Turto dalybos skyrybų atveju, kai turtas registruotas tėvų vardu

Skyrybos gali būti taikios, tačiau kartais jos - tarsi minų laukas, kuriame sproginėja emocijos. Vis tik galiausiai tenka dalytis ne emocijomis, o drauge užgyventu nekilnojamu ir finansiniu turtu ar net skolomis. Kad šios dalybos būtų kuo lengvesnės, būtina žinoti kelis svarbius aspektus.

Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas yra santuokinių turto padalijimas. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kada skyrybų metu tenka dalintis bendrą turtą, kuris santuokos metu yra įgytas vieno iš sutuoktinių vardu. Pasitaiko atvejų, kada sutuoktiniai nebežino, kuris turtas yra jų bendras, o kuris jiems priklauso asmeniškai, dėl ko dažnai skiriantis kyla ginčų.

Straipsnyje aptarsime, kaip vyksta turto dalybos, kai skyrybų metu paaiškėja, kad turtas registruotas kito asmens, pavyzdžiui, vieno iš sutuoktinių tėvų, vardu.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.

Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.

Sutuoktinio darbo užmokestis/honoraras už profesinę veiklą - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Ypatingo pobūdžio lėšos, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Situacija, kai turtas registruotas tėvų vardu

Neretai sutuoktiniai pradėję santuokos nutraukimo procesą sužino daug iki tol nežinotų faktų apie jiems priklausantį turtą, pavyzdžiui, jog yra turto apie kurį vienas sutuoktinis net nežinojo, arba priešingai, sutuoktinis manė, jog turtas priklauso jam, tačiau paaiškėja, kad jis registruotas visai kitų asmenų vardu.

Taigi, ką daryti jei santuokoje, iš bendrų lėšų įgytą turtą kitas sutuoktinis paslapčia registravo kitų asmenų, pvz.: savo tėvų, brolių, seserų vardu? Tokių situacijų pasitaiko dėl įvairių priežasčių, tačiau dažniausia - vieno iš sutuoktinių siekis išvengti šio turto dalinimo nutraukiant santuoką.

Tokiu atveju teisiškai šis turtas sutuoktiniams nepriklauso ir jis negalėtų būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje, nebent teisme yra keliamas tokio turto įgijimo sutarties negaliojimo klausimas.

Taigi, sutuoktiniai būdami santuokoje nusprendė įgyti namą, kartu jį surado, atsiskaitė už jį iš bendrai sukauptų lėšų, remontavo jį, jame gyveno, augino vaikus ir juo naudojosi, tačiau galiausiai paaiškėjo, jog namas visą laiką buvo registruotas ne sutuoktinių, ar vieno iš jų vardu, o vieno iš sutuoktinių tėvų vardu.

Esant tokiai situacijai kyla teisinis ginčas ar namą iš tiesų įgijo sutuoktiniai ar visgi, kaip ir yra nurodyta sutartyje, vieno iš sutuoktinių tėvai.

Sutuoktinis, siekdamas tokį turtą atgauti ir jį dalinti santuokos nutraukimo byloje turi įrodyti, kad:

1. Sutartį sudaręs pirkėjas (pvz.: tėvai) iš tikrųjų neketino įgyti turto, o tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis.
2. Sutartį sudaręs pirkėjas (pvz.: tėvai), iš tikrųjų nesinaudojo turtu, neišlaikė ir nesurūpino juo.
3. Iš tikrųjų turtą ketino įgyti sutuoktiniai, kurie realiai ir naudojosi turtu, bei įgydami atsiskaitė už jį savo lėšomis.

Įrodžius šias aplinkybes, tikėtina, jog teismas namo įgijimo sutartį pripažins kaip apsimestinę ir namo faktinis pirkėjas (pvz.: tėvai) bus pakeisti į realų (sutuoktinius). Teismų praktikoje toks sandoris, yra laikomas apsimestiniu, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai šaliai.

Teismui nustačius, jog realūs turto savininkai yra sutuoktiniai, toks turtas bus traukiamas į bendrą sutuoktinių turto balansą ir bus dalinamas santuokos nutraukimo byloje.

Taigi, vien tas faktas, kad turtas registruotas kito asmens vardu dar nereiškia, jog sąžiningas sutuoktinis nutraukdamas santuoką turtą praranda, nes tiek įstatymai, tiek ir teismo formuojama praktika numato galimybę apginti tokių asmenų pažeistas teises.

Be jokios abejonės kiekvieną situaciją ir atvejį reikia vertinti individualiai ir atitinkamai taikyti tiek įstatymo normas, tiek teisminę praktiką.

Gyvenant santuokoje ne itin dažni atvejai, kad sutuoktiniai kiekvieną kartą aiškiai aptartų tokius klausimus kaip - kieno vardu registruoti turtą, ar yra kokia teisinė reikšmė registruojant tik vieno vardu ir kt. Tačiau jau esant bylai teisme dėl santuokos nutraukimo šie aspektai tampa pakankamai svarbūs.

Tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. Jeigu turtas yra registruotas tik vieno vardu, tai gali suteikti pagrindą įrodinėti, kad turtas yra asmeninis.

Elementariausias pavyzdys, kai bylose yra pateikiami pinigų dovanojimo asmeniškai vienam iš sutuoktinių sutartys ar kitokie “rašteliai” ir juose esančios pinigų sumos pvz. vos ne visiškai atspindi namo statybos investicijas.

Ir turime absoliutų ginčą - ar šie dovanoti pinigai buvo asmeniškai vienam ar šeimai? Apskritai ar šie rašteliai, kuriais buvo neva dovanojami pinigai realūs? Ar tokias bylas laimi visada tas, kuris buvo “pirmesnis - gudresnis” ir rinko įrodymus?

Procesiniai aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai, kosmetika priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, prigimtį rekėtų jau įrodinėti rašytiniais įrodymais - sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan.

Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais.

Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Pavyzdžiui, gaisro metu sudegė namas su visais dokumentais. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.

Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Kaip asmeninė nuosavybė gali tapti bendra?

Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių. Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.

Svarbu pažymėti, jog sprendžiant dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės:

1. Asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
2. Asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu.
3. Iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Turto padalijimo principai

Dalinant bendra nuosavybe sutuoktiniams priklausantį turtą remiamasi lygių dalių principu. Šis principas reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokiomis dalimis kiekvienas iš sutuoktinių prisidėjo prie bendro turto įsigijimo, bendra sutuoktiniams priklausanti nuosavybė dalinama į lygias dalis.

Stengiamasi turtą padalinti taip, kad kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalys būtų daugiau mažiau panašios. Turto padalijimo būdai gali būti labai įvairūs - galima tiesiog viską pasidalinti per pusę, tačiau tai ne visuomet yra patogu.

Kartais daug patogiau įvertinti turimo turto vertes ir pasidalinti turtą, neliekant jo bendrasavininkiais, kad ateityje galėtumėte laisvai spręsti dėl sau likusio turto realizavimo, pagerinimo ir panašiai.

Sąlygos, kada turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis:

• Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus (skiriant didesnę turto dalį tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai).
• Jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį.
• Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.

Vedybinė sutartis

Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi.

Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.

Finansiniai aspektai ir skolos

Jeigu santuokos metu įsigijote obligacijų ar kitos rūšies vertybinių popierių, sukaupėte finansinę atsargą, pavyzdžiui, santaupas grynais - sutuoktiniams priklausančios turto dalys nustatomos šalių susitarimu arba teismo sprendimu.

Dažnai nusprendžiama, jog tam tikros rūšies sukauptas turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o kitos rūšies - kitam. Dalinant ne grynuosius pinigus, vienam iš sutuoktinių taip pat gali būti sumokama kompensacija, proporcinga kitam sutuoktiniui palikto finansinio turto daliai.

Kalbant apie bendrą turtą svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe. Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.

Scenarijai, kaip dalijamas su paskola įgytas būstas:

• Būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių.
• Būsto nuosavybė ir būsto paskola perduodama vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius.
• Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu.
• Būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai.

Duomenų rinkimas ir sisteminimas

Pirmiausia turėtų būti surenkami ir susisteminami duomenys iš įvairių registrų apie įgytą kilnojamąjį / nekilnojamąjį turtą, skolinius įsipareigojimus, įgytus iki bylos iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, jei sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi dar prieš iškeliant bylą.

Tuomet nustatoma: ar turtas yra / buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu ar kiekvieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisės pagrindu, ar buvo sudaryta vedybinė ar povedybinė sutartis bei koks nustatytas turto teisinis rėžimas.

Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienas sutuoktinis teismui gali įrodinėti, jog nors ir turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė arba atvirkščiai, asmenine nuosavybe įgytas turtas iš tikrųjų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių asmeninėmis lėšomis, buvo sukurtas abiejų sutuoktinių bendrai, ženkliai padidėjo turto vertė po santuokos sudarymo, prisidėjus abiem sutuoktiniams bei kitais atvejais.

tags: #turtas #registruotas #tevu #vardu #teismas #santuokos