Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip turtingos šeimos paveldas formuoja individo gyvenimą, kokius iššūkius tenka įveikti ir kokius pasirinkimus daro turtingo tėvo dukra.
Šeimos Istorija ir Paveldas
Norint suprasti asmens pasirinkimus, būtina apžvelgti jo giminės istoriją. Giminės likimas dažnai būna iki banalumo paprastas. Svarbu prisiminti tų romantiškųjų devyniasdešimtųjų vidurį! Visiška anarchija ir sąžiningo verslininko iliuzijų krachas!
Giminės Šaknys
Paprasčiausiai mano grosfateris Benediktas Bočas Latvijos laikais buvo turtingas mėsinių savininkas. Pagal profesiją esu niekam nereikalingas inžinierius-konstruktorius. Jis buvo išsimokslinęs dvarų valdytojas, iki revoliucijos prižiūrėjo milžiniškus turtus kažkur tolimojoje Samaros gubernijoje. Kai baigėsi Pirmasis pasaulinis karas ir Rusijoje į valdžią atėjo komunistai, jis greitai suvokė, kad prie Lenino gyvenimo nebus, ir kartu su mano močiute nusprendė grįžti į Latviją.
Per stebuklą grosfateriui pavyko apvynioti aplink pirštą ir rusų marodierius, ir raudonuosius pasieniečius, kurie tuo metu buvo ne ką geresni už marodierius. Mintis apie mėsinę buvo tokia pat puiki kaip klasta su lovos kojose paslėptu auksu, nes, daktare, tikite ar ne, keturiasdešimtųjų pradžioje Benediktui Bočui priklausė keturios mėsinės skirtingose Rygos vietose, trys stalai Centriniame turguje ir du mūriniai nuomojami namai toje pačioje Terbatos gatvėje.
Reikia pasakyti, kad ir mano senelė, būdama sveika moteris, po baisių išgyvenimų su rusų pasieniečiais grįžusi į gimtinę, greit atsigavo - laimei, raudonieji jai neįtaisė kokios negeros ligos - ir tūkstantis devyni šimtai dvidešimt trečiųjų kovo mėnesį padovanojo Benediktui Bočui pirmąjį paveldėtoją. Dar po dvejų metų prie mano mamulės Genovevos Bočas prisijungė sesutė Cecilija Bočas. Taip taip, tai yra ta pati sena ragana Cecilija Bočas, kurią aš visai rimtai norėjau nužudyti.
Komunistų Įtaka
Komunistai keturiasdešimtaisiais senąjį Benediktą Bočą įmetė į Centrinį kalėjimą ir, kad nereikėtų vežti į Sibirą, ten pat nušovė, o mėsines ir nuomojamus namus nacionalizavo. Vokiečių laikais ūkiui vadovavo Elizabetė Bočas ir abi dukterys - tuo metu dar besiruošiančios tekėti panelės. Vyresnioji sesuo Genoveva sumaišties laikus praleido čia pat, Latvijoje. Reikia pasakyti, kad mano mamulė sunkioje situacijoje nesutriko.
Supratusi, apie ką sukasi kalba, Genoveva Bočas kuo greičiau užkabino vieną kresną čekistų majorą (iš išvaizdos aš esąs jo kopija). Abu taip niekada ir nesusituokė, nes tas čekistas kažkur Rusijoje vieną žmoną jau turėjo, bet intymus artumas su saugumo organų atstovu išgelbėjo motiną nuo ištrėmimo, be to, leido įsitaisyti valstybinės prekybos įmonėje prekių žinove, tuo metu tai buvo aukso vertės pareigos. 1953-iaisiais mirė Stalinas, ir motinos čekistą greitai paskyrė dirbti Maskvoje.
1989-aisiais ir Genovevą Bočas ištiko širdies priepuolis. Iš tiesų aš, toks apkiautęs senbernis, buvau iki ausų įklimpęs į nemalonumus… Viskas byrėjo ir griuvo! Kažkaip sukausi, bet, pasakysiu atvirai, porą kartų vos neužlipau ant aukšto ir nepasikabinau greta kaimynų paklodžių. Labiausiai graužė tai, kad buvau visiškas nulis, nevykėlis, kvailys. Jei dar būčiau girtuoklis, visiškas kvailys, ligotas arba nepakaltinamas. Bet ne, daktare! Normalus žmogus, inžinierius su aukštuoju išsilavinimu.
Nuosavybės Denacionalizacija
Ir tada atkūrė nepriklausomybę ir buvo paskelbta nuosavybės denacionalizacija. Du nuomojami namai beveik pačiame Rygos centre! Ko dar galima norėti? Be to, mama toliaregiškai buvo išsaugojusi visus senus Bočų giminės popierius, įskaitant gimimo ir mirties liudijimus! Ir tada, tą akimirką, kai aš jau buvau visai tvirtai nusprendęs, kad už pirmo parduoto buto pinigus paprasčiausiai gerai pagyvensiu su ilgakojėmis blondinėmis, atsirado šita sena ragana. Tiesioginiu reisu iš Toronto! Žinoma, su persėdimu Kopenhagoje. Beveik keturiasdešimt metų nė laiško, bet čia, užuodusi turtą, tuoj atsirado kaip kokia siurbėlė!
Gyvenimo Pasirinkimai ir Iššūkiai
Gyvenimas su dideliu turtu ne visada yra lengvas. Svarbu suprasti, kokie iššūkiai kyla ir kaip priimami sprendimai. Kaip aš jau ir taip kaip vienintelis paveldėtojas vėliau gaučiau viską - ir jos, ir kitų Bočų nuosavybę, o dabar aš pinigų neturįs.
Reikėtų rimtų lėšų įdėti, kad būtų galima ką nors uždirbti, o parduoti butus nuspręstų tik paskutinis kvailys. Pinigai ištirptų kaip pernykštis sniegas! Taip aš vieną dieną sužinočiau, kad visa didelė Bočų nuosavybė esanti sudalinta į mažus privačius narvelius, o man pačiam būtų likęs tik bevertis rūsys ir pastogė. Reikia pripažinti, senoji kalbėjo ypač protingai, bet svarbiausia - saldžiai kaip medus, ir tada pats velnias man tikriausiai galvą apsuko.
Finansinė Nepriklausomybė
Ji atvėrė piniginę (kuri tikrai buvo kaip reikiant stora) ir tiesiog per kelis mėnesius atgavo nuosavybę. Kai namai ir žemė buvo atgauti, mes nuvykome pas notarą ir, neturiu jokių priekaištų, Cecilija Bočas paskyrė visą savo Latvijos ir Kanados nuosavybę man, be to, buvau oficialiai paskelbtas jos nuosavybės valdytoju. Vargai prasidėjo tada, kai jau pirmąjį namų tvarkymo mėnesį išaiškėjo, kad senoji yra šykšti kaip tikriausia bestija!
Tačiau aš turėjau jai atsiskaityti už kiekvieną santimą. Be to, senutė visiškai nieko nesuprato apie Latvijos mokesčių sistemą. Tave nė nesumirksėjęs apvagia bankas - paprasčiausiai bankrutuoja. Kai tau ko nors reikia: meistrų, darbininkų, šiukšlių išvežėjų, - jokių kvitų, jokių čekių! Kad ką nors gautum iš savivaldybės, - kyšis po kyšio! O metams baigiantis prisistato mokesčių inspektorius - bukas kaip kempinė - ir pradeda skaičiuoti mokesčius taip, lyg nebūtų visų tų Laventų, Freimanių, o nuosavybei išlaikyti jūs nebūtumėte skyręs nė pliko grašio!
Gailestingumo Supratimas
Cecilija Bočas turėjo labai keistą gailesčio supratimą. Tikite ar ne, bet ji kiekvieną dieną pirkdavo mažiausiai porą kilogramų brangių Lido dešrelių ir šerdavo tuos nusususius šiukšliadėžių runcius. Tačiau Cecilija Bočas, nė nemirktelėjusi, su teismu iš penktojo buto išmetė senąją tetą Almą, devyniasdešimt ketverių moterytę, kuri savo gyvenime buvo pergyvenusi nežinia kiek režimų ir Sibirą. Sako, jei senė negali mokėti, tegul nešdinasi!
Užuot padariusi normalų euroremontą su elegantiška vonia ir dujiniu kūrenimu, kvaila senė pradėjo pa...