Šveicarijos banko „Credit Suisse“ tyrimų institutas nuo 2010 m. kasmet atlieka pasaulinį turto tyrimą. Jame įvertinamas kiekvienos pasaulio valstybės suaugusiųjų gyventojų finansinis ir nefinansinis turtas, taip pat skolos. Tyrimo duomenimis, 2018 m. daugiau nei 5 mlrd. suaugusių pasaulio gyventojų pernai valdė daugiau kaip 307 trilijonų JAV dolerių vertės turto - tai būtų kiek daugiau nei 63 tūkst. dolerių arba per 56 tūkst. eurų vienam gyventojui.
Didžiausia dalis suaugusiųjų gyveno Azijos-Ramiojo vandenyno regione (23,5 proc.), Kinijoje (21,6 proc.), Indijoje (16,9 proc.) ir Europoje (11,7 proc.). Tačiau didžiausia dalis viso turto priklausė Šiaurės Amerikos (33,6 proc.), Europos (26,9 proc.), Azijos-Ramiojo vandenyno regiono (17,9 proc.) ir Kinijos (16,4 proc.) gyventojams. Tiesa, amerikiečiai ir europiečiai taip pat yra labiausiai prasiskolinę, vidutinė jų skola vienam suaugusiajam siekia atitinkamai 54 tūkst. ir 21 tūkst. eurų. Tuo metu vieno afrikiečio ar indo skola nesiekė nė 1 tūkst. eurų.
Panagrinėkime, kaip atrodo Lietuvos situacija šiame kontekste.
Lietuvos situacija pagal "Credit Suisse" tyrimą
„Credit Suisse“ tyrimo duomenimis, praėjusiais metais 2,3 mln. suaugusių lietuvių iš viso turėjo daugiau kaip 51 mlrd. eurų turto - vidutiniškai po 22 tūkst. kiekvienas. Vidutiniškai tik 5 tūkst. eurų šio turto buvo finansinis turtas - tai yra pinigai, santaupos ar vertybiniai popieriai. Likusi dalis - nefinansinis turtas, pvz., būstas ar kitas NT. Vieno suaugusio lietuvio turto mediana buvo kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų.
Tai reiškia, kad lygiai pusė tautiečių turėjo daugiau, o kita pusė - mažiau turto. Beje, palyginti su turtingiausių šalių piliečiais, lietuvių turima skola (pvz., paskola būstui, lizingo ar vartojimo kredito įsiskolinimai) buvo gana nedidelė ir siekė 1,5 tūkst. eurų. Pagal daugelį rodiklių lietuviai lenkia rytinius kaimynus iš Baltarusijos ir Rusijos. Tačiau atsilieka nuo latvių ir estų.
Lietuviai vengia skolintis
Paprašytas pakomentuoti tyrimo duomenis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad dalis duomenų nebuvo netikėti. „Iš tiesų „Eurostat“ duomenys irgi rodo, kad Lietuvos gyventojų pajamų ir skolos santykis yra vienas mažiausių ES (tik vienoje valstybėje yra mažesnis). Jis siekia apie 30 proc. Tai reiškia, kad vidutinė vieno gyventojo skola sudaro mažiau negu trečdalį jo metinių pajamų.
Tai yra tikrai mažai, nes euro zonos vidurkis yra apie 90 proc., o Skandinavijos šalyse - virš 150 proc. Lietuviai visą laiką pasižymėjo labai konservatyviu požiūriu į skolą ir didelė dalis namų ūkių apskritai neturi jokių finansinių įsipareigojimų - nei būsto paskolos, nei lizingo, nei vartojimo paskolų“, - aiškino ekonomistas. Jo teigimu, tokie lietuvių skolinimo įpročiai turi ir privalumų, ir trūkumų: „Viena vertus, mažesni finansiniai įsipareigojimai reiškia didesnį atsparumą galimiems sukrėtimams finansų rinkose. Kita vertus, neišnaudojamos galimybės perkelti ateities pajamas į dabartį, kas ir yra asmeninės skolos instrumento pagrindinė funkcija.“
Didžiausia dalis turto - nelikvidus
Anot N. Mačiulio, jį labiau sudomino tyrimo duomenys apie lietuvių turimo turto pobūdį. „Lietuviai labai išsiskiria neigiama prasme. Didžioji dalis turto yra nefinansinis turtas - dažniausiai tai yra būstas. Finansinis turtas - tai pinigai santaupos pensijų fonduose ir vertybiniai popieriais - akcijos obligacijos. Tai beveik visas Lietuvos gyventojų sukauptas turtas yra NT. Vėlgi, viena vertus, tokie duomenys ne visai stebina.
Statistika rodo, kad apie 90 proc. lietuvių gyvena nuosavame būste ir yra linkę įsigyti būstą, o ne nuomotis. Ir tą rodo ir šie duomenys - jei kokį nors turtą gyventojai sukaupę, tai jis bus nefinansiniai aktyvai, o nekilnojamasis turtas“, - komentavo ekonomistas. Jo teigimu, tai nėra optimalus taupymo būdas, nes NT yra labai nelikvidus: „Atsiradus poreikiui turėti kažkokių lėšų nelaimės atvejui ar susvyravus kitoms einamosioms pajamoms, būtų labai sudėtinga greitai parduoti būstą. Ypač kriziniais laikotarpiais. Taigi būstas nėra gera taupymo ir investavimo priemonė. Bent jau ne visiems gyventojams. Greta jos reikėtų turėti ir likvidesnio finansinio turto.“
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į „Credit Susisse“ skaičiavimus, kad apie 5 tūkst. eurų dydžio lietuvių finansinis turtas yra gana mažas. „Ypač įvertinant tai, kad įtrauktos ir lėšos pensijų fonduose. Pasaulio banko duomenys irgi rodo, kad jei estai pensijų fonduose yra sukaupę apie 15 proc. BVP, tai lietuviai - tik apie 7 proc. Ir čia lietuviai išsiskiria neigiama prasme - jie neturi nei investicijų į akcijas, obligacijas, nei turi sukaupę turto pensijų fonduose. Ir čia, pvz., labai išsiskiria estai. Jų turtas yra pasiskirstęs maždaug per pusę - maždaug tiek pat turi ir finansinio ir nefinansinio turto. Jų taupymas labiau subalansuotas“, - aiškino N. Mačiulis.
Anot jo, bendras turtas lietuvių nėra didelis. Esą įvertinus ir turimą būsto vertę tai yra labai mažai: „Vakarų Europos valstybėse turimas turtas skaičiuojamas šimtais tūkstančių eurų. Vėlgi tai tik parodo, kad mes visai neseniai išsivadavome iš planinės ekonomikos gniaužtų ir didelė dalis gyventojų dar neturėjo pakankamai laiko turtui sukaupti. Nors tie patys estai turto sukaupė daugiau.“
Ž. Maurico teigimu, tai tik vienas iš požymių, kuris atskleidžia gerėjančio gyvenimo tendenciją. Ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kaip šie rodikliai keitėsi - nors ir nevienodais tempais, tačiau gyvenimas atskiruose Lietuvos regionuose, palyginti su 2015 metais, žymiai pagerėjo, o Vilnius jau aplenkė Taliną, į kurį anksčiau tik lygiuodavosi, bei pasiekė ES vidurkį.
„Dar prieš šešerius metus buvo 20 procentų skirtumas, nuo Europos Sąjungos skyrėmės 40 procentų. Lygiavomės į Estiją kaip į kelrodę žvaigždę, o dabar Vilnius aplenkė Taliną. Pagal sugeneruojamo BVP vienam gyventojui Vilniaus regionas jau yra pasivijęs Europos Sąjungos vidurkį. Jeigu nori pažiūrėti, kaip gyvena vidutinis europietis - važiuok į Vilnių“, - sakė Ž. Mauricas.
Paklaustas, ar galima atskirai vertinti Klaipėdos regiono dinamiką, ekonomistas teigė, čia gyvenimas gerėja ne taip sparčiai, kaip pirmaujančiose Baltijos šalių teritorijose.
„Klaipėda nesiveja pirmaujančių regionų, bet gerai, kad ir netolsta nuo jų, išlaiko poziciją. Gyvenimas gerėja tiek, kiek vidutiniškai gerėja Baltijos šalyse, ir šiek tiek lėčiau, nei pirmaujančiuose Lietuvos regionuose - Vilniuje ir Kaune“, - sakė Ž. Mauricas.
Šaltinis: Lietuvos bankas
Klaipėdos valstybinėje kolegijoje asmeninių finansų valdymą dėstanti lektorė Audronė Meškelienė sako, kad turtingą žmogų apibūdinti labai sunku. „Kas yra turtingas žmogus - suma neįvardinsi, matyt, tai tas, kuris gali sau leisti bet ką, o apibrėžimo nėra. Kiekvienas vertiname skirtingai: labai mažai uždirbančiam žmogui atrodys, kad turtingas yra tas, kuris kartą per metus išvyksta atostogauti į užsienį. O kažkas ir su milijonu sąskaitoje gali jaustis neturtingas, priklauso nuo požiūrio“, - sakė A. Meškelienė.
Lektorės nuomone, turtingais žmonėmis negalima laikyti viduriniosios klasės atstovų. „Mano asmenine nuomone, vidutinei klasei priskiriamų gyventojų nelaikyčiau turtingais. Pagal mane, turtingas tas, kuris pagal galimybes yra aukščiau kitų, o vidutinė klasė yra didžioji dalis, negali gi visi būti turtingi“, - kalbėjo lektorė. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija viduriniąją klasę apibrėžia kaip gyventojus, kurių pajamos siekia 75-200 proc. nuo vidutinių pajamų šalyje.
A. Meškelienė sako, jog tinkamai savo finansus valdantis žmogus tik 30 proc. pajamų turėtų skirti pramogoms, o likusias - kasdieniams poreikiams ir taupymui. „Yra tokia formulė, kaip tinkamai paskirstyti savo uždirbtas pajamas: 50 procentų žmogus turėtų išleisti savo kasdieniams poreikiams, 30 procentų - pramogoms, o 20 procentų - taupymui ir investavimui. Yra sakoma, kad minimalią algą gaunantis žmogus turėtų taupymui skirti 10 procentų ar nors šiek tiek, kad ir kelis eurus, nes reikia turėti tą pagalvę“, - kalbėjo A. Meškelienė.
Tačiau matyti, kad tokių žmonių uostamiestyje ir aplink jį yra. Nes kam tuomet vietoje naujų motociklų atsiėmimo punkto Klaipėdoje įkurti šių motociklų parduotuvę? Kam statyti naują „Porsche“ centrą? Versle juk priimami kruopščiai apskaičiuoti sprendimai, matyt, toks poreikis ne tik yra, bet ir auga.
Atsakė tik „Mercedes“ atstovaujančios įmonės „Veho Lietuva“ pardavimų vadovė V. Alčauskienė. Anot jos, bendrovės klientai yra stabilūs. „Mūsų klientai yra vienodai stabilūs, pastovūs. Jeigu yra krizė, tai jaučiame labai nežymų pardavimų kritimą, jeigu rinkoje yra pakilimas - mes jaučiame nežymų augimą“, - sakė V. Alčauskienė.
Tuo metu skelbimų portalo Autoplius.lt atstovas Gintenis Dauparas teigia, jog ir naujų, ir naudotų automobilių pardavimai išlieka panašaus lygio nepaisant jų brangimo, tačiau to jis nelaiko gyventojų perkamosios galios augimu. Kainos auga stabiliai. Išeitų, kad žmonės automobiliams išleidžia daugiau pinigų. Kažin ar realybė yra tokia, jog žmonės labai praturtėjo, čia reikėtų gilintis“, - teigė G. Dauparas.
Restoranams vadovaujanti Greta Gerviatauskaitė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pastaruoju metus neišryškėjo pokyčiai, kurie liudytų apie augančias lankytojų išlaidas. „Nepasakyčiau, kad bent jau šiais metais yra didesnis ir intensyvesnis svečių išlaidumas“, - teigė G. Gerviatauskaitė. Pasak jos, restoranų lankytojų išlaidos netgi mažėja. Gal tam įtakos gali turėti su kariniais konfliktais pasaulyje susijusi situacija, gal PVM lengvatos panaikinimas, kuris irgi verčia padidinti šiek tiek kainas“, - svarstė G. Gerviatauskaitė.
Tikroji Žemaitaičio Problema
Ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad klaipėdiečių sukuriamas bendras gėris dar labiau išaugtų, jeigu miestas sugebėtų prisivilioti daugiau informacinių technologijų bendrovių ir joms dirbančių specialistų. Pagal tai jis tikrai galėtų būti didesnis. Jeigu Klaipėda sugebėtų užkurti šį sektorių, tai tikrai matytume geresnius rodiklius, nei yra šiuo metu“, - „Vakarų ekspresui“ kalbėjo Ž. Mauricas.
Jis siūlo nebijoti rizikuoti, juolab kad pajūryje pinigų yra: „Gal Klaipėdai reikėtų labiau surizikuoti ir investuoti į šį sektorių, nes pinigų, kaip rodo duomenys, mieste sukasi nemažai, jų yra ir Palangoje.
Nekilnojamojo turto kainų augimo tendencijos
Akivaizdu, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo nekilnojamo turto kainų augimo sparta ženkliai lenkė infliaciją. Remiantis mano mėgėjiškais skaičiavimais, nominalus vidutinis darbo užmokestis 1995-2021 metų laikotarpiu augo po 8,0 proc. per metus, nominalus NT kainų augimas siekė 6,8 proc., o štai vidutinė metinė infliacija pagal VKI buvo 3,5 proc. per metus.
Realus būsto kainų augimas, siekęs 3,2 proc. per metus įspūdingas, bet šis rezultatas nėra išskirtinis pasauliniame kontekste. Lietuva atsiduria per viduriuką, lyginant su kitomis šalimis. Keista. Realus VDU augo 4,3 proc. per metus 1995-2021 metų laikotarpiu. Tai neįtikėtinai daug.
Apibendrinant, nieko keisto, kad NT kainos Lietuvoje auga iki šiol stebėtais tempais. Nekilnojamo turto pagrindinis kainų variklis, tikėtina, buvo sparčiai augusios gyventojų pajamos.
Skirtingai nei kitose išsivysčiusiose šalyse, Lietuvos nekilnojamo turto rinka kyla dėl realių atlyginimų augimo, o ne dėl būsto kreditavimo apimčių augimo.
Vilnius vs. Kaunas: Būsto rinkos skirtumai
Žvelgiant iš nekilnojamojo turto perspektyvos, juose pirminės būsto rinkos dinamika - labai nevienoda. Didžiausias skirtumas buvo 2020 m.: Vilniuje tuomet realizuotas 5 161 būstas, Kaune - 831. Skiriasi ir gyventojų skaičiaus pokytis: per paskutinius 4 m. Vilniaus gyventojų skaičius išaugo 44 450 žmonių, Kauno - 23 226. Įdomus faktas tai, kad apie 10 proc. žmonių į Vilnių atvyksta būtent iš Kauno.
Tuo tarpu būstas Vilniuje yra gerokai brangesnis nei Kaune - net 28 proc. Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos, atitinkamai, šių metų sausio gale sudarė 3 585 ir 2 803 Eur/kv. Taigi, kauniečiai gali lengviau įpirkti būstą: jie už vieną vidutinį, „į rankas“ gaunamą atlyginimą gali nupirkti apie 0,49 kv. m, o Vilniuje - 0,44 kv. m.
Perkant su paskola, būsto įperkamumas taip pat Kauno pusėje: čia vienas vidutiniškai uždirbantis žmogus, imdamas 85 proc. būsto vertės paskolą, praėjusių metų gale galėjo įsigyti apie 38 kv. m ploto būstą, Vilniuje - 36 kv. m. Tomis pačiomis sąlygomis būstą perkant dviese, jo plotas, sudarytų 72 kv. m Kaune ir 68 kv.
Šaltinis: Citus.lt
Skirtumų priežastys
„Vilnius yra suvokiamas kaip labai didelių galimybių miestas. Čia yra labai daug aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir aukštą darbo užmokestį pasiūlyti galinčių darbo vietų, todėl didelė migracija į miestą skatina aukštą naujo būsto paklausą.
Jos teigimu, skiriasi ir šių investicijų „materializacijos forma“. Kaune dažniau girdime apie naujas gamybos nei paslaugų įmones. Todėl Kaune susiformavo mažiau įvairi rinkos pasiūla, kuri - svarbiausia - yra santykinai nedidelė.
Pajamų nelygybė ir nekilnojamasis turtas
„Oxfam“ surinkti duomenys rodo, kad 2 153 pasaulio milijardieriai turi daugiau turto nei 4,6 mlrd. skurdžiausių žmonių Žemėje. Ypač dėl pajamų nelygi kenčia moterys ir mergaitės, nes jos dažniausiai yra globėjos, kurios „priverčia mūsų ekonomikų, verslų ir visuomenių ratus suktis“, sakė A. Beharas.
tags: #turtingiausiu #zmoniu #turto #dalis #bvp