Įprastai kalbėdami apie turtingiausias pasaulio šalis, dažnai žvelgiame į bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui. Tačiau šis skaičius, nors ir patrauklus savo paprastumu, slepia tikrąją gyvenimo kokybę. Todėl, norint sukurti tikrą ir sąžiningą pasaulio turtingumo žemėlapį, būtina ne tik skaičiuoti pinigus, bet ir žiūrėti, kiek jų lieka gyvenimui.
Oficialiai turtingiausia Europos šalimi yra laikoma Vokietija, kurios bendras vidaus produktas (BVP) 2023 m. siekė net 4,46 trilijonus JAV dolerių (4,25 trilijonus eurų), rašoma „Express“. Visame pasaulyje Vokietija turi trečią pagal dydį ekonomiką, kuri nusileidžia tik JAV ir Kinijai. Nors Europoje yra valstybių, kurios turi sukaupusios daug turto, tačiau Vokietija dėl savo milžiniškos ekonomikos išsiskiria iš minios. Jungtinė Karalystė yra laikoma viena turtingiausių Europos šalių, tačiau ji vis dar gerokai atsilieka nuo Europos lyderės Vokietijos.
Liuksemburgas - turtingiausia Europos Sąjungoje ir viena turtingiausių pasaulio valstybių. Su Belgija ir Nyderlandais Liuksemburgas sudaro ekonominę ir muitų sąjungą Beniliuksą. Liuksemburgas - tarptautinis finansų, draudimo ir bankininkystės centras; daug kontroliuojančiųjų bendrovių.
Didžioji Liuksemburgo kunigaikštystė yra turtingiausia Europos Sąjungos šalis pagal BVP vidutiniškai vienam gyventojui. Tokius duomenis savo ataskaitoje pateikia Europos statistikos agentūra „Eurostat“. Tyrėjų nuomone, Liuksemburgo turtingumą galima paaiškinti dideliu darbo migrantų iš kaimyninių Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos skaičiumi. Jie negyvena kunigaikštystėje, bet joje dirba ir papildo jos iždą mokesčiais.
ES statistikos biuras „Eurostat“ suskaičiavo ir šią savaitę išplatino 2009 m. Tokie skaičiavimai atliekami kiekvienais metais, tačiau duomenų rinkimas, skaičiavimas ir bendrinimas užtrunka ilgai, todėl pateikiami keleto metų senumo duomenys. Šiemet pateikti 2009 m. skaičiai, pernai - 2008 m. ir t. „Eurostat“ teigimu, neturtingiausiu ES regionu 2009 m. išliko Bulgarijos šiaurės vakarai. Jo BVP vienam gyventojui tesiekė 27% Bendrijos vidurkio. 2008 m. šio regiono BVP vienam gyventojui siekė 28%.
Staigmenų nepateikė ir kitų regionų rodikliai. Tarp turtingiausių išlieka ekonomiškai stipriausių Bendrijos narių regionai. Antrąją grupę sudaro regionai, kurių BVP vienam gyventojui viršija 125% Bendrijos vidurkio. Tokių yra 39. Skurdžiausi visi skurdžiausi regionai buvo Bulgarijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje. Tokia pati padėtis buvo ir prieš metus. Vos kiek geriau už jau minėtą Bulgarijos šiaurės vakarų regioną pasirodė šiaurės vidurio regionas ir Rumunijos šiaurės rytų regionas. Juose BVP vienam gyventojui siekia 29% ES vidurkio. Lietuva, Latvija ir Estija atsidūrė tarp 65 regionų, kurių BVP vienam gyventojui yra kiek mažesnis nei 75% Bendrijos vidurkio.
Ekonominiai rodikliai
2017 BVP sudarė 62,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 62,1 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 105 811 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 105 100 JAV dolerių). 2021, Pasaulio banko duomenimis, Liuksemburgo BVP sudarė 86,711 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 86,117 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 135 683 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą - 134 754 JAV dolerių).
Infliacija 2 % (2018). Užsienio skola 4178,4 mlrd.
Nyderlandai užėmė antrąją vietą pagal gyvenimo lygį Europos Sąjungoje. Neturtingiausios šalys, be Bulgarijos, yra Rumunija, Latvija, Lietuva ir Lenkija.
Vokietijos ekonomikos ypatumai
Vokietijos ekonomiką skatina gamybos, inovacijų ir paslaugų derinys. Šalis eksportuoja visame pasaulyje žinomus produktus, tarp kurių pirmauja automobiliai, cheminės priemonės ir pramonės mašinos. Tačiau jos ekonomiką sudaro ne tik stambios pramonės šakos, čia taip pat veikia „Mittelstand“ - mažų ir vidutinių įmonių tinklas. Šios įmonės yra pelniusios „paslėptų čempionų“ pravardę, kurios savo sektoriuose turi beveik pusę pasaulinės rinkos lyderių.
Be to, Vokietijoje yra itin populiari atsinaujinančioji energija. Dėl ambicingos energetikos pertvarkos, šalis tapo vėjo ir saulės energijos lydere, o atsinaujinantys energijos šaltiniai dabar tiekia beveik pusę elektros energijos. Dėl šio įsipareigojimo siekti tvarumo Vokietija pelnė pirmosios pasaulyje didžiausios atsinaujinančiosios energijos ekonomikos titulą. Šalis taip pat traukia investuotojus dėl savo centrinės Europos vietos ir geros reputacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) ji skiria daugiau kaip 3 proc. BVP, o tai skatina pažangą visose srityse - nuo technologijų iki žaliosios energijos. Remiantis inovacijų agentūros pateiktais duomenimis, 2023 metais Lietuva MTEP skyrė 772 mln. eurų, kas sudaro 1,07 proc. BVP.
Vokietija taip pat yra pasaulinė prekybos mugių lyderė, nes tokiuose miestuose kaip Kelnas, Hanoveris ir Diuseldorfas vyksta du trečdaliai didžiausių pasaulio renginių. Vis dėlto manoma, kad 2024 m. ekonomikos augimas šiek tiek sumažės dėl silpnesnės pasaulinės paklausos, tačiau ekspertai prognozuoja, kad nuo 2025 m. prasidės Vokietijos ekonomikos atsigavimas, kurį skatins didesnis darbo užmokestis.
Liuksemburgo žemėlapis
Liuksemburgo pramonė
Svarbiausia Liuksemburgo pramonės šaka - juodoji metalurgija (nuo 19 a. pabaigos). Jai naudota geležies rūda iki 20 a. 8 dešimtmečio pabaigos buvo kasama Liuksemburgo pietvakarių dalyje, Minette’o telkinyje (telkinys išeksploatuotas). Plieno gamybos krizė lėmė Liuksemburgo juodosios metalurgijos šakos modernizavimą ir tolesnę pramonės diversifikaciją. Didžiausia juodosios metalurgijos bendrovė - ArcelorMittal. 2017 pagaminta 2,17 mln. tonų žaliavinio plieno, 2,45 mln. tonų valcuotojo plieno.
Pradėta plėtoti chemijos pramonę (gaminama kaučiukas, plastikai, padangos, dažai, lakai, vaistai, kosmetikos priemonės, fotografinis popierius ir kita); yra Goodyear Tire & Rubber Company, Du Pont bendrovių įmonių.
Elektros energiją daugiausia gamina hidroelektrinės (jų yra prie Sûre’o ir Ouro upių) ir šiluminės elektrinės, kūrenamos importuojamomis gamtinėmis dujomis. 2017 pagaminta 2,2 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, iš jų 64 % - hidroelektrinėse, 20 % - šiluminėse, 11 % - vėjo, 5 % - saulės elektrinėse.
Žemės ūkis
Dirbamoji žemė užima 24,2 % Liuksemburgo teritorijos, pievos ir ganyklos - 26 % (2015). Vyrauja nedideli ūkiai. Auginama javai, bulvės, pašariniai augalai, pievagrybiai; Moselio slėnyje - vynuogininkystė, sodininkystė.
Veisiama daugiausia pieniniai galvijai, kiaulės.
Turizmas ir transportas
2018 Liuksemburgą aplankė 1 017 733 užsienio turistai (daugiausia iš Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Kinijos). Pajamos iš turizmo 4,98 mlrd. JAV dolerių (2017).
Geležinkeliai ir automobilių magistralės į gretimų valstybių miestus. Geležinkelių yra 275 km (2017), iš jų elektrifikuota 262 kilometrai. Automobilių kelių yra 2914 km (2018; visi su kieta danga), iš jų 165 km - greitkeliai. Laivuojama reguliuota Moselio upė (37 km); prie jos yra Merterto upių uostas. Netoli sostinės Liuksemburgo yra Liuksemburgo tarptautinis oro uostas.
Finansų sektorius
Liuksemburgo bankų sistemą sudaro Liuksemburgo centrinis bankas (Banque Centrale du Luxembourg, įkurtas 1998) ir 139 komerciniai bankai (beveik visi jie yra užsienio bankų antrinės bendrovės ir skyriai; savo skyrius Liuksemburge turi 28 šalių bankai). Liuksemburgas yra antras pagal dydį pasaulyje (po Jungtinių Amerikos Valstijų) investicinių fondų centras. Liuksemburgo vertybinių popierių birža (įkurta 1928).
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2017 eksportuota prekių už 12,7 mlrd. eurų, importuota už 19,0 mlrd. eurų. Eksportuojama daugiausia mašinos ir įranga, plienas, plastikai ir jų gaminiai, transporto priemonės, gumos pramonės produktai, maisto produktai, importuojama daugiausia transporto priemonės, mašinos ir įranga, mineralinis kuras, metalai, plastikai.
Įplaukų gaunama iš finansinių operacijų ir turizmo.
Lietuvos ir Liuksemburgo ryšiai
2017 Lietuvos ir Liuksemburgo prekybos apyvarta sudarė 43,1 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Liuksemburgą prekių už 13,2 mln. eurų (daugiausia plastikų ir jų dirbinių, elektros mašinų ir įrangos, baldų), importavo iš Liuksemburgo už 29,9 mln. 2022 Lietuvos ir Liuksemburgo prekybos apyvarta sudarė 84 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Liuksemburgą prekių už 52 mln. eurų (daugiausia tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų, plastikų ir jų gaminių), importavo iš Liuksemburgo prekių už 32 mln. eurų (daugiausia transporto priemonių, mašinų ir jų įrenginių, žaislų ir sporto reikmenų). Liuksemburgo tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 1,33 mlrd. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos Liuksemburge - 68,9 mln.
Alternatyvus požiūris į turtingumą
Tačiau šis skaičius, nors ir patrauklus savo paprastumu, slepia tikrąją gyvenimo kokybę. Tokia analizė leido šiemet - jau antrus metus iš eilės - pirmąją vietą pagal gyvenimo lygį užimti ne JAV ar Šveicarijai, o Norvegijai. Vertindami 178 pasaulio šalis, „The Economist“ ekspertai taikė tris skirtingus kriterijus: BVP vienam gyventojui pagal rinkos kursus, BVP atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą (PPP) bei BVP, koreguotą pagal darbo valandas.
Šveicarija ir Singapūras pagal nominalų BVP atrodo įspūdingai, tačiau gyvenimas ten - brangus, o darbo valandos ilgos. Antroje vietoje - Kataras, kurio turtą lemia gausūs energetiniai ištekliai. Trečioje - Danija, kuri kaip ir Norvegija, pasižymi subalansuotu gyvenimo ritmu ir stipria socialine politika. Tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisant to, kad yra didžiausia pasaulio ekonomika pagal BVP, užima tik 4-7 vietas skirtinguose vertinimo modeliuose. Jungtinė Karalystė šiemet liko toliau nuo lyderių - užimdama atitinkamai 19, 27 ir 25 vietas pagal vertinimo kriterijus.
Įdomu ir tai, kad didžiausias šuolis per metus priklauso mažai šaliai - Gvjanai, kuri pakilo net 17 pozicijų. Vertinant turtingumą pagal darbo valandų grąžą, kai kurios šalys išryškėja dėl tam tikrų demografinių ar socialinių ypatumų. Panašiai - Italijoje ir Nigerijoje. Italijoje vis daugiau gyventojų išeina į pensiją, Nigerijoje - dauguma dar net nepasiekė darbingumo amžiaus. Sąrašo gale - Burundis, kurio pajamos sudaro vos 0,15 % Šveicarijos BVP vienam gyventojui. Tai viena jauniausių pasaulio šalių - dauguma jos gyventojų dar net nesulaukė 17 metų.
Norvegijos atvejis rodo, kad tikras turtas nebūtinai pasireiškia prabangiais automobiliais ar stiklo dangoraižiais. Šalis neskuba demonstruoti savo ekonominės galios, bet tyliai investuoja į tai, kas svarbiausia: nemokamą sveikatos apsaugą, kokybišką švietimą, subalansuotą darbo ir poilsio santykį bei tvarią aplinką. Ši strategija leidžia norvegams ne tik gerai uždirbti, bet ir gyventi oriai, turint laiko sau, šeimai ir bendruomenei.
tags: #turtingiausia #europos #salis