematerialias ir finansines vertybes, kurios naudojamos valstybės ir savivaldybių tikslams įgyvendinti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apibrėžiamas ir klasifikuojamas šis turtas, taip pat jo valdymo ir naudojimo ypatumus.

Turto Samprata ir Klasifikacija

Vieneto turtas - vieneto įsigytos materialios, nematerialios ir finansinės vertybės, priklausančios vienetui nuosavybės teise arba gautos pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, arba pagal pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas vienetui apmokėjus visą turto vertę. Vienetų, kuriems valstybės bei savivaldybių turtas perduotas patikėjimo teise, atveju - patikėjimo teise.

Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti skirstomas į:

  • Ilgalaikis materialusis turtas: Tai turtas, kuris naudojamas ilgiau kaip vienerius metus. Tai žemė, pastatai, įrengimai, transporto priemonės, įrankiai, ir kitas materialios formos turtas.
  • Ilgalaikis nematerialusis turtas: Turtas, neturintis materialios substancijos. Tai gali būti patentai, licencijos, vieneto įsigytas prestižas.
  • Finansinis turtas: Investicijos, vertybiniai popieriai, piniginės lėšos ir kitas turtas, susijęs su finansine veikla.
  • Trumpalaikis materialusis turtas: Atsargos, žaliavos, medžiagos ir kitas turtas, kuris sunaudojamas per trumpą laikotarpį.

Ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ar šio Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytai naudai teikti ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

Valstybės ir Savivaldybių Turto Valdymas

Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, - valstybės įmonės ir valstybės įstaigos.

Savivaldybės turtą patikėjimo teise perduotą turtą valdo ir naudoja įstatymų nustatyta tvarka ir savivaldybių tarybų sprendimais. Su savivaldybių turtą patikėjimo teise valdyti ir naudoti įgaliotais asmenimis savivaldybė pasirašo savivaldybių turto perdavimo-priėmimo aktus. Savivaldybės vardu šiuos aktus pasirašo savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.

Savivaldybės šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja tik įstatymų nustatyta tvarka arba, jeigu ji nenustatyta, kiekvienu atveju gavusios Vyriausybės leidimą. Taip pat savivaldybės prižiūri:

  • valstybės turtą, kuris buvo priskirtas savivaldybių reguliavimo sričiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais, bet įstatymų nustatyta tvarka neperduotas ar nepriimtas jų nuosavybėn.
  • valstybės turtą, perduotą savivaldybėms įstatymu ar Vyriausybės nutarimu, įstatymais deleguotoms savivaldybių funkcijoms atlikti.

Sprendimą perduoti valstybės ar savivaldybės turtą panaudai siekdama užtikrinti visuomenės interesus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Sprendime turi būti nustatytos panaudos sąlygos ir nurodytas asmuo, įgaliotas pasirašyti panaudos sutartį.

Pagal mainų sutartį valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos, įmonės ar organizacijos turi teisę perleisti viena kitai joms patikėjimo teise priklausantį lygiavertį (iki 10 procentų vertės besiskiriantį) ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, jeigu tokie abipusiai mainai reikalingi valstybės ar savivaldos funkcijų įgyvendinimui. Sprendimus dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto mainų priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o jei abi nuomos šalys yra savivaldybės institucijos, įmonės ar organizacijos, patikėjimo teise valdančios savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą,- savivaldybių tarybos. Mainomas ilgalaikis ar trumpalaikis materialusis turtas gali būti įvertintas jo įsigyjimo verte arba bet kokiu kitu Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme nustatytu turto įvertinimo metodu.

Valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto investavimas - tai pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą įvertinto valstybei ar savivivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto perdavimas akcinei ar uždarajai akcinei bendrovei už tos bendrovės akcijas. Sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ar trumpalaikio materialaus turto investavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Vyriausybė ar savivaldybė per 9 mėnesius nuo privataus kapitalo įmonės dokumentų, patvirtinančių teisę į valstybės turtinį įnašą, gavimo dienos privalo nustatyta tvarka perduoti pastatą ar patalpas privataus kapitalo įmonei arba per 20 darbo dienų motyvuotai atsakyti kodėl pagal pateiktuosius dokumentus tokiai įmonei negalima perduoti pastato arba patalpų.

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto indeksavimą skelbia ir jo koeficientą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksą. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas turi būti indeksuojamas, pradedant nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, o vėliau skaičiuojant nuo paskutinio indeksavimo, kai vartojimo prekių ir paslaugų kainų indeksas padidėja koeficientu 1,25.

Turto valdymo svarba

Išlaidos, Susijusios su Turto Formavimu

Tos vieneto veiklos pradžios išlaidos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su vieneto formavimu (steigimu), kaip pvz., išlaidos teisinėms, konsultavimo paslaugoms apmokėti, įmonės spaudų registravimo rinkliavos, blankų gamybos išlaidos, išlaidos naujam verslui ar veiklai pradėti (administracijos atlyginimų išlaidos ir kitos vieneto veiklos pradžios išlaidos, nesusijusios su būsimaisiais mokestiniais laikotarpiais), priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį jos faktiškai patiriamos.

Iki 2006 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios sukauptos ir pagal PMĮ neatskaitytos formavimo savikainos sąnaudos iš pajamų atskaitomos kaip ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai (toliau amortizuojamos per likusius iki 2006 metais prasidedančio mokestinio laikotarpio pradžios vieneto nusistatytus amortizacijos laikotarpius).

Pateikiame išlaidų, susijusių su turto formavimu, klasifikaciją:

Išlaidos Priskiriamumas leidžiamiems atskaitymams
Įstatų parengimo ir įregistravimo išlaidos Neleidžiami atskaitymai
Akcijų įregistravimo išlaidos Neleidžiami atskaitymai
Konsultantų paslaugos Neleidžiami atskaitymai
Maklerių paslaugos Neleidžiami atskaitymai
Akcininkų pažymėjimų spausdinimo išlaidos Neleidžiami atskaitymai
Išlaidos teisinėms, konsultavimo paslaugoms apmokėti (nesusijusios su steigimu) Leidžiami atskaitymai
Įmonės spaudų registravimo rinkliavos Leidžiami atskaitymai
Blankų gamybos išlaidos Leidžiami atskaitymai
Išlaidos naujam verslui ar veiklai pradėti Leidžiami atskaitymai

tags: #turtas #materialios #nematereios #ir #finansines